Transcript Politinio elito teorijos

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2013
VII TEMA. POLITINĖ LYDERYSTĖ IR
POLITINIS ELITAS
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Politinės lyderystės samprata
Pagrindinės politinės lyderystės teorijos
Politinių lyderių tipai
Politinio elito samprata
Pagrindinės politinio elito teorijos
Politinių elitų tipologija
LITERATŪRA STUDIJOMS:
• MATONYTĖ, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius:
Knygiai, 2001.
• NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų
konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001.
• PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos
pagrindai. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.
LYDERYSTĖS SAMPRATA
Lyderystė – tai gebėjimas įtikinti kitus veikti, įkvepiant
ir įtikinant juos, kad pasiūlytas veiklos būdas yra
teisingas.
Lyderis – tai grupės narys, kuris imasi didesnės
atsakomybės nei kiti grupės nariai siekiant grupinių
tikslų.
POLITINĖS LYDERYSTĖS SAMPRATA
J. Blondel: Politinė lyderystė – tai valdžia, kurią
įgyvendina vienas ar keletas asmenų, siekdami
paskatinti visuomenės narius veikti.
Politinė lyderystė – tai įtaka, kuriai būdingi bruožai:
• Įtaka yra nuolatinė;
• Įtaka daroma visai grupei;
• Politinio lyderio įtaka turi prioritetą;
• Grindžiama autoritetu, o ne jėga.
POLITINIO LYDERIO SAVYBĖS (I)
Max Weber: Būtinos politinio lyderio savybės:
1. Aistra, t.y. pasišventimas darbui;
2. Atsakomybė dėl atliekamo darbo;
3. Gebėjimas vertinti realybę su vidine ramybe ir
susitelkimu, t.y. gebėjimas išlaikyti distanciją daiktų
ir žmonių atžvilgiu
POLITINIO LYDERIO FUNKCIJOS (I)
Robert C. Tucker:
• Politinė diagnozė ir prognozavimas;
• Politinių veiksmų taktikos nustatymas;
• Mobilizacinė funkcija.
POLITINIO LYDERIO FUNKCIJOS (II)
•
•
•
•
•
•
•
Integracinė funkcija
Visuomenės ir valstybės raidos orientyrų nustatymas
Dalyvavimas rengiant ir priimant politinius sprendimus
Mobilizacinė funkcija
Ginčų sprendimas, tvarkos palaikymas
Komunikacinė funkcija
Valdžios legitimacija
LYDERIS V. VADOVAS (I)
Lyderis (angl. leader) grupėje išsiskiria savo
asmeninėmis savybėmis, vaidina svarbų vaidmenį
kolektyve, nors formaliai gali nebūti jo vadovu.
Lyderio statusą reikia nuolat įrodinėti.
Vadovas (angl. head) – tai išrinktas ar paskirtas
funkcionierius
(administratorius,
pirmininkas,
valdytojas, biurokratas), kuris oficialiai vadovauja
kolektyvui arba grupei.
LYDERYSTĖS TEORIJOS
• Lyderio bruožų teorija
• Situacinė teorija
• Pasekėjų vaidmens teorija (Struktūrinė funkcinė
teorija)
• Psichologinės teorijos
• Sociologinės teorija
LYDERIO BRUOŽŲ TEORIJA (I)
Emory S. Bogardus:
•
•
•
•
•
•
•
•
Protas;
Energija;
Gebėjimas numatyti;
Gebėjimas patraukti dėmesį;
Taktas;
Jumoro jausmas;
Tvirtas charakteris;
Etc.
LYDERIO BRUOŽŲ TEORIJA (II)
Šiuolaikinio politinio lyderio bruožai:
•
•
•
•
•
•
Aštrus protas;
Tvirta valia ir gebėjimas siekti tikslo;
Energija;
Organizaciniai gebėjimai;
Kompetencija;
Pasirengimas prisiimti atsakomybę.
Taip pat:
• Foto- ir telegeniškumas;
• Išorinis patrauklumas;
• Gebėjimas kelti pasitikėjimą.
SITUACINĖ TEORIJA
Lyderystė – tai situacijos funkcija.
Ralph Stogdill: Lyderystė – tai ryšys, egzistuojantis tarp
žmonių tam tikroje socialinėje situacijoje, o asmenys,
esantys lyderiais vienoje situacijoje, neūtinai bus tokiais
kitoje“.
PASEKĖJŲ VAIDMENS TEORIJA
Būtent pasekėjai vertina lyderį bei situaciją ir galiausiai
pripažįsta arba atstumia lyderystę.
Pasekėjai:
•
•
•
•
Politinis aktyvas;
Lyderio šalininkai;
Rinkėjai;
Visi, kurie bendraudami su lyderiu daro jam įtaką.
PSICHOLOGINĖ TEORIJOS
Pagrindai:
1. Žmonėms būdingas psichologinis poreikis paklusti;
2. Lyderiaviu siekiama paslėpti ar įveikti tam tikrus kompleksus.
Sigmund Freud: Daugeliui eilinių žmonių lyderioherojaus neturėjimas prilygsta tragedijai.
Erich Fromm: Egzistuoja ypatingas į autoritarizmą
linkęs tipas asmenų, kurie nuolat siekia valdyti. Dažnai
toks siekis yra tam tikrų kompleksų pasekmė.
SOCIOLOGINĖ TEORIJA
Lyderystė yra būtinas socialinės sistemos atributas – bet
kuri socialinė struktūra turi būti valdoma.
Talcott Parsons: Lyderis yra būtinas valdymo sistemos
elementas.
POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (I)
Kriterijus: viešpatavimo tipologija
1. Tradicinis lyderiavimas
2. Charizmatinis lyderiavimas
3. Racionalus (legalus) lyderiavimas
POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (II)
Kriterijus: veikimo stilius
1. Autoritariniai lyderiai
2. Demokratiniai lyderiai
POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (III)
Kriterijus: politinės sąmonės tipas (R.C. Tucker
tipologija):
1. Lyderiai konservatoriai
2. Lyderiai reformatoriai
3. Lyderiai revoliucionieriai
POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (IV)
Kriterijus: atliekamos funkcijos (Margaret Hermann
tipologija):
1.
2.
3.
4.
Lyderis-vėliavnešys
Lyderis-tarnas
Lyderis-prekeivis
Lyderis-gaisrininkas
ELITO SAMPRATA
Elitas (pranc. élite – geriausias, rinktinis) – visuomenės dalis,
išsiskirianti iš kitų kokiais nors bruožais, vertinamais
visuomenėje.
I.
Matonytė: Elitas – tai socialinė grupė individų, kuriems
socialiai svarbioje srityje ir ribotoje socialinėje erdvėje
suteikiama pareiga ir teisė (ja realiai naudojamasi) valdyti
ir vadovauti, nesvarbu, koks yra suteikimo pagrindas ir
kokia tos teisės taikymo sritis.
Šaltinis: Matonytė I., Posovietinio elito labirintai, 2001.
Elitologijos moto – bet kurioje visuomenėje egzistuoja
mažuma, kuri priima pagrindinius sprendimus.
ELITO RŪŠYS
•
•
•
•
•
•
Politinis
Ekonominis
Sporto
Meno
Akademinis
Etc.
Elitas priima pagrindinius sprendimus visuomenėje, šie
sprendimai ypač svarbūs ir veikia bendriausius visuomenės
gyvenimo aspektus, todėl šie sprendimai yra laikomi
politiniais net ir tais atvejais, kai juos priimantys asmenys
nėra politikai.
POLITINIO ELITO ATSIRADIMO BŪDAI
•
•
•
•
Rinkimai, t.y. veikiant demokratiniam mechanizmui;
Revoliucinis perversmas;
Pergalingi užkariavimai;
Monopolizuojant svarbiausių gamybinių resursų
kontrolę;
• Religinių ir socialinių vertybių saugotojai.
POLITINIO ELITO TEORIJOS
Politinio elito susiformavimą lemia:
1.
2.
3.
4.
Organizaciniai gebėjimai (Mosca, Michels)
Psichologinės elito ir neelito savybės (Pareto)
Ekonominių resursų kontrolė (Burnham)
Elito narių užimami svarbūs visuomenės postai (Wright
Mills)
G. MOSCA TEORIJA (I)
„Viena akivaizdu net ir atsitiktiniam žvilgsniui.
Visose visuomenėse (...) visada susiformuoja dvi
klasės – valdančiųjų ir valdomųjų. Pirmoji, ne tokia
skaitlinga, įgyvendina visas politines funkcijas,
monopolizuoja valdžią ir mėgaujasi valdžios
teikiamomis privilegijomis; antroji, žymiai gausesnė
klasė, yra valdoma ir kontroliuojama pirmosios“.
Šaltinis: G. Mosca Valdančioji klasė, 1896.
G. MOSCA TEORIJA (II)
Priklausomybės valdančiajai klasei (politinei klasei)
kriterijus – turtas.
Politinės klasės atsinaujinimo būdai:
1. Demokratinis
2. Aristokratinis
R. MICHELS TEORIJA
Michels: Tardamas žodį organizacija, ištari oligarchija.
Mažumos galimybę kontroliuoti daugumą lemia du
veiksniai:
1. Organizaciniai
2. Psichologiniai
V. PARETO TEORIJA (I)
Pareto: Elitas visuomenėje susiformuoja žmogaus
prigimties bruožų, kurie išlieka pastovūs visoje
istorijoje ir visose bendruomenėse, pagrindu.
Priklausomybės elitui kriterijus – veiklos rezultatai,
vertinami pagal formalųjį statistinį metodą.
V. PARETO TEORIJA (II)
Elitų tipai:
1. Valdantysis
2. Nevaldantysis
Valdančiojo elito tipai:
1. „Lapės“
2. „Liūtai“
J. BURNHAM TEORIJA (I)
Elito galios šaltinis – ekonominių resursų (pirmiausia –
gamybos priemonių) kontrolė.
James Burnham: Lengviausia nustatyti visuomenę
valdančią grupę ištyrus, kuri grupė gauna didžiausias
pajamas.
Šaltinis: J. Burnham Vadybininkų revoliucija, 1941.
J. BURNHAM TEORIJA (II)
Gamybos priemonių kontrolė turi du aspektus:
1) Ribojama
kitų
galimybė
naudotis
gamybos
priemonėmis;
2) Suteikiamos privilegijos dalijantis produktus (pinigus,
prekes ir pan.).
Šių aspektų nesuderinamumas sukelia krizes ir pokyčius
elito struktūroje.
CHARLES WRIGHT MILLS TEORIJA
Elitas – institucinio visuomenės organizavimo produktas.
Elitą sudaro asmenys, užimantys aukščiausiąjį hierarchinį
rangą dominuojančiose institucijose (vykdomosios
valdžios ir karinėse institucijose, taip pat didelėse
korporacijose), t.y. esantys „strateginiuose socialinės
struktūros komandavimo postuose“.
Moderniose visuomenėse elitas yra institucinis reiškinys, o
ne klasių ar atskirų asmenų išskirtinis požymis.
POLITINIO ELITO TIPOLOGIJA (I)
Kriterijus - narių rekrutavimo (įtraukimo) būdas:
1. Uždaras
2. Atviras
POLITINIO ELITO TIPOLOGIJA (II)
Kriterijus – vaidmuo priimant politinius sprendimus
(įtakos laipsnis):
1. Aukščiausiasis (50:1000000)
2. Vidurinysis (apie 5 proc.)
3. Administracinis