Transcript 1 tema Įvadas į sociologija KKU - 4

1-a tema. Įvadas į sociologiją
Paskaita skirta LKKA KKU-4 studentams
Lektorius Saulius Kavaliauskas
LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221
SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS
KATEDRA 308 (c.r.) kab.
tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270
e-mail : [email protected].
Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir
http://www.lkka.lt/PSK taip pat paskaitos bus patalpintos
nuotolinio mokymo svetainėje http://emokymas.lkka.lt/
1
1 tema. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ
Paskaitos planas
• Sociologijos apibrėžimas.
• Sociologijos objektas ir tyrimų problema.
• Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais
mokslais.
• Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser.
• Sociologijos pritaikomumas.
2
ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ
Literatūra
1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai
ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni,
P 1-34 psl.
2. Peter L. Berger Sociologija (1995) V.: Litterae Universitatis,
(P.1-67 )
3. N. Smelser Sociology, (1988) New- Jersey, Prentice Hall, (
leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai
(iki 94 puslapio);
4. John.J. Macionis (2003) Sociology (9th edition) Prentice
Hall,(rusų k. ) Piter Print (2004) p.p. 24-52
3
ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ
Literatūra
5. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės
konstravimas.-Vinius: Pradai P.11-32
6. A. Matulionis. Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P.
8-30
7. I. Luobikienė Sociologija: Bendrieji pagrindai ir tyrimų
metodika (2000) Kaunas. Technologija P. 4-48;
8. Giddens.A. Sociologija(2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir
informatika”, 2005 P.P. 21-35
4
Sociologijos apibrėžimas ir objektas
Sociologija - (socio lot. visuomenė + logos gr.
mokslas, dėsnis)
Pirmasis pasiūlė įvesti šį terminą prancūzas A. Comte (1799 -
1847)
(iš pradžių siūlė įvesti socialinės fizikos terminą. (taip pat jo pasiūlytas ir
biologijos terminas)
Sociologija - tai visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos
elgsenos tyrimai. (Broom, Bonjean, Broom )
Sociologija - tai visuomenės ir visuomeninių santykių moksliniai
tyrimai. Šis mokslas remiasi realaus gyvenimo duomenų ir faktų
moksliniu aiškinimu. (N. Smelser)
5
Sociologijos kaip studijų dalykas
Sociologijos kursas grindžiamas šiuolaikinėmis socialinėmis
teorijomis bei kitų humanitarinių ir socialinių mokslų
paradigmomis. Analizuojant visuomenės ir kultūros santykį,
aptariamas ryšys su socializacijos fenomenais.
Studentai supažindinami su mainų, simbolinio sąveikavimo,
stigmatizacijos teorijomis. Aptariamos atskirų institutų
socialinės funkcijos. Sociologinis požiūris apima deviacijos ir
socialinės kontrolės sampratas.
Taip pat analizuojami biurokratijos ir formalios struktūros
ypatumai šiuolaikinėje visuomenėje. Aptariami svarbiausieji
socialiniai institutai: šeima, religija, švietimas ir politinė
struktūra.
6
Sociologijos kaip studijų dalyko
tikslas ir uždaviniai
Modulio tikslas – išmokyti studentus kritiškai vertinti
ir analizuoti socialines problemas pasiremiant
šiuolaikinėmis sociologijos paradigmomis.
Uždaviniai:
•Išmokyti
analizuoti
socialinius
reiškinius,
atskleidžiant šių reiškinių plėtotės dėsningumus,
susiejant juos su globaliniais socialiniais procesais.
•Supažindinti su socialinės informacijos rinkimo,
kaupimo ir mokslinės (sociologinės) analizės
ypatumais įvairiose socialinėse sferose.
7
Visuomenės ir sociologijos samprata
• Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka “visuomenė”. Šį
terminą vartojame įvairiausiose situacijose, ir jis mums atrodo
įprastas ir aiškus. Tačiau pabandę jį suvokti giliau, staiga
pamatome, kad jis nėra toks jau paprastas.
• “Visuomenė” - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai
apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio
kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui?
• Ar visuomenė tai - nuolatinė kova tarp ją sudarančių
konkuruojančių grupių? Aktyvi kasdieninė individų socialinė
sąveika? Į šiuos klausimus negalima atsakyti vienareikšmiškai.
• Kita vertus. kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje
kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės
organizacijos, politinės partijos ar religinės grupės narys ir
atlieka daugybę skirtingų vaidmenų.
8
Visuomenės ir sociologijos samprata
• Kasdien susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis,
kurios, patinka mums tai ar ne, paliečia kiekvieną mūsų.
• Remdamiesi savo situacija ir patirtimi, mes kuriame savo
visuomenės viziją, ir nėra teisėjo, kuris nuspręstų, kas yra
teisus, o kas ne.
• Sociologija - mokslas apie visuomenę - taip pat
nesiima teisėjo vaidmens.
• Jos tikslas kitas - ji siekia pažvelgti giliau į visuomenę ir
pamatyti tai, kas slypi po kasdieniniu elgesiu ir žmonių grupių
sąveika, suvokti ryšį tarp individo ir visuomenės.
• Sociologas nieko nepriima kaip “savaime suprantamo”, jis
abejoja net įprasčiausiais dalykais, o į savo visuomenę žvelgia
lyg pašalinis, jai nepriklausantis elementas. Tai suteikia
visiškai naują aplinkui verdančio kasdieninio gyvenimo
suvokimą.
9
Visuomenės ir sociologijos samprata
• Sociologinė įžvalga padeda pažvelgti į visuomenę iš
skirtingų požiūrio taškų ir taip suvokti jos
daugialypiškumą ir sudėtingumą.
• Sociologija yra vienas iš socialinių mokslų, siekiančių
pažinti mus supančią socialinę tikrovę. Sociologas,
ieškodamas atsakymų į iškeltus klausimus apie
visuomenę, savo kelyje neišvengiamai susiduria su
istoriku, teisininku, ekonomistu, psichologu, politologu
ir kt.
• Konstruodama visuomenės bei atskirų jos problemų
vaizdą, sociologija atsižvelgia į kitų socialinių mokslų
nagrinėjamus visuomenės aspektus.
• http://www.sociumas.lt/Lit/about.asp
10
Sociologijos kaip mokslo problemos
Klausimai, kuriuos kelia sociologijos
samprata
• KAS TAI YRA VISUOMENĖ? Kaip ją apibrėžti,
kokius visuomenės pjūvius analizuoti?
• KODĖL YRA VISUOMENĖJE TVARKA, O NE VISŲ
KOVA PRIEŠ VISUS (HOBBES, LEVIATANAS)?
Kaip sukuriamos socialinės formalios ir neformalios
organizacijos? Kaip jose palaikoma tvarka?
• SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ GAUSA IR ĮVAIROVĖ.
Kodėl visuomeninė veikla tokia įvairi, kaip jas
sugrupuoti, palyginti?
11
Sociologijos kaip mokslo problemos
• SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ KINTAMUMAS
(GENERACINIS IR ISTORINIS). Kaip vertinti
socialinius reiškinius, jei jie taip greitai kinta?
• MATEMATINĖS OPERACIONALIZACIJOS
TRŪKUMAI. Kaip suskaičiuoti žmonių nuostatas,
pomėgius požiūrius, veiklas, priklausimą vienai ar kitai
socialinei grupei, kategorijai.
• INDIVIDO IR SOCIALINIŲ GRUPIŲ LAISVĖ. Net ir
žinodamas socialinius dėsningumus, priežasties ir
pasekmės ryšį, būdamas visuomenėje individas išlaiko
galimybę būti laisvu.
12
Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais
mokslais
Filosofijos objektas
• Filosofija yra graikiškas svetimžodis reiškiantis “išminties meilę”
• Visi mes filosofuojame. Filosofija neišvengiamai priklauso žmogaus
gyvenimo tėkmei
• Filosofijos pradinis taškas yra kasdieninis, ikimokslinis patyrimas,
besiskleidžiantis po natūraliosios (šnekamosios kalbos) ženklu. Tačiau
šiuolaikinės filosofinės mokyklos naudoja labai sudėtingą leksiką.
Sociologai nuo jų neatsilieka. Pvz. Šiandien laibai populiarėja terminas
SOCIALINĖ ATSKIRTIS. Ką jis reiškia?
• Filosofija prasideda tada, kai kasdieninis būvimas pasaulyje praranda
savaime suprantamumą. šios pradžios tradiciją laiko nuostabą ir abejonę.
žmogus čia suvokia savo nežinojimą ir siekia neabejotino, pamatinio
žinojimo
13
Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais
mokslais
Mokslų (science) objektas:
Objektyvi tikrovė, tiriama tam tikrais metodais. Gauti rezultatai
klasifikuojami, sistematizuojami, analizuojami, nustatomi ryšiai tarp reiškinių.
Operuojama universaliais simboliais, dažniausiai turinčiais skaitmeninę
reikšmę.
Mokslų klasifikacija:
Realieji mokslai:
•Gamtos mokslai (fizika, medicina,
•Kultūros mokslai
• 1 Dvasios mokslai (istorija, kalbotyra)
• 2 Socialiniai mokslai (sociologija,
biologija)
ekonomika)
Formalieji mokslai (logika, matematika)
(Pagal A. Anzenbacher)
14
Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais
mokslais
Su filosofija sociologija siejasi per įvairias
socialines teorijas (pvz. socialdarvinizmas,
biheviorizmas, froidizmas).
Su mokslais sociologija sieja įvairūs
kompleksiniai tyrimai. Pvz. nusikalstamumas
gali būti tiriamas genetiniais, psichologiniais,
ekonominiais, teisiniais, ekonominiais
aspektais.
15
Filosofija
Kultūrinė antropologija
žmogus - kultūrą
kurianti būtybė
Biologija
žmogus -gyva būtybė
socialinės teorijos
Ekonomika
žmonių makro sąveikos
Sociologija
Socialinė
psichologija
Matematika
duomenų apdorojimas
Politologija
žmonių mikro sąveikos
Istorija
žmonių makro sąveikos
žmogus - istorinė būtybė
16
Sociologinio požiūrio struktūra
• Socialinių teorijų išmanymas (filosofinė įžvalga);
• Sociologinių tyrimų supratimas;
• Visuomenės struktūrizavimo (žmonių grupavimo)
gebėjimas
• Sociologinė vaizduotė (sugebėjimas asmeninius arba
atskirus žmones ištinkančius įvykius apibendrinti,
lyginti, prognozuoti).
• Sociologinis požiūris-tarsi atitinkamai sufokusuota
prožektoriaus šviesa nušviečianti tamsią naktį mus
supančios realybės paslaptis
17
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1988)
Pirmas požiūris - demografinis.
Žodis “demografija” kilęs iš graikiško žodžio “demos”, reiškiančio “tauta”
(“demokratija” kilusi iš tos pačios šaknies). Demografija - tai gyventojų, ypač jų
gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusių žmonių veiklų, tyrimas.
Pavyzdžiui, demografinė trečio pasaulio tautų analizė jų ekonominį atsilikimą
aiškintų tuo, kad didelę dalį pajamų jos turi panaudoti greitai augančio gyventojų
skaičiaus išmaitinimui.
Didžiausi sociologiniai tyrimai – gyventojų surašymas. Plačiau
http://www.stat.gov.lt/lt/ arba http://www.hi.lt/images/IsorinesMP_2010(1).pdf
Trečias demografinio tyrimo pavyzdys – Lietuvos sporto statistika. Ją
fiksuoja Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Žr.
http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys .
Kiekvienais metais visos Lietuvos sporto organizacijos pateikia minėtam departamentui
statistines ataskaitas
18
Demografinio požiūrio į sportą pavyzdys
Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03
19
10 populiariausių sporto šakų pagal sportuojančių
skaičių 2006 metais. Šaltinis: http://www.kksd.lt/index.php?1418991896#statistikos_duomenys .
2005 metai
2006 metai
30000
26665
25000
24191
20000
14079
13588
15000
10000
82388247
6993
4925
5000
46564842
4807
4547
44364166
3995
84
33133874
3667
539
0
Krepšinis
Futbolas
Lengvoji
atletika
Plaukimas
Tinklinis
Rankinis
Dziudo
Kėgliai
Stalo tenisas Kultūrizmo
mėgėjai
(WABBA)
20
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1988)
Antras požiūris - psichologinis.
Jis aiškina elgesį per jo reikšmę žmonėms, kaip asmenybėms.
Tiriamos mintys, motyvai, įpročiai, socialinės nuostatos,
žmogaus savęs paties suvokimas. Šis požiūris būdingas sporto
psichologijai, tačiau įsitvirtino ir sporto sociologijoje. Sporto
psichologai ir sporto sociologai tiria daug bendrų problemų, tarp
jų ir socialinių nuostatų į sportą formavimąsi, visuomenės ir
asmenybės sąveiką sporto socializacijos procese, kolektyvinės
elgsenos ekstremaliose situacijos ypatumus.
21
Psichologinio požiūrio į sportą pavyzdys (2
paveikslėlis)
Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03
22
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Kolektyvinis požiūris
Naudojamas, kuomet mes tiriame du arba daugiau žmonių,
sudarančių grupę arba organizaciją. Kada sociologai tiria tokias
pirmines grupes, kaip komanda, klubas, arba formalias
organizacijas, kaip federacija jie jas traktuoja kaip individų
kolektyvus (grupes). Sociologai gali taikyti šį požiūrį ir
analizuodami krepšinio komandos susidarymą, jos pasiekimų
dinamika, santykius su federacija arba varžovais. Jie taip pat
gali ištirti komunikacijos tarp komandos narių procesą arba
išanalizuoti, kokiu būdu valdžios pasiskirstymas klube padarė
įtaką galutiniam sprendimui.
23
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Kolektyvinis požiūris
Šį požiūrį galima naudoti ir tiriant grupes, biurokratines organizacijas bei
įvairias bendruomenes.
Jo pagalba sociologai gali analizuoti skirtingų sporto šakų konkurenciją,
rasinius konfliktus, grupių varžymąsi.
Šis požiūris taip pat padeda suvokti, kokiu būdu žmonės, priklausantys
vienai visuomeninei klasei, rasei arba siejami vienos etninės kilmės, amžiaus,
lyties, sukuria tam tikras sporto grupes, kurių tikslas tampa jų simbolinė išraiška
arba net jų interesų gynimas.
Be to, šis požiūris reikšmingas tiriant kolektyvinį elgesį, pavyzdžiui, žiūrovų
minios veiksmus, auditorijos reakcijas, o taip pat tokius visuomeninius
judėjimus, kaip kova už pilietines teises sporte ar feminizmas sporte.
24
„T“ sporto organizacijos išorinė komunikacija
K. Micpovilis, LKKA bakalauro baigiamasis darbas, 2007
Klientai
(žiūrovai, fanai)
Sporto inventoriaus
gamintojai
Krepšinio
komandos
KKSD
Investuotojai
(rėmėjai)
„T“ sporto organizacijos
padalinių vadovai
Agentūros
LKF, Eurolyga,
LKL, BBL, NKL
Sportininkų artimieji
Žiniasklaida
25
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos
Išryškina tarpusavio sąveiką (inetarkcija). Visuomeninis gyvenimas
suvokiamas ne dalyvaujančių žmonių, o jų tarpusavio sąveikos, kurią
apsprendžia jų vaidmenys, pagalba. Vaidmuo, tai socialinio statuso dinaminė
(nuolat kintanti, atsinaujinanti) išraiška.
Vaidmuo - tai elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, kai jis arba ji užimą tam
tikrą poziciją grupėje. Pavyzdžiui, profesionaliame futbolo klube jūs matote
klubo savininką, vadovą, trenerį, (trenerius), vadybininkus, žaidėjus, medikus ir
kitus žmones, atliekančius tam tikrus vaidmenis.
Apibrėžę vaidmenis grupėje, mes taip pat galime išskirti ir santykius tarp
grupės narių, ir tokios analizės pagrindu, išanalizuoti jos (grupės) struktūrą.
http://zalgiris.lt/LT/klubas/kontaktai/#!/lt/zalgiris/kontaktai
26
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos
Sporto visuomenėje yra labai daug vaidmenų:
Treneris, sportininkas, vadybininkas, sporto medikas,
žiūrovas, rėmėjas t.t.
Žmonių elgesys sporte formuojasi šių vaidmenų
pagrindu, ne tik konkrečių varžybų metu, bet ir viso
socialinio instituto, ir sąsajų su kitomis institucijomis
kaip, pavyzdžiui, su švietimas, su religija, sferose.
27
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Penktasis požiūris Kultūrologinis
Jis naudojamas analizuojant elgesį per tokius kultūros
elementus, kaip visuomeninės taisyklės (tikros arba numanomos)
ir visuomeninės vertybės (kylančios iš religinių, politinių ir
socialinių interesų). Kultūrologiniu požiūriu, elgesio taisyklės
sporte , arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys
atskirų žmonių (pvz. žiūrovų) poelgius ir grupės veiksmus.
Pavyzdžiui, pagal baudžiamąjį kodeksą kito žmogaus žodinis
įžeidimas laikomas nepriimtinu ir baustinu, tačiau sporto varžybų
metu tai leistina kaip numanoma norma.
28
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Penktasis požiūris Kultūrologinis
Idėjos, nurodančios, kokie visuomeniniai tikslai yra
pageidautini, sudaro kitą kultūros aspektą. Šios idėjos,
vadinamos vertybėmis, yra normų pagrindas.
Apskritai galima kalbėti apie sportą kaip apie tam tikų
idėjų visumą. Pavyzdžiui, visuomenėje, kurioje labai
aukštai vertinama žmogaus sveikata ir gyvybė, yra labiau
smerkiamas dopingo vartojimas.
29
Kultūrologinio požiūrio į sportą pavyzdys
Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03
30
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1998)
Mikrosociologija
Tiria žmonių bendravimą kasdieniniame gyvenime - interakciją,
jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano,
kad socialinius reiškinius sporte galima suprasti tik analizuojant
prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio
sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys,
poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių,
kurie savo ruožtu daro įtaką sporto visuomenės (grupių, klubų,
federacijų) stabilumui arba jų pokyčiams.
31
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser
(1988)
Makrosociologija
Pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams, padedantiems
suvokti kiekvienos visuomenės esmę. Šie modeliai, kuriuos mes
dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus,
kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei
ekonominė būklė. Žmonės, nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių
struktūrų sistemą, yra stipriai jos įtakojami. Didžiausią dėmesį
makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių
tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta.
32
Mikrosociologinės teorijos
Mainų teorija Sociologai suformulavo eilę teorijų, siekdami
paaiškinti žmonių tarpusavio sąveiką visuomenėje. Džordžas Homansas
(1973) mano, kad žmonių sąveiką galima suvokti per paskatinimo ir
bausmės principą - žmonės linkę elgtis pagal elgesio modelius, už
kuriuos netolimoje praeityje jiems buvo vienaip ar kitaip atlyginta
(pagyrimu, žavėjimusi, meile, pinigais ir t.t.) smulkiau žr.
http://www.infed.org/thinkers/george_homans.htm
Haroldas Garfinkelis (1967) sukūrė etnometodologijos teoriją, kuri
pagrindinį dėmesį skiria taisyklių ir sąvokų, apibrėžiančių žmonių elgesį
bendravimo su kitais žmonėmis procese, tyrimui. Ervino Goffmano
(Goffman Erving) (1959) nuomone, gyvenimas panašus į teatrą, ir jis
aprašė žmonių sąveiką “įspūdžių valdymo” terminais. Goffman’as mano,
kad žmonės, kaip aktoriai scenoje, atlieka sąmoningai prisiimtus
vaidmenis, kad padarytų įspūdį ir įtaką kitiems žmonėms.
33
Mikrosociologinės teorijos
Kitas reikšmingas mikrosociologinio lygio požiūris
vadinamas simboliniu interakcionizmu. Šio požiūrio
šalininkai mano, kad žmonės į išorinio pasaulio poveikį
reaguoja ne tiesiogiai, kaip varlė, išgirdusi musės
zirzimą, liežuviu automatiškai atlieka gaudymo judesius.
Tuo tarpu žmonės juos veikiančiam stimului suteikia
apibrėžtą prasmę ir pirmiausia reaguoja būtent į tas
prasmes arba simbolius, o ne į išorinio pasaulio stimulus.
Simboliai, į kuriuos reaguoja žmonės, gali būti žodžiai,
daiktai, atstumas tarp bendraujančių žmonių, veido
išraiškos ar poelgiai.
34
Makrosociologinės teorijos
Funkcionalistinį požiūrį į visuomenę ir visuomeninę struktūrą
pirmasis išreiškė Herbertas Spenceris XIX a. Jis lygino
visuomenes su gyvais organizmais, tokiais kaip žmogaus kūnas.
Mūsų kūne kiekvienas organas - širdis, smegenys, skrandis ir t.t. atlieka specifines funkcijas gyvybės palaikymo procese. Mūsų
organizmo viduje organai sudaro sąveikaujančią sistemą. Jei
vienas organas nustoja funkcionavęs arba veikia nepakankamai,
organizmas negali normaliai veikti. Funkcionalizmo šalininkai
visuomenę suvokia kaip organizmą, sudarytą iš daugelio dalių:
karinės, ekonominės, medicininės, religinės ir t.t. Kiekviena
visuomenės dalis atlieka savo funkciją, ir kuo labiau skirtingos
šios funkcijos, tuo sunkiau vienas dalis pakeisti kitomis.
35
Funkcionalistinis požiūris
Spenceris suformulavo funkcionalizmo pagrindus, kuriuos išplėtojo
įžymus prancūzų sociologas Emilis Diurkheimas. Diurkheimo
nuomone, jei visuomenė sudaryta iš daugelio skirtingų dalių ir
kiekviena jų įtakoja visos sistemos funkcionavimą, tai visuomeninius
reiškinius galima paaiškinti, analizuojant jų funkcijas socialinėje
sistemoje. Diurkheimo teorija aiškina visus visuomenės reiškinius,
įskaitant ir deviantinį elgesį (t.y., nukrypimą nuo normų), nors iš pirmo
žvilgsnio atrodo, kad jis neatlieka jokių visuomeninių funkcijų.
Diurkhemas manė, kad nukrypimas nuo visuotinai priimtinų
visuomenės tikslų ir vertybių turi tam tikrą pozityvią prasmę.
Pavyzdžiui, žmogžudystė suteikia žmonėms galimybę vėl patvirtinti
taisykles, draudžiančias nusikaltimus, ir nubaudus žudiką, išreikšti
savo pritarimą šioms normoms.
36
Funkcionalistinis požiūris
Šiuolaikiniai funkcionalistai - Talkotas Parsonsas,
Robertas Mertonas ir Kinglis Deivisas - yra Spencerio ir
Diurkheimo pasekėjai. Jų požiūris susideda iš
visuomenės dalių apibrėžimo (1), jų teigiamų ir neigiamų
funkcijų išskyrimo (2), bei jų apjungimo (3), kuris
atskleidžia visuomenės, kaip organiškos visumos, vaizdą.
Šiuolaikinio funkcionalizmo teorinius rėmus sudaro šie
penki punktai:
37
Funkcionalistinio požiūrio teorinės
paradigmos
1. Visuomenė - tai dalių sistema, apjungta į vieningą visumą.
2. Visuomeninės sistemos yra pastovios, kadangi jų viduje veikia
tokie vidiniai kontrolės mechanizmai, kaip teisėsaugos organai ir
teismai.
3. Disfunkcijos, žinoma, egzistuoja, tačiau jos išnyksta pačios
savaime arba galiausiai įsitvirtina visuomenėje.
4. Pokyčiai paprastai būda nuoseklaus, o ne revoliucinio pobūdžio.
5. Socialinė integracija arba suvokimas, kad visuomenė yra tvirta
medžiaga, išausta iš skirtingų gijų, formuojasi daugumos šalies piliečių
sutikimo laikytis vieningos vertybių sistemos pagrindu. Ši vertybių
sistema - pati pastoviausia visuomeninės sistemos dalis.
38
Konfliktų teorija
Formavosi Karlo Markso (Karl Marx - vok. Karl Heinrich
Marx; 1818 05.05 d. Tryre, Vokietijoje – 1883. 03.14 Londone)
darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas sudaro pačią
visuomenės esmę.
Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės pasiskirstę į
skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso
požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra
kapitalistai ir samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų
vertybių, be to, kapitalistai siekia viešpatauti ir eksploatuoti
darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat konfliktuoja.
Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų
šaltinis. Jis pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir
revoliucija pakeis visuomenę. Pagal Markso teoriją, klasių
konfliktas yra varomoji istorijos jėga.
39
Konfliktų teorija
Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos
variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra
vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija.
Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės
konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios
skiriasi pagal ekonominį požymį. Dahrendorfo nuomone,
pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni
žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai
iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.
40
Dahrendorfo teorijos teiginiai
1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės skiriamieji bruožai
yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.
2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių
valdžia kitoms, pavyzdžiui, savininkų darbuotojams,
karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir t.t.
3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus,
nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos
suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir
prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp
verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir
aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir
vandenį.
41
Dahrendorfo teorijos teiginiai
4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus
interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę.
5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa
valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose,
o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios,
neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali laisvai
organizuoti politines grupes.
42
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Funckionalizmas ir konflikto teorija skiriasi savo
esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip
visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos
šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir
kyla konfliktai. Funkcionalistai didžiausią reikšmę
suteikia visų visuomenės narių sutarimui bendrų
vertybių atžvilgiu, o konflikto teorijos pasekėjai
pagrindinį dėmesį skiria vienų visuomenės narių
viešpatavimui kitų atžvilgiu
43
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Kiekviena šių teorijų turi savų trūkumų.
Funkcionalizmas neįvertina to fakto, kad daugumoje
visuomenių niekada nepasiekiamas visiškas sutarimas
bendrų vertybių atžvilgiu; konflikto teorija nepaaiškina,
kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia, nepaisant
nuolatinių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pagrindinių
politinių JAV partijų nuomonės ekonominės politikos
klausimais skiriasi, tačiau nepaisant respublikonų ir
demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo būdu
pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą.
44
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Ginčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių dar
tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau
jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet
vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų
egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti
tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima
vadinti visuomene. Iš kitos pusės, suprantama, kad
daugelis grupių visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje,
ir nuolatos vyksta permainos. Teisingiausias teorinis
požiūris būtų siekis apjungti šiuos du požiūrius.
45
Sociologinis požiūris
apibendrinimas
• Tai tik vienas iš požiūrių, analizuojančių visuomenėje
vykstančius reiškinius.
• Jo esmė-ieškoti atsakymų į klausimus “kiek”, “kokių“
žmonių (socialinių subjektų) yra vienoje ar kitoje socialinėje
sistemoje, “kaip” ir “kodėl” jie tarpusavyje sąveikauja,
palaikydami bent minimalią tvarką tos sistemos (grupės)
viduje arba kokie konfliktai joje vyksta?
• Atsakant į šiuos klausimus, nuolatos iškyla tiriančiojo
objektyvumo, šališkumo, moralumo bei sociologinės
vaizduotės problemos.
46
Sociologinio požiūrio
susiformavimo principai
• Geranoriškas ironiškas skepticizmas aplink mus vykstančiai
„žmogiškajai komedijai”.
• Atvirumas begaliniam analizuojamo pasaulio įvairumui ir
spalvingumui, savojo „aš” ignoravimas siekiant supratimo,
sąžiningumas , pagarba kitų žmonių pastangoms suprasti socialinę
tikrovę.
• Kantrybė bei pasiryžimas pripažinti savo klaidas ir naujai
peržiūrėti savo socialines tiesas, bendradarbiavimas su kitais
žmonėmis pripažįstančias šias vertybes.
• Menas mokėti išklausyti kitus žmones ramiai ir atidžiai šiame
begalinio plepumo amžiuje.
• Vertinti gautus duomenis (gautą socialinę informaciją)
neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas.
47
SOCIOLOGIJOS PRITAIKOMUMAS
pagal P. Berger ir S. Kavaliauską
Mąstymo stereotipai apie sociologijos pritaikomumą
•
•
•
•
Darbas su žmonėmis (žmonijos mylėtojai)
Socialinio darbo teoretikai ir praktikai
Sociologai - visuomenės reformatoriai
Sociologai - kompiuterių adjutantai, vaikščiojantys
melo detektoriai ( “su kuo?”, “kada?” ir “kiek
kartų?”)
• “Procentavimo” ir “Statistikos vergai
• Intelektualiniai barbarai
• Politinės “prostitutės”
48
Sociologinė žiūra pagal J.J Macionis
(2004)
• Gebėjimas pamatyti bendrumus analizuojant
konkrečius atvejus
• Gebėjimas banaliuose (savaime
suprantamuose) atvejuose įžvelgti jų
unikalumą;
• Gebėjimas suvokti individualumo reikšmę
socialiniame kontekste;
• Gebėjimas mąstyti globaliai.
49
Sociologinės žiūros pritaikymas pagal J.J Macionis
(2004)
• Padeda įvertinti sveiko proto teisingumą;
• Padeda įvertinti gyvenimo (visuomenės)
teikiamas galimybes ir keliamus pavojus;
• Padeda tapti aktyviais visuomenės nariais;
• Padeda gyventi daugiaprasmiame ir greitai
kintančiame pasaulyje.
50
Sociologijos pritaikymas pagal A.
Giddens (2005)
1. Sociologijos reikalas – tirti sąsajas tarp to
kokius mus sukuria visuomenė, ir to, kokius
patys save sukuriame
• Sociologija padeda suvokti kultūrinius
skirtumus;
• Sociologija padeda vertinti politikos
padarinius;
• Sociologija yra svarbi šiuolaikinio žmogaus
savišvietos dalis
51
Sociologinio požiūrio pritaikymo
galimybės
•Tikslios socialinės informacijos teikimas
(šnipinėjimas – brangiai kainuoja.)
•Stereotipų demaskavimas – beveik visada garantuoja
konfliktus su aukščiau stovinčia organizacija
•Socialinių faktų fiksavimas – kainuoja daug laiko
•Viena iš intelektualinių veiklų (intelektualinis
žaidimas)- kainuoja daug laiko, kitiems dažnai
nesuprantami
52
Sociologinio požiūrio pritaikymo galimybės
rimtai – moksliškai-pozityviai
•Socialinės informacijos kaupimas, rinkimas ir analizavimas –
būtina kiekvienos organizacijos, kiekvieno visuomenės nario
išlikimo sąlyga.
•Socialinė informacija būtina organizacijos, kiekvieno
visuomenės nario savianalizei ir veiklos planavimui.
•Socialinės informacijos rinkimas ir analizavimas apie
organizacijos, kiekvieno visuomenės nario veiklą – vienas iš
svarbiausių rinkodaros bei įvaizdžio kūrimo elementų.
•Socialinės informacijos analizė būtina daugelio konkursinių
programų, projektų sąlyga
53
Apibendrinimas
• Sociologija – modernus mokslas, paremtas
įdomiomis šiuolaikinėmis socialinėmis teorijomis
ir kiekybiniais bei kokybiniais sociologiniais
tyrimais.
• Daugeliui Jūsų sociologija ir toliau liks tik vienas
iš nemėgiamų mokslų, kita dalis taikys
sociologinius tyrimus savo baigiamuosiuose
darbuose ir tik nedidelė dalis susies savo gyvenimo
karjerą su sociologija.
54
Atsakymų į klausimus tvarka
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Atsakymus į paskaitoje pateiktus klausimus siuskite iki kitos
paskaitos adresu [email protected] .
Išsamūs atsakymai į pateiktus klausimus apmąstymui – 10 tšk. (0,1
balo) už visus pateiktus klausimus.
Būtina užsiregistruoti atsiunčiant el. laišką, nurodant vardą pavardę,
studijų programą grupę.
Atsakymus būtina įrašyti MS Word’o byloje (faile). Failo
pavadinimą būtiną nurodyti pavardę, vardą (be lietuviškų raidžių ir
atsakymų bylos numerį). Pvz. pavardenis_vardenis studijų programa,
grupė, atsakymai į n-os paskaitos klausimus.doc pvz. “Jonaitis
Petras KKU4-2 atsakymai i 1 paskaitos klausimus”.
Vienoje byloje turėtų būti atsakymai tik į vienos temos pateiktus
klausimus (3-6 atsakymai).
Kaip bus prisijungta prie mokymo http://emokymas.lkka.lt/ atsakymų į
paskaitų klausimus skirsis
55
1-os temos klausimai
Kaip galėtumėte apibrėžti visuomenė? Pasiūlykite savo apibrėžimą. Kaip
galima tirti visuomenę?
2.
Kuo sociologiją skiriasi nuo anatomijos, filosofijos ir psichologijos? Galbūt
Jūs jau studijavote šiuos mokslus? Kiekvienu atveju pabandykite surasti
svarbiausius kriterijus, skiriančius šiuos mokslus.
3.
Kokius žinote žymiausius sociologus pasaulyje, Europoje, Lietuvoje? Gal
teko susipažinti su jų darbais?
4.
Kaip būtų galima nustatyti, kiek studentų 4-ame kurse:
•
vartoja alkoholį?
•
daro mankštą?
•
yra priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų?
Kaip būtų galima palyginti žalingų priklausomybių paplitimą tarp kūno kultūros
ir treniravimo sistemų studentų?
Su kokiais sunkumais susidursite tirdami šiuos socialinius reiškinius?
Ačiū iš anksto. Atsakymų laukiu iki kitos savaitės.
1.
56