Transcript 6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija KKU-4

6 tema AMŽIAUS TARPSNIŲ
SOCIALIZACIJA
Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos
KKU-4 studentams
2012 09 24 pirmadienis
309 c.r. auditorija
Lektorius Saulius Kavaliauskas
LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221
Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra,
308 (c.r.) kab.
tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270
e-mail : [email protected]. ,
6 tema
Amžiaus tarpsnių socializacija
planas
•Socializacija vaikystėje
•Pirminė ir antrinė socializacija
•Socializacija vaikystėje ir šeima
•Tėvai ir vaikų auklėjimas
•Socializacija pasibaigus vaikystei
•Paauglystė: nuo vaiko iki suaugusio
6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija
planas
•Suaugusiojo socializacija
Profesinė socializacija
Tėvystės socializacija
•Vyresnio amžiaus žmonių socializacija
•Persocializacija
•Resocializacija
6 tema Amžiaus tarpsnių socializacija
literatūra
•Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai,
Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, pp.67-98
•Berger P. L., Luckman T. (1995) Socialinis tikrovės konstravimas V.: Pradai,
pp.163-216
•Berger P. L., (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae
Universitatis, pp.95-125.
•Luobikienė I. (2000) : Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika.
Kaunas:Technologija, pp. 68-70
•Guščinskienė J. (2001) Sociologijos įvadas: Struktūrinės loginės schemos ir
komentarai. Kaunas:Technologija, pp. 60-63
• Cucėnas V.(2005) Žiniasklaida skatina agresiją ?
http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865
6 tema
Amžiaus tarpsnių socializacija
literatūra
•Smelser N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba
leidykla “ Feniks” Maskva, 1995 metai P 95-130
•Matulionis A. .(2002) Sociologija Vilnius HOMO LIBER. P. 37- 61
•Karužaitė R. Socializacija kaip lyčių vaidmenų perteikimo procesas.
http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/lytys.asp
•Račiūnaitė R. Moters socializacija Lietuvos kaime. Darbai ir dienos, 11(20),
169-200.
•Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos (2002) Autorių kolektyvas.
Kaunas.VDU
•Skarderud.F. (2001) Nerimas. Kelionės po modernųjį ‘AŠ”. Vilnius. Tyto alba
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Svarbiausieji uždaviniai
•
•
•
•
Kalbos įgūdžių susiformavimas;
Judėjimo įgūdžių susiformavimas;
Informacijos vartojimo įgūdžių susiformavimas
Pradinis asmenybės psichologinių charakteristikų
formavimosi etapas;
• Pagrindinių vertybių internalizacija (suvokimas
ir priėmimas);
• Svarbiausių normų ir elgesio taisyklių išmokimas.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Šeima
• Branduolinė (nuklearinė) šeima – tai tėvai ir su jais
gyvenantys vaikai.
• Postmodernioje visuomenėje tokia šeima tampa veikiau
išimtis nei taisyklė. Vis tik niekas negali paneigti
išskirtinio tėvų vaidmens vaikų socializacijai.
• Tėvai bendrauja su vaikais atsižvelgdami į jų pačių
socialinius ir psichologinius poreikius, priklausomai nuo
jų socialinio statuso, vaikų auginimo motyvacijos bei
nuostatų dėl jų ateities.
Socializacijos šeimoje problemos
• Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos įtakos
disproporcijos. (Idealus atvejis - kiekviena mergaitė
ugdoma kaip būsimos mergaitės mama, o berniukas ugdomas
kaip būsimo berniuko tėvas);
• Tėvų socialinė padėtis. Aukštesnių sluoksnių
tėvai suteikia geresnes socializacijos galimybes savo
vaikams bei gali suteikti profesinės socializacijos
pagrindus (pvz. trenerio vaikai gali gauti
socializacinius pagrindus būsimai profesijai);
Socializacijos šeimoje problemos
• Tėvų požiūris į vaikus. Laukiamas - nelaukiamas,
sveikas-neįgalus, gabus- nemokša, sąjungininkas kovoje su
kitais šeimos nariais, investicija kaip į savo turtą (sportas,
muzika, pramogų verslas), šeimos įvaizdžio dalis, vaikai kaip
media dalis (beždžioniukų diskotekos, mažų gražuolių
konkursai, madų demonstravimas ir t.t.)
• Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų teikėjų
įtaka. Močiutės ir senelio fenomenai Lietuvos kultūroje,
broliai ir seserys, vieta šeimoje pagal amžių, pusbroliai ir
pusseserės, dėdės ir tetos, krikšto tėvai auklės, medicinos
darbuotojai, gyvūnai šeimoje.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Du socializacijos modeliai
(SLOPINANT IR DALYVAUJANT)
Broom, Bonjean, Broom (1992)
SLOPINANT
•
•
•
•
•
•
•
Socializacijos modelio centre - suaugęs
Bausmės už blogą elgesį
Materialiniai apdovanojimai ir bausmės
Vaiko paklusnumas
Bendravimas be žodžių
Komandinis bendravimas
Vaikas prisitaiko prie suaugusio norų
Du socializacijos modeliai
Broom, Bonjean, Broom (1992)
DALYVAUJANT
•
•
•
•
•
•
•
Socializacijos modelio centre - vaikas
Atsidėkojimas už gerą elgesį
Simboliniai apdovanojimai ir bausmės
Vaiko savarankiškumas
Žodinis bendravimas
Bendravimas kaip sąveika
Suaugęs prisitaiko prie vaiko norų
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Pirminė ir antrinė socializacija
Berger P. L., Luckman T. (1995)
Pirminė socializacija
• Tai pirmieji socializacijos etapai vaikystėje, kurių metu
tampama visuomenės nariu;
• Jos metu suformuojama pamatinė visos antrinės socializacijos
struktūra turi būti (turėtų būti) panaši į pirminę socializacija;
• Socializacines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti”, kurie
dažniausiai yra vaikui yra primesti. (tėvų nepasirinksi);
• Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji
vyksta didelėje emocinėje įtampoje;
• Įsisavinami apibendrinto vaidmens reikalavimai.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Pirminė ir antrinė socializacija
Berger P. L., Luckman T. (1995)
Antrinė socializacija
• Tolesnis socializacijos procesas, padedantis
jau socializuotam individui įsitraukti į
naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio
sritis;
• Tai konkrečių institucionalizuotų vaidmenų
išmokimas (profesijos, tautybės, sporto
šakos, religinės bendruomenės nario ir t.t.)
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Pirminė ir antrinė socializacija
Berger P. L., Luckman T. (1995)
Antrinė socializacija
• Visuomenė yra parengusi antrinės socializacijos
(mokymosi) pakopas, kurių metu niveliuojami pirminės
socializacijos skirtumai ir atsijojami individai, kurie
nepajėgus (nenori) perimti atitinkamos institucijos
vaidmenis;
• Daug mažesnė emocijų reikšmė. Būtina mylėti savo
motiną, bet ne mokytoją, kuris tampa formaliu žinių
perteikėju;
• Krizė antrinės socializacijos pradžioje - tėvų sukurtas ir
pateiktas pasaulis - ne vienintelis ir (dažnai) ne pats
geriausias.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Lyties socializacijos teorijos
Socialinio išmokimo perspektyva
Vaikai mokosi vaidmenų per paskatinimą ir
baudimą – tai yra, už tinkamą savo lyčiai elgesį
vaikas yra paskatinamas, o už netinkamą, kitai lyčiai
būdingą – baudžiamas. Berniukas bus skatinamas, jei
imituos tėvo elgesį, ir baudžiamas, jei seks motinos
elgesio pavyzdžiu, o mergaitė bus skatinama ir
baudžiama atvirkščiai. Taigi vaikas mokosi tinkamo
elgesio, atitinkančio jo lytį, stebėdamas kitus žmones
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Lyties socializacijos teorijos
Kognityvinė/ savisocializacijos perspektyva
Vaikai įsisąmonina savo lytį, kaip nekintamą
veiksnį. Iki trejų metų vaikai jau suvokia save ir kitus
kaip mergaites ar berniukus. Manoma, kad, kai vaikas
suvokia savo lyties pastovumą, jis pradeda stengtis visą
gyvenimą būti tinkamas savo lyties grupės narys,
atitinkamai elgtis, įgyti savo lyties bruožų. Trumpai
tariant, mokymasis būti vyru ar moterimi reiškia
taisyklių, apibrėžiančių lyčių vaidmenis, supratimo ir
interpretavimo procesą.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Lyties socializacijos teorijos
Identifikacijos/modeliavimo kryptis
Numato modeliavimą ir tapatinimąsi. Modeliavimas
reiškia, kad vaikas stebi kitų, tai yra tėvų, elgesį ir jį
imituoja. Tapatinimasis reiškia, kad vaikas, skatinamas
meilės ir baimės, susitapatina su savo lyties tėvu:
mergaitė tapatina save su motina, berniukas – su tėvu. Z.
Froidas savo teorijoje smulkiai išdėstė, kaip vyksta toks
susitapatinimas: berniukai patiria „Edipo“, o mergaitės –
„Elektros“ kompleksą. Sėkmingai įveikus šiuos
kompleksus, išmokstamas tinkamos lyties vaidmuo ir
įgyjamos tinkamos savybės.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Lyties socializacijos teorijos
Apibendrinimas
Taigi „socialinės“ lyties įgijimo
procese vyksta sudėtinga sąveika
tarp
biologinių
prielaidų
ir
socializacijos. Socializacijos proceso
metu individai, perimdami ir
suvokdami visuomenės lūkesčius,
išmoksta savo lyčiai būdingo
elgesio. Taip socializacija užtikrina
tradicinių
lyčių
vaidmenų
reprodukciją.
Klausimai
pamąstymui
Kaip jums
sekėsi išmokti
savo lyties
elgesio
modelių?
Kokias krizes
turėjote
įveikti?
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Ikimokyklinės įstaigos
Funkcijos:
• Vaikų priežiūra (sauga). Tėvai ir
artimieji dirba - vaikas nepajėgus vienas
išgyventi visuomenėje. Ta rodo nelaimingi
atsitikimai: gaisrai, avarijos, vanduo, iškritimas
per langus, elektros traumos ir kt.
Ikimokyklinių įstaigų pedagogai - saugotojai
nuo netinkamo elgesio ir tik po to ugdytojai.
Ikimokyklinės įstaigos
• Vaikų mokymas Nėra universalių programų „Ikimokyklinio
ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius,
socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje
arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių
apsaugą institucijoms rekomendavus, - pagal ikimokyklinio ugdymo
programą.” „Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasiruošti
sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. Jis vyksta
šeimoje arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis
ugdymas yra visuotinis ir teikiamas 5 - 6 metų amžiaus vaikams. Jis gali
būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko
teisių apsaugą institucijoms.” Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7
punktas
• Vaikų lavinimas Ypač akcentuojamas tose veiklos srityse, kur
reikalinga ankstyva specializacija: baletas, dailusis čiuožimas, sportiniai
šokiai, grojimas muzikos instrumentais.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Ikimokyklinės įstaigos
Problemos:
• Adaptacija Vaikams tai
pirma biurokratinė
organizacija su
darbotvarke, valdžios
hierarchija, elgesio
taisyklėmis. Šioje
organizacijoje
susipažįstama su kitos
lyties to paties amžiaus
individais, „svetimais”
suaugusiais.
Klausimai
pamąstymui
Kaip Jums sekėsi
ikimokyklinėse įstaigose,
kokių socialinio gyvenimo
“paslapčių” išmokote šioje
įstaigoje?
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Socializacijos agentai
Pradinė mokykla
Funkcijos
• Pagrindinių informacijos įgūdžių
formavimas
• Naujo lygio komunikacinių
įgūdžių formavimas (elgesio
taisyklės)
• Mokinių priežiūra ir sauga
Problemos
• Adaptacija
• Netolygus mokinių vystymasis
• Pedagogo poveikio totalumas
„Pradinio ugdymo paskirtis
- suteikti asmeniui dorinės,
kultūrinės, socialinės brandos
pradmenis, elementarų
raštingumą, padėti jam
pasiruošti mokytis pagal
pagrindinio ugdymo
programą.”
Lietuvos švietimo
įstatymo projektas 6 ir 7
punktas.
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Socializacijos agentai
Mass media - Žiniasklaida
Funkcijos
• Pasaulio mitologizacija. Tėvų aktyviai kuriamo mito dainų ir
pasakų pakaitalas. Globalizuotas mitas neskatina vaiko vaizduotės
aktyvumo ir etninio susitapatinimo.
• Žaidimo pakaitalas. Kompiuteriniai žaidimai keičia
tradicinius judriuosius ir socialinių vaidmenų žaidimus.
• Informacija apie pasaulį. Pateikia daugiau nei gali
apsamanojęs pedagogas ar žemesnį išsilavinimą turintys
tėvai. (Pvz. National Geography laidos)
• Tėvų pakaitalas. Įjungtas televizorius ar kompiuteris
geriausia auklė - vaikas būna namuose)
SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE
Socializacijos agentai
Mass media - Žiniasklaida
Problemos
• Apimtis (pagal laiką - antroje vietoje po miego).
Vaikų pasyvumas (Vaikai nejuda, formuojasi
specifinės ligos - beveik 50 proc. 10-12 klasių
Lietuvos moksleivių turi regėjimo problemų, antroje
vietoje - stuburo iškrypimai)
• Totalumas (Visi žiūri tas pačias laidas,
žaidžia tuos pačius žaidimus)
• Konfliktai šeimoje (Ką žiūrėti? Ko
negalima daryti? (žiūrėti tam tikrų laidų,
bendrauti internete ir t.t.) Šeimos galva,
asmuo turintis savo rankose televizoriaus
distancinio valdymo pultelį)
Klausimas
pamąstymui
Kokias laidas Jums
tėvai draudė žiūrėti,
kai Jums buvo 9-10
metų?
Žiniasklaidos poveikis
• Robertas Sylwesteris atliko laiko ir jėgos pasiskirstymo
brendimo laikotarpiu tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žmogus
nuo vienerių iki aštuoniolikos metų pragyvena apie 150 000
valandų. 50 000 valandų žmogus praleidžia miegodamas – jas
pramiega, jei miegama 8 val. per parą ir sapnuojama apie 2
valandas. Miegas ir sapnai yra tiesiogiai susiję su augimu ir
ilgalaikės atminties palaikymu, kuri kasdieną pilnėja. Miegas
apvalo ilgalaikę atmintį nuo neesminių dalykų.
• Žmogus aktyviai praleidžia apie 65 000 iš 100 000 valandų,
įskaitant pavienius veiksmus ir bendravimą su šeima bei
draugais. Ši veikla turi daugiausiai reikšmės augant ir palaikant
svarbią asmeninę atmintį
Žiniasklaidos poveikis
•
Apie 35 000 valandų žmogus praleidžia formaliai ir
simbolinei veiklai – apie 12 000 valandų mokymo
įstaigose ir dvigubai daugiau laiko įvairioms
žiniasklaidos formoms (pavyzdžiui, televizijai,
kompiuteriams, videofilmams, muzikai, sportui ir t.t.).
Taigi matome, kad žiniasklaida ir mokymo įstaigos užima
svarbiausią vietą formuojant ir palaikant kultūrinę
atmintį. Apžvelgę 1–18 metų žmogaus gyvenimą galime
teigti, kad vidutiniškai jaunas žmogus miega 8 valandas
per parą, 10 valandų praleidžia aktyviai bendraudamas su
šeima ir draugais bei užsiimdamas savo pasirinkta veikla.
5 valandas skiria įvairioms žiniasklaidos rūšims – ir tik 2
valandas mokymo įstaigoje. Visuomenė turėtų rimtai
susirūpinti dėl šių dviejų valandų!
Cucėnas. V. (2005)
http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865
Kokias
vaikiškas
laidas,
filmukus
mėgdavote
žiūrėti, kai
jums buvo
7-10 metų?
Socializacija paauglystėje
Procesai
• Brandos pokyčiai. Pirminių ir antrinių lytinių požymių
išryškėjimas;
• Vaikystės desocializacija Reikia išmokti nebebūti
vaiku;
• Lytinis tapatumas. Susitapatinimas su vaidmenimis keliamais atitinkamai lyčiai;
• Socialinė tapatumas. Susitapatinimas su
pagrindinėmis ir šalutinėmis grupėmis. Idealių
bendruomenių (gyvenamosios vietos, tautybės)
pripažinimas;
Socializacija paauglystėje
Procesai
• Grupės poreikis arba jos atmetimas;
• Pasaulio demitologizavimas. Socialinis
paauglystės požymis - vaikystės mitų aktyvus
neigimas;
• Nepasitenkinimas savo kūnu. Aktyvus jo
keitimas (kačialinimasis, dietos, kūno
žalojimas, savižudybės (imitacija arba
įvykdymas)
• “Figūros” paieška. Naujo socialinio subjekto,
kuris padeda iš naujo mitologizuoti (sutvarkyti)
pasaulį. Ypač reikšmingas trenerio vaidmuo.
Klausimas
pamąstymui
Kas tapo Jūsų
“figūra” kai tapote
paaugliu?
Kokios paauglystės
socializacijos
problemos atveria
veiklos galimybes
turizmo ir sporto
vadybininkams?
Kūnas paauglystėje
„Kūnas mūsų tapatybės vieta. Kūno gestai, kalba
ir laikysena, veido išraiškos padeda ne tik
komunikuoti su kitais bet ir išreiškia mūsų vietą
socialinėje ir kultūrinėje erdvėje.
Kūnas kaip ir mūsų socialinės tapatybės nėra
atsparus kultūros, kurioje gyvename, galiai ir jos
transformuojančioms jėgoms.
Patvirtiname save kurdami ir perkurdami savo
kūnus sveikatos, sporto, rūbų, aistrų ir malonumų
registrais.” (A. Tereškinas,2001).
Kūnas paauglystėje
„Kūnas yra mūsų intymumas. Psichinė oda. Jis yra
išmestas į pasaulį, pirmiausia juo mes patiriame. Jis yra
riba, membrana, kuri išorinį potyrį paverčia vidiniu.
Intymumas yra pavojingiausias mūsų potyris, nes taip
mažai mes turime kontrolės.
Kai kontrolės mažiausia, mes esame atviriausi: ir gerąja
ir blogąja prasme, kad mus būtų galima įžeisti, atmesti,
kartu ir tam, kad taptumėm ko nors dalimi.”
„Kūnas yra svaigimo priemonė, kuri aptemdo racionalią
tvarką”
(Finn Skarderud. 2002).
Kūnas paauglystėje
• “Minkštumas – atgyvenęs idealas. Dabar kūnas turi būti tvirtas. Iš dalies tai
susiję su sveikata (treniruotis sveika), iš dalies su grožiu. „Seksualūs kūnai –
treniruoti kūnai!“ Hardbody yra stiprus. Tai stiprybė, kuri labiau naudojama
psichiškai, o ne fiziškai. Tūkstančiams pums sveikatingumo studijos ir steps
aerobikos užsiėmimai suteikė pasitikėjimą savimi.
• Dauguma iš ten išeina iškeltomis galvomis ir stipresniu pakaušiu. Žmogus
tvirčiau stovi, o nugara gali pakelti tam tikrą atsakomybę. Tačiau už visko
slypi kontrolės silpnumas – savigarba priklauso nuo raumens. Tačiau dar yra
šis tas, kiečiau už tvirtus raumenis. Jei raumenys nėra stipriai įtempti, jie gana
minkšti. Smegenys minkštos, galėtum jas pjauti panašiai kaip sūrį. Širdis
minkšta. Tačiau griaučiai tvirti. Juos junti, gali paliesti. Gali išgyventi tvirtą
jausmą”. (Finn Skarderud. 2002).
Kūnas paauglystėje
• Anksčiau kūnas buvo dalia – tai, kas duota. Išpuikę
norime tai peržengti ir padaryti kūną metaforišką.
• Kuriame kūnus pagal savo vaizdinį, taigi tuo būdu
kuriame ir patys save. Apgalvotai ribojame savo kūno
laisvę.
• Kita vertus, gyventi patogiai nebūtinai reiškia gyventi
gerai. Nepatogus gyvenimas gali daug labiau tenkinti
nei patogus buvimas.
(Finn Skarderud. 2002).
Socializacija paauglystėje
Problemos
• Komunikaciniai konfliktai ašyse:
šeima-----mokykla---draugai;
• Brandos netolygumas;
• Grupinis agresyvumas;
• Tėvų ir kitų suaugusių neigimas arba
bėgimas nuo jų;
• Vieno iš interesų ypatingas sureikšminimas.
SUAUGUSIŲJŲ
SOCIALIZACIJA
VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS
SKIRTUMAI
• Suaugusių socializacijos pokyčiai labai
ryškiai matomi išoriškai, o vaikų
socializacija visų pirma koreguoja bazines
vertybes;
• Suaugusieji gali patys įvertinti normas,
vaikai tik jas įsisavina (išmoksta);
SUAUGUSIŲJŲ
SOCIALIZACIJA
VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS
SKIRTUMAI
• Suaugusieji turi teisę ir galimybę skirti kultūrinių
normų, vertybių, socialinių vaidmenų atspalvius,
vaikai mato tik suaugusių nuspalvintą pasaulį;
• Suaugusių socializacija nukreipta į tam tikrų
profesinių ar komunikacinių įgūdžių formavimą,
vaikų - į motyvacijos ugdymą .
SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA
Tėvystės socializacija
Problemos:
• Deja, išmokstama svarbiausių tėvystės socializacijos
aspektų tik tada, kai tampama tėvais;
• Šeimos mažėja - vis mažiau žmonių turi tiesioginį
patyrimą kaip auginti vaikus;
• Labai daug prieštaringų patarimų kaip auginti
vaikus;
• Labai didelė draugų ir bendraamžių, turinčių tokio
pat amžiaus vaikų, įtaka;
• Vaikai patys daro didžiulę įtaką tėvams, jų tolimesnei
socializacijai.
SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA
Profesinė socializacija - tai daugiau
nei profesinis mokymasis, darbiniai
įgūdžiai ir technologinė kvalifikacija
- žmogus turi išmokti natūraliai
jaustis savo profesijos atstovu,
pripažinti profesijai svarbias
vertybes, jas propaguoti, laikytis
svarbiausių tai profesijai normų.
SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA
Trys profesijos pasirinkimo fazės
(Simpson, 1967)
• Keičiami bendrieji tikslai,
nulemiantys profesinį pasirinkimą;
• Orientacija į gerai dirbantį kolegą
kaip į būsimą profesinio vaidmens
modelį;
• Profesinių vertybių perėmimas ir
susitapatinimas su profesiniu
vaidmeniu.
Kokiame
profesinės
socializacijos
etape jūs dabar
esate?
Ar jau sutikote
gerai dirbantį
sporto
vadybininką,
kelionių
vadovą?
Pagyvenusių žmonių socializacija
Procesai
• Fizinių galių susilpnėjimas
• Lytinio gyvenimo pokyčiai
• Dalies socialinių padėčių netekimas ir
vaidmenų pokyčiai
• Ligos
• Atsiskyrimas nuo kitų šeimos narių
(našlystė, globos namai)
Pagyvenusių žmonių socializacija
Problemos
• Komunikaciniai konfliktai ašyse:
vaikai - anūkai
• Dabartinės kultūrinės situacijos
kritika
• Bėgimas nuo problemų sprendimo
arba hiper aktyvus jų sprendimas
• Bendravimo ir savo patirties
perdavimo poreikis
Su kokiomis
pagyvenusių
žmonių
socializacijos
problemomis jums
tenka susidurti?
Kokios
pagyvenusių
žmonių problemos
atveria galimybes
turizmo ir sporto
vadybininkui?
Persocializacija
• Socializacija - Kultūros perdavimas ir unikalios asmenybės
savikūra;
• Kuo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes,
tuo mažiau vietos lieka skirtingų individualybių
pasireiškimui;
• Kai vyrauja toks procesas, kurio metu užgožiama
asmenybės savivokos procesas - susiduriame su
persocializacija (perdaug socializacijos).
• Persocializacija dažniausiai pastebima totalitarinėse
valstybėse ir totalinėse organizacijose, nepalaikančiose nei
vietos nei laiko savivokos procesams.
Resocializacija
• Socializacija gali būti evoliucinė
ir šuoliška (revoliucinė)
• Resocializacijos metu žmogus
atsisako vieno gyvenimo būdo
vardan kito (emigracija, atsivertimas)
Resocializacija
• Akultūracija - kitos (dažniausiai pagrindinės) kultūros perėmimas
• Resocializacija sėkmingiausiai
vyksta totalinėje institucijoje (armijoje,
kalėjime, internate, vienuolyne)
Apibendrinimas
Socializacija – procesas, kurio metu mes, socialinės būtybės.
Mokomės gyventi (išgyventi) visuomenėje. Tai vyksta tam
tikrais etapais, kurie dažnai vadinami amžiaus tarpsniais.
Skirtingi mokslininkai ir skirtingos sociologinės, pedagoginės,
psichologinės mokyklos skirtingai įvardija amžiaus tarpsnius.
Mus lydi nuolatinė socializacija ir desocializacija (atsisakymas
tam tikros socialinės elgsenos) .
Visuomenė socialinės kontrolės priemonėmis sankcionuoja
(baudžia ir skatina) perėjimą (socializacija) iš vieno amžiaus
tarpsnio į kitą etapo į kitą.
Klausimai pamąstymui vaikinams
Atsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val
• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo tėvų, senelių, (vyrų),
dėdžių?
• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė technika (dviračiai,
mopedai, automobiliai)?
• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie
(gyvūnai) jus išmokė?
• Kokią įtaką jūsų socializacijai darė žiniasklaida? Kiek laiko,
kai buvote 11-13 metų praleisdavote prie kompiuterio ir
televizoriaus?
• Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių
įgūdžių išmokote keliaudami?
Klausimai pamąstymui merginoms
Atsakymus siuskite iki kitos paskaitos 6.00 val
• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo mamų, senelių,
(moterų), tetų?
• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė namų ruošos darbai?
• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie
(gyvūnai) jus išmokė?
• Kokią įtaką jūsų socializacijai darė kosmetika? Kiek laiko, kai
buvote 15-16 metų skirdavote kūno gražinimui):?
• Kas jums padėjo išmokti keliauti (turistauti)? Kokių socialinių
įgūdžių išmokote keliaudamos?