Transcript Slide 1
Indija Jos kultūra ir religija Pristatymą paruošė S.Stanevičiaus Vidurinės Mokyklos 12 klasės mokiniai Laurynas Matušaitis ir Edita Narvoišaitė Vaizdas indijoje Indija yra šiltų kraštų šalis , ten visus metus temperatūra išlieka aukščiau 0°C , o vidutinė metinė temperatūra yra apie 25°C , taigi bustai statomi lengvi , vėsūs , gerai vedinami . Zmonės indijoje neretai nešioja tradicinius drabužius kurie išsiskiria savo spalvingumu ir laisvumu , ypač lyginant su europietiškais drabužiais. Ivairovė • Indijos subkontinentas, apimantis dabartines Indijos, Bangladešo, Šri Lankos valstybes, yra tautiškai ir kultūriškai labai įvairus. Jis gali būti dalinamas į daugybę kultūrinių regionų, kurių kiekvienas išvystė savitas kultūrines tradicijas bei papročius. Šiuose regionuose kalbama skirtingomis kalbomis, naudojamos skirtingos rašto sistemos. Šokis Indų šokis yra kilęs iš religinio ir gamtos išgyvenimo. Visi išgyvenimai indų mitologijoje pasireiškia mimika, gestais ir šokiu. Šventyklos buvo ir pirmosios šokio mokyklos, kur technika, judesio stilizacija ir choreografija buvo perduodama iš kartos į kartą. Indų literatūroje sakoma, kad šokėjas gestais ir mimika gali iššaukti bendravimą su Dievo apraiškomis ir žmonėmis. Maistas Nepaslaptis, kad indiška kulinarija – viena tobuliausių ir seniausių pasaulyje. Šios tautos žmonės mano, kad gaminti maistą yra dievo žmonėms įkvėptas menas. Įvairių aromatų, produktų derinimas virtuvėje šeimininkaujantį paverčia tikru menininku. Svarbu, kad Krišnai ruošiamas maistas būtų gaminamas su įkvėpimu ir didele meile. Virėjas siekia ne tik pamaitinti, bet ir nudžiuginti valgančiuosius. Architektūra Indų architektūra savo poveikiu ir formų turtingumu Azijoje užima centrinę vietą. Jos įtaka siekia Indonezijos salas, Kiniją, Korėją ir net Japoniją. Indų architektūrą lėmė trys pagrindinės krašto religijos, sudarydamos savitus stilius. Muzika Liejasi keistos melodijos, vinguriuoja po Indiją. Muzika, anot indų, dievų dovana žmonėms, dievų kalba, duota geriau suprasti save, išgirsti dangaus balsus. Gamta išmokė Rytų žmogų muzikos. Indai kūrė muziką garsais, paimtais iš gyvosios gamtos, o ne iš besielių daiktų – mėgdžiojo gyvulius, paukščius. Septynios gaidos: ša, ri, ga ma, pa, dha, hi. Indija pagrįstai gali vadintis pasaulio muzikos tėvyne. Traktatai apie muziką Indijoje buvo rašomi jau gilioje senovėje, tais laikais, kai Vakarų kultūros apskritai nebūta. Indų melodija, sukurta pagal griežtą schemą, vadinasi raga. Kad būtų aiškiau, indai ragą įsivaizduoja karaliumi, turinčiu penkias žmonas – ragines, kurių kiekviena dar po aštuonis vaikus – raginukus. Todėl raga lyg visa karaliaus, valdovo, Dievo giminė. Skriama Šiaurės indijos - Hindusthani, ir Pietų Indojos Karnataka muzika. Religijos Didžioji dauguma Indijos gyventojų − hindai .Pats hinduizmas kartais vadinamas „religijų muziejumi“. Tai reiškia, kad po šiuo bendru hinduizmo terminu slepiasi daug skirtingų religinių tradicijų: Višnaus garbinimas (vaišnavizmas), Deivės Motinos kultas (šaktizmas), Šivos garbinimas (šaivaizmas) ir daugelis kitų mažesnių ar vietinės reikšmės sektų. Minėtos tradicijos susiformavo Indijoje, kaip ir kitos vėlesnės religijos: budizmas, džainizmas ir sikhizmas. Pirmosios dvi yra maždaug 2500 metų senumo, paskutinioji atsirado 15 amžiuje. Budizmas ir džainizmas daugiausia koncentruojasi į moralę ir etiką, konkrečiau, į ahimsą – principą, skelbiantį, jog nevalia kenkti jokiai gyvai būtybei. Sikhizmas yra įdomus hinduizmo ir islamo tikėjimų mišinys. Taigi Indija yra ir budistų (6 mln.), džainų (3 mln.) bei sikhų (16 mln.) namai. Hinduizmas Religija, atsiradusi Indijos subkontinente, vyraujanti Indijos religija. Terminas "hinduizmas" yra svetimos kilmės, patys hinduistai savo religiją linkę vadinti "Sanatana Dharma", kas išvertus iš sanskrito reiškia "amžinasis įstatymas". Šiuo metu pasaulyje yra netoli milijardo hinduistų (jie sudaro 80 % Indijos gyventojų). Tai trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje po krikščionybės ir islamo. Hinduizmo šaknys yra Indijos teritorijoje dar geležies amžiuje, todėl jis dažnai laikomas seniausia gyvuojančia religine tradicija. Hinduizmo šventosios knygos – vedos. "Veda" išvertus iš sanskrito reiškia "žinios". Vedų raštuose yra aptariamos teologinės, filosofinės, mitologinės temos, taip pat pateikiama informaciją apie dharmą. Hinduizmas pasižymi panteono, kultų, ir krypčių bei sektų įvairove. Dėl tokio pliuralizmo hinduizmui būdinga pakantumas, sugebėjimas absorbuoti įvairius dievus, kultus, požiūrius. Hinduistų supratimu religinė tiesa yra transcendentinė, neišreiškiama žodžiais, todėl įvairios doktrinos vertinamos tik kaip skirtingi – ilgesni ar trumpesni – šios tiesos suvokimo keliai. Bendras hinduizmo pagrindas yra socialinė institucija – kastų sistema ir vedų, kaip šventraščių, pripažinimas. Hinduizme svarbios samsaros, majos doktrinos – tikima, kad be matomos realybės (majos) yra amžina egzistencija be kaitos. Pagrindinis hinduistų siekis yra išsivaduoti iš reinkarnacijų rato (samsaros) ir patekti į amžinąją būtį. Joga yra indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę. Pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „suvienijimas“ arba „integracija“. Jogos teorinis pagrindas - Samkhja, kai tuo tarpu joga praktinis išsivadavimo metodas. Kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti.