Transcript BŽŪP ateitis po 2013 m. - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asocijacija

Aktualiausi klausimai Lietuvai dėl
BŽŪP ateities po 2013 m.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
1
BŽŪP iššūkiai, kodėl reikia BŽŪP
reformos?

Apsirūpinimas maistu;

Ekonominės krizės, kainų kintamumas;

Didėjanti rinkų integracija, prekybos liberalizavimas, žemės ūkio
produktų rinkų neapibrėžtumas ir nepastovumas;

Aplinka ir klimato kaita;

Teritorinė ir socialinė sanglauda ES kaimo vietovėse;

BŽŪP turi būti teisingesnė, labiau subalansuota, orientuota į aktyvius
ūkininkus.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
BŽŪP tikslai

Perspektyvi maisto gamyba; (ūkininkų pajamų palaikymas,
konkurencingumo, padidinti produkto vertę maisto grandinėje);

Tvarus gamtinių išteklių valdymas („žaliasis“ augimas, inovacijos,
viešųjų gėrybių teikimas, klimato kaitos mažinimas ir kt.);

Subalansuota teritorinė plėtra (kaimo vietovių užimtumas, kaimo
ekonomikos ir diversifikavimo skatinimas, ūkininkavimo sąlygų
smulkiems ūkininkams gerinimas ir kt.).
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
Turima informacija
Komunikatas
(BŽŪP 2020)
LT pozicija dėl
BŽŪP ateities
1.
Daugiametė finansinė programa (DFP )
2.
BŽŪP
teisinių
dokumentų
paketas
3.
Pasekmių
analizės
(PA)
4.
EP ataskaita
dėl BŽŪP po
2013 (Dess’o
ataskaita)
(patvritinta LRV
2010/12/06)
LAEI skaičiavimai dėl TI
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
4
83
100
-
366
ES-15
ES-12
ES-27
Latvija
Estija
Rumunija
Lietuva
Portugalija
112
129
143
190
174
197
295
266
236
Austrija
Lenkija
247
Jungtinė Karalystė
200
247
Švedija
Slovakija
249
Suomija
206
258
Čekija
Ispanija
267
Bulgarija
283
Liuksemburgas
310
Prancūzija
295
312
Vengrija
Slovėnija
324
Airija
343
200
Italija
266
346
300
Vokietija
Kipras
394
400
Danija
Belgija
Olandija
447
469
494
500
Malta
544
600
Graikija
I ramstis (2013, BG ir RO 2016) žemės ūkio
naudmenų hektarui Eurais
EUR/ha
85
84
Latvija
Rumunija
44
41
39
Olandija
Jungtinė Karalystė
Prancūzija
ES-15
ES-12
ES-27
31
46
Ispanija
Danija
51
Belgija
67
80
76
86
Airija
Vokietija
88
Švedija
95
112
101
Italija
Lietuva
104
114
Estija
Liuksemburgas
116
124
Lenkija
Čekija
124
Bulgarija
130
Vengrija
-
134
50
Suomija
80
137
100
Graikija
171
161
147
150
Slovakija
Kipras
Portugalija
180
200
Austrija
268
300
Slovėnija
II ramstis (metinis vidurkis 2007–2013 m.) žemės ūkio
naudmenų hektarui Eurais
EUR/ha
250
-
346
335
320
Portugalija
Švedija
Lenkija
362
ES-15
ES-12
345
302
167
226
214
239
ES-27
Latvija
Rumunija
Estija
Lietuva
Ispanija
288
253
348
Slovakija
Jungtinė Karalystė
350
375
Čekija
Prancūzija
383
410
Airija
Suomija
416
Austrija
387
421
Vokietija
Liuksemburgas
425
Danija
391
442
Vengrija
Bulgarija
444
Italija
498
100
Belgija
200
513
345
300
Olandija
400
528
500
Kipras
563
600
Slovėnija
800 EUR/ha
681
700
Graikija
Iš viso: I ramstis (2013 m., BG ir RO 2016 m.) ir II ramstis (metinis
vidurkis 2007–2013 m.) žemės ūkio naudmenų hektarui Eurais
II ramstis (metinis vidurkis 2007-2013 m.)
I ramstis (2013 m., BG ir RO 2016 m.)
Tiesioginės išmokos
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
8
Nauja tiesioginių išmokų skyrimo tvarka

2014 m. ES ūkininkai turėtų galimybę naudotis:
Privalomomis schemomis
(visose valstybėse narėse):
(+)
– Bazinės išmokos schema
Savanoriškomis schemomis
(pagal valstybių narių
pasirinkimą):
– Su gamyba susieta parama
– Išmoka už klimatui ir
aplinkai naudingą žemės
ūkio veiklą
– Parama vietovėse, kuriose
esama gamtinių kliūčių
– Jaunųjų ūkininkų schema
Visoms išmokoms taikomos kompleksinio susiejimo prievolės
Visi ūkininkai galės naudotis ūkių konsultavimo sistema
ARBA
Smulkiems ūkininkams skirta supaprastinta schema (privaloma
visose valstybėse narėse, bet vykdoma ūkininko pasirinkimu)
9
1. Tiesioginių išmokų vokų paskirstymas
tarp valstybių narių
Siūloma, kad iki 2020 m. bus trečdaliu sumažintas skirtumas tarp
dabartinio tiesioginių išmokų (TI) lygio ir 90 proc. ES TI vidurkio.
Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių narių TI 2020 m. vis dar išliktų vienos
mažiausių ir nuo didžiausių dar skirtųsi apie 2-2,5 karto;

Iš esmės nepasikeičia esama situacija (LT: ≈ 5.5 eurų/ha padidėjimas per
metus);

Išlieka neadekvatus gamybos sąnaudų ir TI lygio ES valstybėse narėse
skirtumų santykis;
Neproporcingai mažas TI dydis riboja galimybę optimizuoti ūkį (įsigyti
kokybiškesnes sertifikuotas sėklas; veislinę medžiagą; naudotis
pažangiausiomis technologijomis ir kt.)

4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
10
2. Pereinamieji laikotarpiai
Numatomas teisių į išmokas verčių suvienodinimas nuo 2019 m.
regioniniu ir/arba nacionaliniu lygmeniu. Tik 2021 m. pradėti
diskusijas dėl verčių suvienodinimo ES lygmeniu.

Delsiama pradėti taikyti teisingą ir sąžiningą tiesioginių išmokų sistemą
pagal suvienodintą išmokų teikimo modelį visoms valstybėms narėms;

TI paskirstymas pagal 2000–2002 m. laikotarpio rodiklius, yra atgyvenęs,
nebepateisinamas šiandieninėmis sąlygomis.

Lyginant su 2000–2002 m., Lietuvos ūkiai tapo modernesni, pakito jų
struktūra, produktyvumas ir kt. rodikliai.

Viešosios vertybės kuriamos visose valstybėse narėse, ir tose, kurių TI
lygis nepalyginamai žemesnis už ES vidurkį.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
11
3. Nauja TI sistema

Pereinant nuo vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS) prie naujų
schemų padidės administracinė našta. Reikalinga techninė/finansinė
parama TI sistemai pertvarkyti;

Neturint jokios patirties teisių į išmokas (entitelment) valdyme, atskirų
tiesioginių išmokų schemų lėšos pirmaisiais taikymo metais gali būti
nepilnai įsisavinamos.

Naujųjų valstybių narių ūkininkai, kurių gaunamos išmokos ir taip
ženkliai mažesnes už ES vidurkį, atsidurs dar sudėtingesnėje situacijoje

Teisių į išmokas verčių suvienodinimas valstybės narės lygyje ( iki 2020
m.) Lietuvai yra neaktualus.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
12
5. Aktyvaus ūkininko sąvoka

Tai fizinis ar juridinis asmuo, kurio: 1) TI sumos dalis nuo pajamų,
gautų ne iš žemės ūkio veiklos sudarys ne mažiau kaip 5%, arba 2) jų
ž. ū. paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos
būklės natūraliai laikoma žemė ir toje žemėje jie vykdo minimalias
valstybių narių nustatytas veiklas (ganymas, pasėlių auginimas, gyvulių
laikymas ir kt.).

Ribojimai netaikomi ūkininkams, kurie už ankstesnius metus gavo
mažesnę kaip 5000 EUR TI sumą.

LT nuomone, aktyvaus ūkininko apibrėžimą reikia tobulinti, nes jis
palieka nemažas galimybes tiesiogines išmokas gauti negaminant žemės
ūkio produkcijos (tikslingiau būtų 1-ame apibrėžimo punkte minimą ribojimą sieti
su žemės ūkio veikla bei mažinti ankstesniais metais gaunamos parmos sumą)
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
13
4. Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą
veiklą (greening)
Diskutuotina “Žalinimo” (greening) išmokai privalomai skiriama
30% TI voko dalis.

Nesusitarus dėl tiesioginio išmokų perskirstymo lygių neturėtų būti
nustatomos “žalinimui” skiriamo finansavimo ribos;

Pernelyg didelis “žalinimo” akcentavimas gali užgožti vieną iš
svarbiausių BŽŪP tikslų – apsirūpinimo maistu užtikrinimą;

Didės administracinė našta administruojančioms institucijoms ir
ūkininkams;

Būtų paprasčiau, jei “žalinimo” reikalavimus išdėstytume kompleksinėje
paramoje, o tam skirtas lėšas sujungtume su bazinės išmokos schemos
lėšomis.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
14
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ KLIŪČIŲ.
IŠMOKOS JAUNIESIEMS ŪKININKAMS.
SU GAMYBA SUSIETA PARAMA.
Valstybės narės išmokoms už vietoves, kuriose yra gamtinių kliūčių
(NCA) galės skirti iki 5 proc. nuo metinio nacionalinio TI voko.
 Valstybės narės išmokoms jauniesiems ūkininkams turės skirti ne
daugiau kaip 2 % nuo metinio nacionalinio TI voko. Išmokos bus
mokamos ūkininkui, ne ilgiau kaip 5 metus nuo jo įsikūrimo;
Leidžiama susietai paramai panaudoti iki 5 % jų metinio nacionalinio
TI voko. 10 % tuo atveju, jei jų susietosios paramos dydis bent
vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus viršytų 5 %. Išskirtiniais
atvejais daugiau kaip 10 % savo metinio nacionalinio TI voko.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
15
TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ RIBOJIMAS
Siūloma įvesti laipsnišką išmokų mažinimą / ribojimą (capping):
20 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 150 000 EUR, bet ne didesnė kaip
200 000 EUR;
40 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 200 000 EUR, bet ne didesnė kaip
250 000 EUR;
70 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 250 000 EUR, bet ne didesnė kaip
300 000 EUR;
100 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 300 000 EUR.
Tiesioginių išmokų ribojimo (capping) įvedimas turi nepakenkti
vidutinius ūkius turintiems žemdirbiams, tačiau ekonominio masto
efektą pasiekusiems ūkiams galėtų būti taikomas tam tikras ribojimas,
įvertinant atitinkamas specifines sąlygas (pvz. darbo vietų kūrimą).
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
16
6. Speciali schema smulkiesiems
ūkininkams

atskira tiesioginių išmokų schema smulkiesiems ūkininkams (privaloma VN
lygiu, pasirenkama paramos gavėjo)
Išmokų dydis nustatomas vienu iš 2 būdų:
1) imant iki 15 % nuo vidutinio nacionalinio tiesioginių išmokų lygio vienam
gavėjui (pagal TI reglamento projekto II priedo 2019 m. nacionalinį voką);
(arba)
2) vidutinę nacionalinę išmoką (pagal TI reglamento projekto II priedo 2019 m.
nacionalinį voką) 1 ha padauginus iš ne daugiau kaip 3 ha ploto.


Nustatyta išmoka negali būti mažesnė nei 500 EUR ir didesnė nei 1000 EUR.

Schema neturi būti tik socialiai orientuota, ji turi skatinti ūkininkus vykdyti
žemės ūkio veiklą. Svarbu, kad nauja schema nesukeltų papildomos
administracinės naštos, tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
17
Rinkos reguliavimas
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
18
Rinkos reguliavimo priemonės 1

Siūloma išlaikyti Rinkos reguliavimo priemones, kurios bus taikomos
kaip stabilumo garantas (safety-net) esant rinkos iškraipymams ir kainų
svyravimams tam tikruose žemės ūkio sektoriuose bei sprendžiant
problemas dėl gyvulių ligų ir visuomenės sveikatos;

Lietuva palankai vertina būtinumą išlaikyti intervencijos, privataus
saugojimo priemones bei eksporto grąžinamąsias išmokas
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
19
Rinkos reguliavimo priemonės 2
Siūlomas
maisto teikimo grandinės tobulinimas: bus
stiprinamos gamintojų organizacijų derybinės galios,
skatinamas žemės ūkio produktų pardavimas vietinėse
rinkose, tiesioginiai pardavimai.
pasisako už priemonių, skatinančių maisto
produktų vartojimą ir pardavimą, išlaikymą, bei teisės aktų
reglamentuojančių pardavimų skatinimo priemones
supaprastinimą.
Lietuva
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
20
Rinkos reguliavimo priemonės 3
1. Pieno kvotos

Numatoma, kad pieno kvotos bus panaikintos 2015 m. Kai kurios
valstybės narės pasisako už pieno kvotų režimo išlaikymą ir po
2015 m.

Lietuva gali lanksčiai reaguoti dėl pieno kvotų sistemos
panaikinimo ar pratęsimo, kadangi neišnaudoja savo pieno kvotos
(galima „iškeisti“ šį kl. ieškant palaikymo kituose Lietuvai
svarbesniuose kl.)
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
21
Rinkos reguliavimo priemonės 2
2. Cukraus kvotos

Europos Komisija siūlo esamą cukraus režimą (cukraus kvotas)
panaikinti 2015 m. rugsėjo 30 d.

Lietuva pasisako, kad dabartinis cukraus režimas su jo
pagrindiniais elementais būtų pratęstas iki 2020 m. Manome, kad
dabartinis cukraus režimas atitinka BŽŪP horizontaliąją nuostatą,
kad žemės ūkis turi visapusiškai prisidėti prie apsirūpinimo maistu
saugumo, be to, galiojantis cukraus režimas yra pakankamai
efektyvus, siekiant apsaugoti ES vartotojus nuo pastaruoju metu
pasaulinėse rinkose vyraujančių aukštų kainų, jų svyravimo bei
galimo cukraus deficito.
22
Rinkos reguliavimo priemonės 4
Specialiosios programos

Komisija nenumato taikyti naujų specialiųjų programų bei
peržiūrės šiuo metu taikomas programas.

Jei nebus taikoma naujų programų, Lietuva laikosi pozicijos, kad
reikėtų išlaikyti šiuo metu veikiančias programas tokias kaip
„pienas vaikams“, „vaisiai mokykloms“. Naudinga „maisto
nepasiturintiems“ programa, nepriklausomai „po kokia politika“ ji
būtų talpinama (ar po BŽŪP ar po socialiniais kl.). Šios programos
turi būti supaprastintos.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
23
Kaimo Plėtra
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
24
Siūloma rengti Bendrą Strateginį Dokumentą (BSD) – apimanti EŽŪFKP, ESF,
Sanglaudos Fondą ir EŽF, atspindintį ES2020 bendrus tematinius tikslus,
kurie būtų pasiekiami naudojantis kiekvieno fondo veiklas;
Siūloma pasirašyti Partnerystės Sutartį, kurioje būtų nustatyti šalių
įsipareigojimai dėl konkrečių strategijos ES2020 tikslų pasiekimo ir finansavimo;
Pagrindiniai tikslai:
Skatinti žinių perdavimą ir naujovių diegimą žemės ūkyje, miškininkystėje ir
bendrai kaimo vietovėse;
Didinti visų žemės ūkio sričių konkurencingumą ir gerinti ūkių gyvybingumą;
Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;
Atkurti, išsaugoti ir gerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias
ekosistemas;
Skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir pereiti prie mažai anglies dvideginio į
aplinką išskiriančios ir klimato pokyčiams atsparios ekonomikos diegimo žemės ir
miškų ūkyje bei maisto gamybos sektoriuje;
Skatinti socialinę integraciją, mažinti skurdą bei plėtoti kaimo vietovių
ekonomiką.
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
25
Kaimo plėtra 1
Lėšų kaimo plėtrai paskirstymo tarp VN kriterijai
LT nuomonė:
 turi būti paskirstomos remiantis objektyviais kriterijais bei
esama situacija;
 LT prognozuoja 20 proc. didesnį lėšų poreikį palyginus su
2007–2013 metų laikotarpiu atsižvelgiant į:
- 2007–2010 metų laikotarpiu pareiškėjų prašytą paramos sumą,
- vis didesnius reikalavimus aplinkosaugos, klimato kaitos
padarinių švelninimo ir kitose srityse.
 LT skatina EK iš anksto nurodyti, kokius konkrečius kriterijus
ketinama taikyti paskirstant kaimo plėtros lėšas valstybėms
narėms.
Kaimo plėtra 2
siūlomas veiklos rezultatų rezervas:
5 proc. kaimo plėtros programai skirtų lėšų siūloma
rezervuoti ir skirti VN programai tik tuo atveju, jei yra
sėkmingai įgyvendinami programos tikslai ir ES prioritetai
pagal numatytus bendrus rodiklius.
LT nuomonė: sukuriamos nepalankios sąlygos siekiant KPP
nustatytų tikslų, nes:
 rezervo
sukūrimas skatintų spartesnį ES
paramos
panaudojimo procesą siekiamų tikslų sąskaita ir verstų
nusistatyti mažiau ambicingus tikslų siekimo būdus;
 kaimo plėtros priemonių įgyvendinimas ir
šių priemonių
išmatuojamų rezultatų pasiekimas dažniausiai nesutampa
laike.

Kaimo plėtra 3

pasiūlymas dėl vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo
(siūlomi 8 biofiziniai kriterijai):
priskiriamos tos teritorijos, kuriose biofiziniai (gamtiniai)
trūkumai bent pagal vieną kriterijų sudaro ne mažiau kaip 66
procentų tos vietovės žemės ūkio naudmenų ploto.
LT nuomonė: 66 proc. riba pernelyg aukšta - iš paramos
schemos galėtų būti pašalinta 2/3 dabartiniu metu remiamų
vietovių,
LT siūlo taikyti ne mažiau kaip 50 proc. ribą arba tokias
teritorijas išskirti mažesniu negu LAU2 (seniūnijos) lygmeniu
– pvz. kadastrinės vietovės lygmeniu.
Kaimo plėtra 4
 Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kurios
nebepriklausys
naujajai
klasifikacijai
pagal
biofizinius kriterijus, siūloma iki 2017 metų taikyti
adaptacinį laikotarpį, tolygiai mažinant išmokas
nuo 80% – 2014 m. iki 20% – 2017 m.
 LT nuomonė: pasisako už ilgesnį (7 m.) adaptacijos
laikotarpį, kad ūkininkai galėtų palaipsniui
prisitaikyti prie naujo vietovių rėmimo režimo.
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
Ačiū už dėmesį
4/13/2015
Bendrosios žemės ūkio politikos
strategijos skyrius
30