Transcript Paauglystės amžiaus tarpsnio ir bendravimo su paaugliais ypatumai.

PAAUGLYSTĖS AMŽIAUS
TARPSNIO IR BENDRAVIMO
SU PAAUGLIAIS YPATUMAI
(PAGRINDINIS IR VIDURINIS MOKYKLINIS AMŽIUS)
Doc. dr. Stasė Ustilaitė
Paauglystė – tai ...
•
•
•
•
•
•
•
•
►“Tai laikina liga, kuri praeina ir negydoma...”
►“Tai laikotarpis, kai tu esi ne šios planetos
gyventojas...”
►“Tai nuostabių atradimų laikas...”
►“Tai klaidos, kurias supranti tik suaugęs...”
►“Tai pirmoji meilė...”
►“Jei vaikystė – tai poilsis ir atostogos, tai
paauglystė – kai atostogos baigiasi...”
Paauglystės ribos
•
•
•
•
•
►NUO fizinio brendimo pradžios
►IKI tapsmo suaugusiu
Ką reiškia būti suaugusiu?
Kokiu turi būti, kad tave pripažintų
suaugusiu?
Atsiskyrimas, individualizacija
Nepriklausomybės poreikis, noras tapti
subrendusia, nepriklausoma ir atsakinga
asmenybe
► PRADŽIA > ankstyvoji
paauglystė
• sumažėjęs domėjimasis
tėvų siūloma veikla.
► PIKAS >vidurinioji
paauglystė
• konfliktai su tėvais.
► PABAIGA >vėlyvoji
paauglystė
• Tėvų patarimų ir vertybių
perkainavimas.
• E. Eriksonas pažymi, kad sėkmingai
išspręsti paauglystės krizę, paauglys gali
integruodamasis su bendraamžiais ir
nutoldamas nuo tėvų.
Dvimečių ir paauglių palyginimas
DVIMEČIAI
PAAUGLIAI
• Viską kiša į burną (sagas,• Viską kiša į burną (alkoholį,
akmenis ir pan.).
cigaretes, narkotikus).
• Siekia dominuoti žaidime.
• Siekia dominuoti tarp
bendraamžių.
• Nesidalina žaislais.
• Nesidalina draugėmis ir
draugais
• “Siaubingai pakerėti” • “Siaubingai pakerėti”
bendraamžių.
bendraamžių
• “Maištas” prieš tėvų
• “Maištas” prieš tėvų
reikalavimus.
reikalavimus.
LYTINIO TAPATUMO KRIZĖ
►Kas aš? Koks Aš?
► Kuris yra tikrasis aš?
► Koks turėčiau būti?
► Reikia atsako iš įvairių pozicijų,
atsižvelgiant į kūną, lytį,
karjerą, pašaukimą, tautybę,
ideologiją, pasaulėžiūrą,
tikėjimą, paties pasirinktas ir
siekiamas vertybes, gebėjimus
ir jų panaudojimą.
► Tapatumo ieškojimai
emocionalūs ir skausmingi
• Paauglystėje mergaitėms lengviau save tapatinti
su savo lytimi nei berniukams. Mūsų visuomenėje
didžiąją laiko dalį vaikais rūpinasi daugiau
motina, darželyje auklėtojos – moterys, o ir
mokykloje dauguma mokytojų – moterys, todėl
berniukams atrasti savo lyties tapatybę kur kas
sunkiau.
• Be to, visuomenė ir bendraamžių grupės toleruoja
moterų seksualinių vaidmenų įvairovę (jos gali
susikabinti rankomis, bučiuotis), o griežtų
vyriškumo kanonų nepaisymas paaugliui gali
sukelti daug psichologinių sunkumų.
Tapatumo tipai
• ►Perimantis tėvų vertybes ir lūkesčius.
• ►Negatyvus – priešingas tėvų ir
visuomenės reikalavimams.
• ►Nesurandantis savęs.
pagal E. Eriksoną
Disfunkcinės šeimos požymiai
(pagal R. Norwood)
• girtuokliavimas ar narkotikų vartojimas;
• kompulsyvus elgesys (persivalgymas, lošimas,
išlaidavimas, dietos laikymasis ir t. t);
• fizinis smurtas prieš sutuoktinį ar vaiką;
• nuolatiniai ginčai ir įtampa;
• ilgi laiko tarpai, kai tėvai nekalba vienas su kitu;
prieštaringas tėvų elgesys dėl skirtingų vertybių ar
požiūrių;
• pabrėžimas tam tikrų taisyklių laikymosi, o ne
tarpusavio bendravimas
Siekiant neprarasti ryšio su paaugliu,
reikalingi aktyvaus klausymosi įgūdžiai
• Aktyvus klausymasis – tai bendravimo
įgūdis, kai:
• klausytojas pokalbio metu rodo iniciatyvą,
• dalinasi atsakomybe su kalbančiuoju,
• skatina jį kalbėti ir vystyti savo mintis,
• stengiasi suprasti pasakytų žodžių turinį ir
kalbėtojo jausmus.
Aktyvaus klausymosi metodai
• Paskatinimas – žodinės ir nežodinės
reakcijos, kurios parodo, kad esate
susidomėję ir klausotės.
Neutralūs žodiniai intarpai: “suprantu”,
“matau”, “aha”, “tai įdomu”, “papasakok
daugiau”.
Aktyvaus klausymosi metodai
• Aiškinimasis,
norint patikslinti ar teisingai suprasti
pašnekovo žodžiai.
“Ar galėtum dar kartą pakartoti?” “Taigi, tu
norėjai pasakyti, kad...”
Aktyvaus klausymosi metodai
• Pakartojimas – pagrindinių pašnekovo minčių,
faktų pakartojimas, arba perfrazavimas –
leidžia patikrinti, ar teisingai suprantama pasakytų
žodžių prasmė.
“Kaip supratau tu ketini...”; “Jei teisingai supratau,
tu nusprendei...”; “Kalbėdamas tu paminėjai..., ar
tai reiškia...”
Aktyvaus klausymosi metodai
• Atspindėjimas – tai kalbančiojo jausmų
supratimas ir įvardijimas.
“Atrodo tau neramu...”; “Aš matau, kad tu
nuliūdai”; “Atrodo, kad esi patenkintas”;
“Pastebėjau, kad tau kelia pyktį...”
Aktyvaus klausymosi metodai
• Apibendrinimas – dažniausiai
naudojamas pokalbio pabaigoje.
Klausytojas informuoja kalbėtoją apie tai,
ką jis išgirdo ir suprato iš jo žodžių.
“Iš to ką pasakei, svarbiausia...”; Pagrindinis
dalykas, kurį norėjai pasakyti...”
BENDRAUJANT SU PAAUGLIAIS
VENGTI NETINKAMŲ KLAUSIMŲ
•
•
•
•
•
•
Ribojančių klausimų
Pritarimo siekiančių klausimų
Dvigubų klausimų
Kaltinančių klausimų
Klausimų “Kodėl?”
Uždarų klausimų
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (1)
• Grasinimas. “Daryk kaip sakiau arba tau
bus...“ Šio tipo sakiniai sukelia pyktį ir
priešiškumą, įžeidžia. Tokiu būdu
provokuojama įsitraukti į kovą dėl valdžios
ir žūt būt išlaikyti savo poziciją.
• Paliepimas, įsakinėjimas – posakiai,
kuriais parodome savo valdžią, viršenybę.
Šio tipo teiginiai taip pat provokuoja kovai.
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (2)
• Kritika. Ji gali būti grubi („tu nemoki“, „esi
negabus“ ir pan.) ir subtilesnės formos - „aš
tau padėsiu“, „duok padarysiu greičiau“.
• Vertinimas, pravardžiavimas, įžeidinėjimas
(“taip pasielgti gali tik idiotas”, “ko sėdi
išsižiojęs kaip varna”, „esi tiesiog kvailys“,
„nieko apie tai nesupranti“)
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (3)
• Pamokslavimas, moralizavimas (“doras
žmogus taip nesielgia”, “tavo pareiga gerai
mokytis”)
• Diagnozavimas („pagrindinė tavo
problema yra ta, kad tu visur kišiesi“, „tokiu
savo elgesiu tu sieki įžeisti mane“).
• Vengimas („pamiršk visa tai“, „nematau
jokių problemų“, „nėra apie ką čia kalbėti“).
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (4)
• Lyginimas („tavo brolis tai padarė žymiai
geriau“, „tu visada kaip tėvas“);
• Kvotimas, tardymas (ko jūs ten ėjote? Kas
tau tai sakė? Kodėl taip vėlai grįžai? Kodėl
tu taip elgiesi?)
• Linksminimas (neliūdėk, gyvenimas per
trumpas liūdėti; baik ašaroti, geriau nueik į
diskoteką)
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (5)
• Loginis įtikinėjimas (nėra čia ko nervintis,
logiška, kad taip atsitiko, taip ir turėjo būti)
• Apibendrinti teiginiai, nukreipti į
asmenybę, o ne konkretų elgesį („tai
šlykštu“, „tu tikra kiaulė“, „žioplys“).
Svarstant problemas reikėtų apsiriboti
nepageidaujamo elgesio, o ne asmenybės
bruožų aptarimu.
Bendraujant su paaugliais vengti šių
bendravimo klaidų (6)
• Temos pakeitimas
• Raminimas („nesirūpink dėl to“, „neimk į
galvą“)
• Patarinėjimas („kodėl nedarei to ar ano?“,
„Reikėjo…“, „Aš tavo vietoje būčiau
daręs…“)
BENDRAVIMO SU VAIKAIS IR
PAAUGLIAIS PRINCIPAI
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Autoritetinga asmenybė
Valdžia (jėga)
Spaudimas
Reikalavimas
Bausmė
Atsidėkojimas
Primetimas
Dominavimas
Vaikus reikia matyti, bet ne
girdėti. Tu daryk, nes aš taip
pasakiau. Svarbiausiaprestižas
• Asmeninis įsitraukimas
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Apsišvietęs vadovas
Įtaka
Skatinimas
Bendradarbiavimo
laimėjimas
Loginės pasekmės
Padrąsinimas
Leidimas apsispręsti
Nukreipimas
Klausyk. Gerbk vaiką. Mes
darome, nes privalome
Svarbiausia – situacija
Objektyvus bešališkumas
Tapatumo su bendraamžių grupe
išvystymas - išmokimas efektyviai
bendrauti su kitais
• Bendraamžių grupėje paaugliai išbando
save, įgyja savasties pojūtį
Palankus paauglių grupės vaidmuo
socializacijos procese
►Teikia paramą paaugliui, siekiančiam
atsiskyrimo nuo tėvų.
►Siūlo alternatyvas tėvų vertybėms ir
lūkesčiams.
►Tenkina artumo, draugystės, intymumo
poreikį.
►Palankiai veikia savęs vertinimą.
►Suteikia galimybę palyginti save su kitais.
Gyvenimo ir ateities tikslų
numatymas
►Paauglės,pagimdžiusios vaikus,ženkliai
skyrėsi nuo negimdžiusių bendraamžių tuo,
kad sunkiai įsivaizdavo savo ateitį, negalėjo
aiškiai apibūdinti savo tikslų ir ateities
planų.
Trad P., 1995
Lytinio tapatumo susiformavimas
►Kai kuriems paaugliams tai įvyksta
natūraliai ir savaime, kitiems dėl šio
prizo reikia ilgai ir sunkiai kovoti
Anksti subręstantys...
Berniukai
• Sportiškesni
• Dažniau tampa lyderiais
• Populiaresni tarp
mergaičių
• Anksčiau pradeda lytinį
• gyvenimą
Mergaitės
• Aukštesnės ir ne tokios
populiarios pradinėse klasėse
• Patiria bendraamžių
pavydą
• Anksčiau pradeda
vaikščioti į pasimatymus
• Linkusios anksčiau pradėti
lytinį gyvenimą
Lytiniu keliu plintančių ligų ir nėštumų rizikos
veiksniai paauglystėje
►“Neliečiamumo” mitas ir egocentriškas mąstymas. Mano,
kad jų asmeninis patyrimas yra unikalus ir suaugusieji
negali jų suprasti. Todėl jie dažnai pervertina savo
galimybes ir savo pačių atsparumą prieš draugų daromą
sąmoningą ar nesąmoningą spaudimą vartoti narkotikus,
alkoholį, turėti lytinius santykius
►Partnerių kaita
►Spontaniškumas
►Didėjantis paauglių lytinis aktyvumas
►Ankstėjanti lytinio gyvenimo pradžia
►Nuostatų kaita
Tarp paauglių labiausiai paplitę mitai
apie lytinį aktyvumą
► Visi paaugliai mylisi...
► Pradėjęs lytinį gyvenimą tampi
suaugusiu...
► Jei 17- 19 metų žmogus dar nesimyli – su
juo kažkas negerai...
► Mergina negali pastoti menstruacijų ciklo
metu...
► Iš pirmo karto nepastosi...
Paauglių subkultūroje egzistuoja savitas
požiūris į tai
kas vadinama normaliu lytiniu elgesiu
►SEKSAS = MEILĖ
Tuo tiki dauguma paauglių mergaičių
►SEKSAS = LAISVALAIKIO
PRALEIDIMO FORMA
Berniukai linkę manyti, kad lytiniai santykiai
nereiškia ypatingo įsipareigojimo, tik svarbu
išvengti rimtų pasekmių
Su vėlesne lytinio gyvenimo pradžia
susiję veiksniai
► Aukštesnis tėvų išsilavinimas
► Parama ir palaikymu grindžiami santykiai
šeimoje
► Tėvų priežiūra
► Lytinio gyvenimo nepradėję draugai
► Geras mokymasis
► Dažnas bažnyčios lankymas
Penki paauglystės poliai
►Priešinimasis suaugusiųjų kontrolei <> Poreikis,
kad pritartų, parodytų kryptį.
►Artumo siekis <> Intymumo baimė.
►Apribojimų vengimas, ribų išbandymas
• <>Apribojimų tapatinimas su globa.
►Galvojimas apie ateitį <> Orientacija į dabartį.
►Lytinė branda <> Kognityvinis nepasirengimas
seksualinei patirčiai.
Ko reikia normaliam paauglio
vystymuisi?
►Emocinio ir fizinio saugumo namuose, mokykloje,
aplinkoje.
►Socialinių struktūrų, užtikrinančių asmeninių,
socialinių ir intelektualinių galimybių išvystymą.
►Tvirtų ir patikimų ryšių su bendraamžiais ir
globojančiais suaugusiais.
►Galimybių namuose mokykloje ir visuomenėje
teikti pagalbą kitiems, būti vertingu.
►Galimybių kontroliuoti svarbius savo gyvenimo pokyčius
► Teigiamo savęs vertinimo (savigarbos)
• F. Poratt knyga „Savigarba –
kelias į sėkmę ir meilę“
Save gerbiantys žmonės (1):
• trokšta naujų potyrių, ėjimo į priekį, tobulėjimo
• supranta, kad nėra tobuli visose srityse, bet tai
netrukdo išbandyti naujus daykus, stengtis ir
mokytis vis iš naujo
• dažniau galvoja apie pasiekimus
• pasiekimus laiko laiko ne savo vertės įrodymu, o
savo gebėjimų išraiška
• sugeba sukaupti jėgas, išgyventi neapibrėžtas
situacijas
• mokosi iš savo ir kitų klaidų, geba jas objektyviai
įvertinti, o ne laikyti katastrofomis
• užsibrėžia tikroviškus, realybę ir jų jėgas
atitinkančius tikslus
Save gerbiantys žmonės (2):
• juos dažniau traukia tie žmonės, kurie irgi myli ir vertina
save
• pasibaigusią meilę vertina kaip patyrimą ir nelaiko
asmeniniu pralaimėjimu
• aiškiai suvokia savo norus, poreikius ir sugeba juos
suprantamai pasakyti kitiems
• suteikia laisvę savo draugams ir mylimajam
• jiems būdingas aukštas dorumo, sąžiningumo ir
ištikimybės laipsnis
• nesprendžia apie santykius iš smulkmenų
• jiems nebūtinas nuolatinis kitų dėmesys ir pritarimas
• ieško lygeverčių draugų ir mylimojo, nepalaiko
nevisaverčių santykių
Ačiū už dėmesį