Transcript 7 tema konfliktų teorijos poziuris sporto sociologijoje

7 tema. Konfliktų teorijos
požiūris sporto sociologijoje
TRS-4 2012 10 11
Saulius Kavaliauskas
Paskaitą rasite
http://www.lkka.lt/PSK
http://www.sportofeja.lt/index.php?id=116
Arba atsiuntę prašymą [email protected];
1
Paskaitos planas
1. Konfliktų teorijos pagrindiniai
teiginiai;
2. Konfliktų sporte tipai (sociologinis
požiūris)
3. Socialinė stratifikacija ir sportas;
2
Literatūra
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Dahrendorf. R. (1996) Modernusis socialinis konfliktas. Vilnius: Pradai.
Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra:
realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64;
Giddens.A. (2005) Sociologija Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”,
2005 P.P. 21-35; 609-623.
Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo
Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S.
Stonkus). Kaunas: LKKI
Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: Homo Liber. P. 11-28
McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of
sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35
Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai.
Kaunas: LKKA. P 94-99.
3
Sporto sociologinės perspektyvos
(teorijos)
• Funkcionalizmas (sportas yra socialinės
sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios
tam tikras funkcijas);
• Konfliktų teorija (sportą sudaro
konfliktuojantys socialiniai sluoksniai
besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir
prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte
(elitinis ir masinis sportas)
4
The Sociological Perspectives
•
2. The conflict perspective has a different set of
assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory
sees society as a struggle for power among various social
groups. Social order is, therefore, maintained by authority
backed by influence, coercion, or the use of force. Change
occurs out of conflict. Conflict between groups can occur
over values. In highly complex societies such as ours, it is
less likely that all members of society share a set of common
norms and values. Conflict can also occur over wealth,
power, and prestige. Many sociologists, including the
authors of your textbook, believe that conflict over wealth
and power is the basic cause of most social problems.
5
Konfliktų teorija
Formavosi Karlo Markso darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas
sudaro pačią visuomenės esmę. Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės
pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso
požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra kapitalistai ir
samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai
siekia viešpatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat
konfliktuoja. Sporte visą laiką kilo klausimas ar sportas tai darbas ar
laisvalaikio (mėgėjiška) veiklą
Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų šaltinis. Jis
pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir revoliucija pakeis visuomenę.
Pagal Markso teoriją, klasių konfliktas yra varomoji istorijos jėga. Marksistai
sociologai sportą laikė kaip savotiška darbininkų klasės išnaudojimo būdu.
Fizinis darbas buvo suprantamas kaip tokio išnaudojimo kriterijus.
Ilgą laiką sportas buvo laikomas išnaudotojų klasės atributu. Sportas
darbininkams kai kuriems post marksizmo apologetams netiko.
6
Konfliktų teorija
Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos
variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra
vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija.
Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės
konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios
skiriasi pagal ekonominį požymį.
Dahrendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis
yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu.
Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir
tų, kurie jos neturi.
7
Dahrendorfo teorijos teiginiai
1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės (socialinės sistemos) skiriamieji
bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.
2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms,
pavyzdžiui, savininkų darbuotojams, karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir
t.t.
3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar
sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai
skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp verslininkų,
siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už
švaresnį orą ir vandenį.
4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti
visuomeninę klasę.
5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa valdžia sukoncentruota
nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios, neturi
galimybės jos įgyti; c) žmonės gali (ar negali) organizuoti politines grupes.
8
Sporte vykstančių konfliktų analizė remiantis
Dahrendorfo teorijos teiginiais
1. Kokias bruožais pasižymi sporto (sporto šakos) valdymas,
konfliktas (ai) ir spaudimas?
2. Kuo pagrįsta valdžia sporte apskritai ar konkrečioje sporto šakoje?
3. Kokios grupės veikia sporte ar konkrečioje sporto šakoje? Kokius
interesus jos turi? Kokie interesai deklaruojami viešai, o kokie slepiami nuo
kitų grupių ar visos visuomenės?
4. Kaip vyksta bendrų interesų suvokimas sporte? Kokius konfliktus
tai sukelia?.
5. Kokie konfliktai vyksta, kai:
a) visa valdžia sporte sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o
likusieji jos neturi;
b) tie, kurie neturi valdžios sporto valdyme, neturi galimybės jos įgyti;
c) žmonės gali (ar negali) laisvai organizuoti grupes pagal savo
interesus.
9
Klausimai pamąstymui
• Kokios būdingus valdžios pavyzdžius
galite nurodyti sporte kaip socialinėje
sistemoje ?
• Kokios socialinės grupės turi skirtingus,
prieštaraujančius vieni kitiems, interesus?
• Kada paaštrėja konfliktai sporte?
Pasiremkite Dahrendorfo teiginiais.
10
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Funkcionalizmas ir konflikto teorija skiriasi savo
esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip
visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos
šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir
kyla konfliktai.
Funkcionalistai didžiausią reikšmę suteikia visų
visuomenės narių sutarimui bendrų vertybių atžvilgiu, o
konflikto teorijos pasekėjai pagrindinį dėmesį skiria
vienų visuomenės narių viešpatavimui kitų atžvilgiu
11
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Kiekviena šių teorijų turi savų trūkumų. Funkcionalizmas
neįvertina to fakto, kad daugumoje visuomenių niekada
nepasiekiamas visiškas sutarimas bendrų vertybių atžvilgiu;
konflikto teorija nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir
veikia, nepaisant nuolatinių pasikeitimų.
Pavyzdžiui, pagrindinių politinių JAV partijų nuomonės
ekonominės politikos klausimais skiriasi, tačiau nepaisant
respublikonų ir demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo
būdu pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą.
Panaši situacija yra Lietuvoje, kur kelios politinės partijos
besivaržydamos dėl valdžios galų gale susitaria dėl svarbiausių
valstybės valdymo gairių.
12
Funkcionalizmo ir konfliktų
teorijos palyginimas
Ginčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių dar
tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau
jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet
vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų
egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti
tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima
vadinti visuomene.
Iš kitos pusės, suprantama, kad daugelis grupių
visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje, ir nuolatos
vyksta permainos. Teisingiausias teorinis požiūris būtų
siekis apjungti šiuos du požiūrius.
13
Konfliktai sporte
• Pagal santykį su aplinka
 Vidiniai – išoriniai konfliktai;
• Pagal dalyvaujančių asmenų skaičių
 Tarpasmeniniai konfliktai;
 Tarpgrupiniai konfliktai;
 Tarpinstituciniai konfliktai
• Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdį
 Ekonominiai konfliktai;
 Technologiniai konfliktai;
 Socialiniai konfliktai;
 Sportinės veiklos konfliktai.
14
Konfliktai sporte
• Pagal sporte dalyvaujančių socialinių
subjektų socialines charakteristikas
Teritoriniai (gyvenamosios vietos, varžybų
vietos) konfliktai;
Amžiaus (kartų konfliktai);
Lyties (vyrų – moterų konfliktai paremti
seksizmu);
Konfliktai tarp sporto šakų .
15
Vidiniai – išoriniai konfliktai
• Vidiniai konfliktai vyksta pačioje sporto
sistemoje. Į juos įtraukiami socialiniai
subjektai dalyvaujantys sportinėje veikloje
(pvz. Konfliktai Lietuvos vyrų krepšinio
rinktinėje);
• Išoriniai konfliktai vyksta tarp subjektų
dalyvaujančių sportinėje veikloje ir išorėje
veikiančių subjektų (pvz. Treneriai –
žurnalistai, sportininkai – gydytojai);
16
Pagal dalyvaujančių asmenų skaičių
Tarpasmeniniai konfliktai (tarp treneriosportininko, tarp sportininkų, tarp trenerių, tarp
vadybininko (agento) ir sportininko ir t. t.) ;
Tarpgrupiniai konfliktai; (tarp komandų,
rinktinių, ir t.t)
Tarpinstituciniai konfliktai (sporto – švietimo,
sporto - žiniasklaidos)
17
Pagal dalyvaujančių subjektų
veiklos pobūdį
 Ekonominiai konfliktai (subjektai siekia tam tikros
naudos pažeisdami kitų interesus);
 Technologiniai konfliktai (dėl sporte naudojamų
technologijų patikimumo, funkcionalumo,
konkurencijos). Kaip pavyzdys Adidas – Puma
konfliktas, kuris išsivystė iš šeimyninio konflikto.
 Socialiniai konfliktai (tarp įvairių grupių, turinčių
interesų sporte – kaip pavyzdys - žiūrovų (fanų)
konfliktai);
 Sportinės veiklos konfliktai (juos sukelia skirtingai
apibrėžiamos varžybinės situacijos).
18
Užduotis medžiagos įtvirtinimui
• Išanalizuokite konfliktą, vykstantį Lietuvos
futbolo federacijoje. Pabandykite nustatyti
socialines grupes, turinčias skirtingus interesus
(ekonominis aspektas); konflikte
dalyvaujančių asmenų teritorinę
priklausomybę, o taip pat kitas institucijas,
dalyvaujančias konflikte.
• Kaip paveiks šis konfliktas futbolo raidą
Lietuvoje?
19
Socialinė stratifikacija
• Socialinė stratifikacija (stratus-sluoksnis)– labai svarbi
sociologinės analizės sritis, padedanti atskleisti
“tikrąją” padėties visuomenėje prasmę.
• Stratifikacijos teorija teigia, kad kiekvieną visuomenę
sudaro lygmenys, tarpusavyje susiję vieni su kitais
superordinacijos (hierarchijos) ir subordinacijos
(paklusnumo) ryšiais, kurių išraiška gali būti galia,
privilegijos ar prestižas.
• Paprasčiau sakant, stratifikacija reiškia, kad kiekvieną
visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. Kai
kurių sluoksnių (stratų) rangas yra aukštesnis, kai
kurių žemesnis. Jų visuma ir sudaro konkrečios
visuomenės stratifikacijos sistemą.
20
Socialinės padėties “dovanos”
• Kriterijai, pagal kuriuos individai priskiriami tam
tikriems lygiams, labai skiriasi įvairiose visuomenėse,
tačiau ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti
kelios stratifikacijos sistemos, grindžiamos skirtingais
skirstymo kriterijais.
• Trys pagrindinės socialinės padėties “dovanos” –
valdžia (įtakos sferos), privilegijos ir prestižas – gana
dažnai nesutampa, o egzistuoja greta skirtingose
stratifikacijos sistemose.
• Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų
visuomenėje yra klasių sistema. Klasės sąvoka
apibrėžiam nevienareikšmiškai
21
Klasės samprata
• Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis
mobilumas. Tai reiškia, kad socialinė padėtis nėra
nekintanti, kad savo gyvenime žmonės ją keičia: gerina
arba blogina, jokia padėtis nėra visiškai tvirta.
• Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė
išraiška. Demonstruodamas simbolius (pvz. materialius
daiktus, priklausymą tam tikroms bendrijoms ir pan.),
žmogus tarsi parodo pasauliui, kokią visuomeninę
padėtį jis jau pasiekė.
• Žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška
– sociologai ją vadina statuso simboliu;
22
Klasė kaip ekonominė ir socialinė
kategorija
• Klasė pirmiausiai apibrėžiama ekonomikos atžvilgiu, o
normali ekonomikos raida laiduoja, kad tie, kurie dabar
turi, ateityje dar papildys savo turtus.
• Tačiau klasė lemia gyvenimiškas galimybes srityse,
kurios tiesiogiai nesusijusios su ekonomika. Individo
klasinė padėtis sąlygoja, kokį išsilavinimą gali gauti jo
vaikai, kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti
jis bei jo šeimos nariai
23
Klasė kaip ekonominė ir socialinė
kategorija
• Skirtingų mūsų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi
ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos ir kokybiškai
skirtingos.
• Sumanus sociologas, turėdamas du pagrindinius klasės
parametrus – pajamas ir profesiją, sugeba daug ką
nuspėti apie dominantį individą, net jei nėra daugiau
jokios kitos informacijos.
• Šie spėjimai bus statistinio pobūdžio, t.y. tikimybiniai
teiginiai su tam tikra paklaida. Nepaisant to, jie gali
labai gerai atitikti tikrovę. (P. Berger,1995)
24
Socialinė atskirtis
• Socialinė atskirtis - visuomenės atsisakymas
kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas
neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali
palaikyti įprastos socialinės sąveikos,
neturėdami tam reikalingų materialinių
išteklių, išsilavinimo ir panašiai.
25
“Institucija”
• Sociologinė sąvoka, kuria grindžiama socialinių struktūrų
funkcionavimo samprata, yra “institucija”. Ji paprastai
apibrėžiama kaip tam tikras socialinių veiksmų kompleksas.
Galima kalbėti apie teisę, klasę, santuoką ar organizuotą
religiją kaip apie konstituojančias institucijas. Toks
apibrėžimas nepasako, kaip institucija susijusi su individų
veikla.
• Vaizdingai į ši klausimą atsakė šiuolaikinis vokiečių
sociologas Arnoldas Gehlenas. Jis suvokia instituciją kaip
reguliuojantį faktorių, valdantį žmogaus veiklą taip, kaip
instinktai valdo gyvūnų elgesį. Kitaip tariant, institucijos
pateikia metodikas, pagal kurias modeliuojamas žmogaus
elgesys, priverčiantis eiti jį visuomenės pageidaujamomis
vėžėmis. Ir tai pasiekiama pateikiant šias vėžias individui kaip
vieninteles galimas.
26
Visuomenės objektyvumas
• Visuomenė, kaip objektyvus ir išorinis reiškinys, aiškiausiai
stoja prieš mus kaip prievartos forma. Jos institucijos
modeliuoja mūsų veiksmus ir net formuoja mūsų lūkesčius.
Institucijos atlygina mums, jei išliekame apibrėžtos veiklos
ribose. Jeigu jas peržengiame, visuomenė turi daugybę įvairių
kontrolės bei prievartos priemonių.
• Bet kuriuo momentu visuomenės sankcijos pajėgios mus
izoliuoti nuo draugų, pasmerkti pajuokai, atimti pragyvenimo
šaltinį, laisvę. Visuomenės įstatymai ir moralė gali atrasti
įmantriausių pateisinimų kiekvienai iš šių sankcijų, kurioms
pritars dauguma mūsų bendrapiliečių, jei jomis baudžiama už
nukrypimus nuo normų.
27
Visuomenės objektyvumas
• Mūsų visuomenė yra tik istorinis esinys, savo
gyvavimo trukme pralenkiantis kiekvieno
žmogaus gyvenimą. Visuomenė gyvavo iki
mūsų ir pergyvens mus. Ji buvo čia iki mums
gimstant ir liks čia po mūsų mirties. Mūsų
gyvenimai tėra tik epizodai jos didingame
žygyje per laiką. Taigi – visuomenė yra mūsų
įkalinimo istorijoje sienos. P. Berger, 1963
28
Konfliktų teorijos požiūrio pritaikymo
galimybės
sporto sociologijoje
•Supratimas apie sportą, jame vykstančius
konfliktus,
susijusius
su
skirtinguose
socialiniuose
sluoksniuose
veikiančiais
individais, turinčiais skirtingas socialinės
padėties “dovanas” valdžią, privilegijas ir
prestižą- padeda individams socialinėje karjeroje
bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo
sąlyga, konfliktų valdymas būtinas sporto
organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui.29
Užduotis medžiagos įtvirtinimui
• Išanalizuokite konfliktus, vykusius dėl penkiakovininkės
Donatos Rimšaitės, maratono bėgikės Živilės Balčiūnaitės,
plaukikės Rūtos Meilutytės . Sudarykite palyginimo lentelę
šiais kriterijais:
• Asmenys arba socialinės grupes, turinčias skirtingus
ekonominius interesus
• Asmenys arba socialinės grupes, turinčias skirtingus interesus
nacionalinis aspektu;
• Į konfliktą įtrauktų sporto valdymo grupių žinybinę
priklausomybę (anti-dopingas, sporto arbitražas),
• Žiniasklaidos vaidmuo šiuose konfliktuose.
• Kaip paveiks šie konfliktai sporto raidą Lietuvoje?
30
Užduotis medžiagos įtvirtinimui
• Kokios Lietuvos sporto federacijose ar sporto
organizacijose 2005-2012 metais vyko
konfliktai?
• Kokios valdžios siekė jame dalyvaujantys
subjektai?
• Dėl kokių privilegijų buvo kovojama?
• Kaip pakito dalyvaujančių subjektų pajamos
po konflikto?
• Kaip kito konflikte dalyvaujančių subjektų
prestižas?
31