Transcript Prevencijos principai

PREVENCIJOS PRINCIPAI
PRANEŠIMO DEMONSTRACINĖ
MEDŽIAGA
©Lina Ignatavičiūtė
VPSC, 2010
Dabartinėje visuomenėje stebimas savo ir kito žmogaus
gyvenimo bei sveikatos nuvertėjimas. Į tai nekraipanti
dėmesio bendruomenė, dėl savo nerūpestingumo, turi daug
sveikatos ir socialinių problemų.
Gebėjimas būti sveikiems turi būti ugdomas, o galimybės
gyventi sveikai turi būti suteikiamos visais įmanomais
būdais.
Svarbu į prevencinę veiklą įtraukti kuo platesnę visuomenės
dalį – ji turi iškelti savo reikalavimus ir kontroliuoti jų
įgyvendinimą. Medikams derėtų išmokti dirbti kartu su
visuomene, o ne jai vadovauti arba tarnauti. Be to,
kiekvinas individualiai turėtų tobulinti savo žinias ir įgūdžius.
PREVENCIJA priemonių, padedančių
saugoti, stiprinti ir atkurti
sveikatą bei išvengti ligų,
visuma.
Jau daugiau nei 100 metų specialistai
generuoja galimas strategijas, kaip išvengti
vaikams ir suaugusiems psichikos ir elgesio
sutrikimų. Psichikos ir elgesio sutrikimai
gali pasireikšti visose amžiaus, kultūrų bei
socialinėse grupėse.
Prevencijos tikslas - sumažinant rizikos
faktorių, kurie prisideda prie psichikos
sveikatos problemų, ir didinti apsauginių
veiksnių, susijusių su gera psichikos
sveikata, įtaką.
Nėra tikslių taisyklių, kaip turi vykti
prevencinis darbas. Tačiau, net esant
gerokai skirtingam požiūriui, yra
keletas bendrų principų.
Bet kurio prevencinio darbo tikslas –
pasiekti, kad žmonės (ypač tam tikra
žmonių grupė), veikiami įvairių
strategijų ir metodų, keistų savo elgesį
ir mokėtų adaptuotis.
Prevencinio darbo pagrindiniai
principai:




Gerovės principas.
Nepakenkti.
Pagarba žmogaus autonomijai.
Teisingumas.
Šių principų pagrindinė
idėja –
ugdyti sveikatą ir šalinti
nepalankius sveikatai
veiksnius.
Prevencija skirstoma į:
Pirminė
Antrinė
Tretinė
Remdamasis Gordon’o (1987) ligų prevencijos
klasifikacija, Medicinos institutas (MI, 1994, JAV)
papildė visuomenės sveikatos prevencijos modelį
ir pasiūlė naują prevencijos klasifikavimo
struktūrą, kuri grindžiama trimis bendraisiais
sveikatos priežiūros principais:
 Prevencija.
 Gydymu.
 Palaikymu (reabilitacija).
Pirminė prevencija:
 Tai – priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią
negatyviam reiškiniui, šalinant jo priežastis ir
rizikos veiksnius, visuma.
 Pati svarbiausia.
 Jos tikslas - apsaugoti asmenis, kuriems dar
nėra pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimai
bei sumažinti jų gausėjimą.
 Pirminė prevencija apima efektyvias ir
ilgalaikiais priemones, kuriomis siekiama užkirsti
kelią socialinės rizikos veiksniams ir
psichoaktyvių medžiagų vartojimui.
Pirminės prevencijos
priemonės:
 Ilgalaikės.
 Saugios aplinkos kūrimas:
 diegiant sveikos gyvensenos sampratą
 ugdant bei stiprinant psichologinį
atsparumą neigiamiems reiškiniams
dar prieš susiduriant su jais.
 Nekurstant nepakantumo didinti
toleranciją sergantiesiems.
 Formuoti neigiamas nuostatas
žalingiems įpročiams.
Pirminės prevencijos
priemonės:
 Socialinių įgūdžių ugdymas:
 motyvuojant sveikai gyventi nuo pat ankstyvos
vaikystės (sveikos gyvensenos formavimas)
siekiant sumažinti rizikos veiksnių įtaką.
 mokinti spręsti ir valdyti iškilusias problemas,
konfliktus, stresines situacijas;
 Ugdyti aukštą savivertę ir pasitikėjimą;
 Ugdyti atsakomybės už save patį suvokimą;
 Stiprinti tarpusavio bendravimo įgūdžius;
 Ugdyti pilietiškumą - norą domėtis ir įsitraukti į
bendruomenės gyvenimą.
Pirminės prevencijos
priemonės:
 Informavimas, pasitelkiant visas galimas
informacijos priemones, apie psichikos ir
elgesio sutrikimus, jų atsiradimą įtakojančius
faktorius bei pagalbos galimybes.
 Ugdyti savo pavyzdžiu.
Galima išskirti 5 pagrindines
pirminės prevencijos strategijas:





Informacijos skleidimas;
Atsakingos elgsenos ugdymas;
Alternatyvų kūrimas;
Pasipriešinimo įgūdžiai;
Asmeninių ir socialinių įgūdžių
ugdymas.
Apibendrinant reikėtų prisiminti
visiems jau gerai žinomą pirminės
prevencijos formulę:
Žinios + socialiniai įgūdžiai + nuostatos, vertybės.
Pirminė prevencija skirstoma į tris lygius:
Tikslinė
prevencija
Atrankinė prevencija
Bendroji prevencija
R.Gordon’o (1987) prevencijos klasifikacija
Bendroji prevencija (angl.
universal) :
 Taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir
orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos
bendruomenę, mokyklą, rajoną ir kt.), siekiant
užkirsti kelią psichikos ir elgesio sveikatos
sutrikimų atsiradimui.
 Skirta bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti
ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai
vykdyti.
 Priemonės yra susijusios su žinių apie psichikos
sutrikimus ir neigiamų faktorių įtaką teikimu,
neigiamų nuostatų į žalingus įpročius formavimu
ir gyvensenos įgūdžių ugdymu.
Atrankinė prevencija ( angl.
selective):
 Taikoma pažeidžiamiems asmenims ar jų grupėms
bei bendruomenėms, dar neturintiems psichikos ir
elgesio sutrikimų ar psichoaktyvių medžiagų
vartojimo patirties, bet kuriems dėl aplinkos arba
asmenų, priskiriamų rizikos grupei, neigiamo
poveikio gali pradėti vystytis psichikos ir elgesio
sutrikimai.
 Skirta sumažinti rizikos veiksnių įtakai.
 Priemonės yra susijusios su sveikos gyvensenos
įgūdžius stiprinimu bei psichikos ir elgesio sutrikimų
atsiradimo galimybės sumažinimu ateityje.
Tikslinė prevencija (angl.
indicated):
 Taikoma asmenims, kurie turi požymių,
simptomų, arba genetinių žymenų, susijusių su
psichikos ir elgesio sutrikimais, tačiau dar
neatitintiems diagnostikos kriterijus.
 Skirta anksti nustatyti linkusius į psichikos ir
elgesio sutrikimus, vartojančius psichoaktyvias
medžiagas asmenis bei motyvuoti juos keistis.
 Priemonės yra susijusios su ankstyva diagnostika
ir motyvacija keistis bei reikiamos pagalbos
teikimu ir ankstyvosios intervencijos vykdymu.
Antrinė prevencija:
 Tai – priemonių, kuriomis siekiama kuo
anksčiau nustatyti ir sustabdyti neigiamą
reiškinį, visuma.
 Skubioji pagalba.
 Tikslas yra ankstyvoji intervencija, kuria
siekiama sumažinti psichikos ir elgesio
sutrikimų pasekmes bei keisti rizikingą
elgseną.
 Antrinė prevencija apima priemones, kurių
esmė – nustatyti ankstyvą, dar neturintį
klinikinės išraiškos ligą ar psichikos sveikatos
sutrikimą.
Antrinės prevencijos
priemonės:
 Motyvuoti kreiptis ir nukreipti į specialistus (šeimos
gydytoją, psichikos sveikatos centrą, priklausomybės ligų
centrą).
 Ankstyvoji diagnostika:
 Visuomenės informavimas ir psichikos sveikatos
priežiūros specialistų mokymas atpažinti, žinoti, kokie
būna išoriniai požymiai ir elgesio pokyčiai esant
psichikos r elgesio sutrikimams.
 Nepasmerkti, išsiaiškinti nesėkmės priežastis ir
ieškoti pagalbos būdų.
 Skatinti sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės
aktyvų dalyvavimą bei bendradarbiavimą.
 Vykdyti atrankines asmens sveikatos būklės tikrinimo
programas (skryningas).
 Medicininė, psichologinė, socialinė pagalba asmenims
turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų.
Tretinė prevencija:
 Tai – priemonių (gydomųjų ir atkuriamųjų),
kuriomis siekiama sustabdyti negatyvių reiškinių
progresavimą ir žalingas pasekmes, visuma.
 Atkryčio prevenciją.
 Tikslas – palengvinti psichikos ligos simptomus,
pasireiškiančius akivaizdžiais klinikiniais simptomais
ar elgsenos sutrikimais, siekiant sumažinti jų
padarinius sveikatai ir gyvenimo kokybei.
 Tretinė prevencija apima medicinines, psichologines
ir socialines pagalbos kompleksines ir ilgalaikes
priemones bei socialinę integraciją.
Tretinės prevencijos
priemonės:
 Medicininė pagalba.
 Psichologinė ir socialinė reabilitacija ir
reintegracija:
 Nustatyti aiškias elgesio taisykles siekiant
išvengti atkryčio (aptarti ir patikrinimų,
testavimų galimybę).
 Mokyti išvengti atkryčio
 Stiprinti tikėjimą savo galimybe ir motyvus
keistis (sveikti).
 Aiškinti, kad psichikos sutrikimų gydymas
yra ilgalaikis procesas, todėl kartais prireikia
pagalbą teikti ir visą likusį gyvenimą.
 Stiprinti bendravimo įgūdžius.
 Psichologinių traumų sumažinimas.
Prevencinės programos yra:
 Universalios: skirtos visai visuomenei,
neišskiriant jokių grupių ar individų pagal jų problemas.
 Atrankinės: skirtos individams arba grupėms,
turinčioms psichikos ir elgesio sveikatos problemų
(rizikos grupė).
 Simptominės:
skirtos asmenims, kurių
psichikos ir elgesio sveikatos problemos labai ryškios,
turintiems minimalių, bet jau pastebimų ligos simptomų.
Prevencines priemones pagal poveikio
tipą galima suskirstyti į dvi grupes:


Tiesioginės prevencinės priemonės yra
nukreiptos į individą, siekiant psichologinio
poveikio priemonėmis šalinti psichikos sveikatos
ir elgesio sutrikimus bei mažinti rizikos faktorių
įtaką.
Netiesioginės prevencinės priemonės yra
nukreiptos į aplinką ir įgyvendinamos
bendruomenėje, siekiant sveikatos stiprinimo,
ugdymo, skurdo ir nedarbo mažinimo
priemonėmis šalinti psichikos sveikatos ir
elgesio sutrikimus bei mažinti rizikos faktorių
įtaką (palankios socialinės aplinkos, sveikos
gyvensenos nuostatų formavimas, laisvalaikio
organizavimas ir asmeninės atsakomybės
ugdymas).
Taigi prevencija turi būti:





Kryptinga ir koordinuota.
Sisteminga ir nuosekli.
Diferencijuota.
Ilgalaikė ir tęstina.
Prieinama ir veiksminga.
Prevencijos efektyviausios galimybės yra
individo, šeimos ir bendruomenės lygyje.
Tai galima pasiekti visuose lygiuose
investuojant į apsauginius faktorius
(atsparumą) arba mažinant rizikos
faktorius. Užuot vien kovojus (ne visada
efektyviai) su rizikos veiksniais, galima
efektyviai investuoti į apsauginių
veiksnių ir atsparumo stiprinimą.
Atsparumas individo lygyje:
 Kompetencija kasdienės elgsenos ir bendravimo lygyje;
 Akademinė kompetencija;
 Sveiki tarpusavio santykiai su bendraamžiais ir kitais
asmenimis;
 Religingumas;
 Dvasinės vertybės aukščiau už materialias;
 Nuostatos prieš žalingus įpročius;
 Socialiniai įgūdžiai (pvz., gebėjimas pasakyti “ne”);
 Tarpusavio santykiai šeimoje;
 Konfliktų sprendimo būdai;
 Tėvų, artimųjų ir bendruomenės psichologinė sveikata;
 Savalaikė ir tinkama pagalba linkusiems į savižudybę
žmonėms…
Atsparumas šeimos lygyje:
 Šeimos narių tarpusavio parama;
 Emociniai ryšiai ir optimalus susitelkimas tarp šeimos
narių;
 Sveikas bendravimas (partnerystė) tarp vyro ir
žmonos, tarp vaikų ir tėvų;
 Galimybė gauti šeimos konsultavimo ir šeimos
terapijos paslaugas;
 Tolerancijos ugdymas;
 Parama pagyvenusiems žmonėms ir jų šeimoms,
įtraukiant psichikos sveikatos vertinimą į bendrąjį jų
sveikatos priežiūros procesą, leidimas pailsėti jų
šeimos nariams, kurie dažnai esti pagrindiniai
prižiūrėtojai…
Atsparumas bendruomenės lygyje:
 Požiūriai į tai kas normalu bendruomenėje;
 Susitelkimas ir bendruomenės dvasia;
 Žalingų įpročių netoleravimo nuostatos
bendruomenėje;
 Smurto, prievartos ir žalingų įpročių profilaktika
mokykloje, namuose, darbe;
 Individo autonomija ir pozityvios įtakos iš šalies;
 Vietiniai įstatymai, teisės aktų (pvz., susijusių su
psichoaktyvių medžiagų kontrole) laikymosi ir
pažeidimų kontrolė;
 Aukštos alkoholio, tabako kainos, sumažintas
prieinamumas;
 Visuomenę mokymai kaip įveikti krizes…
Taigi prevencinės priemonės bus
efektyvios kai bus siekiama (1):
 Teikti informaciją apie psichikos ir elgesio
sutrikimų atsiradimo priežastis ir padarinius.
 Ugdyti socialinius įgūdžius (gebėjimą
konstruktyviai spręsti problemą, priimti
konstruktyvius sprendimus, kūrybiškai mąstyti,
bendrauti, pažinti ir įvertinti save, įveikti stresą,
pasipriešinti kitų spaudimui, ir t.t.).
 Formuoti nuostatas ir vertybes, stiprinančias
žmogaus pasiryžimą sveikai gyventi.
 Sudaryti alternatyvas psichoaktyvių medžiagų
vartojimui.
Taigi prevencinės priemonės bus
efektyvios kai bus siekiama (2):
 Įtakoti bendruomenės požiūrį į psichikos ir elgesio
sutrikimus turinčius asmenis (poveikio grupės neturi
būti charakterizuotos neigiamai, tačiau žalingi įpročiai
turi būti netoleruojami).
 Parodyti sveikos gyvensenos privalumus.
 Neapsiriboti vien tik didaktinėmis priemonėmis, bet
taikyti įvairius prevencinius metodus, kombinuoti juos
tarpusavyje.
 Prevencines priemones parinkti atsižvelgiant į tikslinės
grupės amžių, poreikius ir kitus ypatumus.
Taigi prevencinės priemonės bus
efektyvios kai bus siekiama (3):
 Prevencinės priemonės ilgalaikiškumo, nes
vienkartinės priemonės turi trumpalaikę
išliekamąją vertę.
 Prevencines priemones planuoti kiek galima
anksčiau, skiriant jas rizikos veiksniams, tokiems
kaip agresyvus elgesys, nepakankami socialiniai
įgūdžiai, mokymosi sunkumai ir kt..
 Sukurti prieinamos ir efektyvios pagalbos tinklą.
 Plėsti bendradarbiavimą su įvairiomis prevencinį
darbą dirbančiomis organizacijomis.
Prevencinių priemonių rezultatas greičiau
bus ne efektyvus, o patikimas kontaktas
su žmonėmis bus prarastas jei (1):
 kuriama iliuzija, kad visos problemos yra
išsprendžiamos;
 problema ignoruojama;
 Psichikos ir elgesio sveikatos sutrikimai
nesiejami su kitomis problemomis (pvz.: su
blogais gyvenimo įgūdžiais, žema savigarba,
problemomis darbe, šeimoje, mokykloje ir kt.);
 informacija apie psichikos ir elgesio sutrikimus
įtakojančius veiksnius atrenkama selektyviai;
Prevencinių priemonių rezultatas greičiau bus
ne efektyvus, o patikimas kontaktas su
žmonėmis bus prarastas jei (2):
 viskas pateikiama tik kaip gerai arba blogai,
juoda arba balta;
 manoma, kad tai tik tam tikros asmenų
grupės problema;
 bet kokia kaina siekiama pakreipti asmens
elgesį norima linkme.
“Prevencija yra geriau
nei gydymas”
D. Erasmus
Prevencinės galimybės:
 Ankstyvos pradžios diagnostika
 Bendrai problemų susijusių su
psichikos ir elgesio sutrikimais
atsiradimo mažinimas
 Laiko taupymas
 Gydimo ir stacionarizavimo
išlaidų mažinimas
AČIŪ UŽ DĖMESĮ