Transcript Religijos skirstomos
Slide 1
Religija
Slide 2
Religijos bruožai:
• Religijų išpažinėjai meldžiasi;
• Švenčia su savuoju tikėjimu susijusias
šventes;
• Skaito arba studijuoja šventus raštus;
• Amžinojo gyvenimo viltis;
• Tikėjimas po mirtiniu pasauliu;
• Tikėjimas pasaulio pabaiga.
Slide 3
Religijos skirstomos:
Slide 4
Induizmas
• Induizmas- kultūra ir tikėjimas. Žodis “hindu” kilo iš Indo
upės pavadinimo, prie kurios krantų antrojo
tūkstantmečio prieš Kristų viduryje įsikūrė senieji arijai.
Nors tuomet Indo upės vardas buvo Sindhu, persai,
savitai jį ištardami - “indu”, tuo pat vardu įvardijo ir upės
slėnio gyventojus. Šiandien sąvoka “indusai” reiškia
religinę priklausomybę, “indai” - tautinę. Taigi induizmas
yra religija šios senos tautos, kuri tūkstantmečiais vystėsi
viduje ir vis pasipildydama naujais elementais išaugino
neaprėpiamą religinę socialinę sistemą, kokią regime
šiandien Indiją, persiškai kalbantys Indijos musulmonai
tokiu vardu ėmė vadinti indų religijas.
Slide 5
...
• Induizmui būdinga pakantumas, sugebėjimas absorbuoti
įvairius dievus, kultus, požiūrius.
•
Induistų supratimu religinė tiesa yra transcendentinė,
neišreiškiama žodžiais, todėl įvairios doktrinos
vertinamos tik kaip skirtingi – ilgesni ar trumpesni – šios
tiesos suvokimo keliai.
•
Bendras induizmo pagrindas yra socialinė institucija kastų sistema ir vedų, kaip šventųjų knygų, pripažinimas.
•
Induizme svarbios samsaros, majos doktrinos - tikima,
kad be matomos realybės (majos) yra amžina
egzistencija be kaitos.
Pagrindinis induistų
siekis yra išsivaduoti iš reinkarnacijų rato (samsaros) ir
patekti į amžinąją būtį.
Slide 6
Motina Indija:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Indijos pusiasalis turi aiškias geografines rimbas.
Jis trikampio formos;
Iš abiejų pusių skalaujamas vandenyno:
Iš šiaurės stūkso neįžengiamų Himalajų kalnų grandinės.
Didumą krašto užima sodri derlinga lyguma. (Todėl neįkainojamas turtas
indams yra kalnai ir iš jų trykštančios upės.)
Šiaurėje lygumą drėkina upės, pietuose musoniniai lietūs – tad ištisus
metus indai džiaugiasi gausiu derliumi.
Visa Indijos gamta pilna gyvybės – medžiai, uolos ir kriokliai yra tapę
šventais simboliais, virtę šventyklomis, kuriose maldininkas atranda
gyvenimo prasmę.
Kalnai ir miškai indams byloja apie jėgas, pastojančias kelią žmogaus
pastangoms, primena amžiną dieviškųjų ir demoniškųjų galių kovą.
Jogai maldininkai leidžiasi į tolimas keliones, į nuošaliausius pakraščius
ieškodami “tikrovės”, bet paramos bei dvasinės galios šaltinis pirmiausia
jiems yra upės.
Slide 7
Šventoji upė:
• Šventoji Gango upė ne tik palaisto žemę;
• vanduo laikomas nenutrūkstančios gyvybės simboliu.
• Šimtai tūkstančių indu kasdien veržiasi prie Gango
krantų atlikti ritualinio apsiplovimo ir siurbtelėti bent
lašelio iš jo gyvybę teikiančios srovės.
• Kas dvylika metų apie 10 milijonų žmonių susirenka į
maudynes per didžiąją Kumb Melos šventę Alhabade,
kur susilieja Gango ir Džamnos upių vandenys.
• Varanasis prie Gango – šventasis indų miestas, ten
svajoja numirti kiekvienas indas. Tada kūnas
sudeginamas. Pelenai išbarstomi viršum šventosios
upės vandenų – ir gyvenimas plaukia toliau.
Slide 8
Induizmas apima daugybę
religinių įsitikinimų:
• Daugelis induistų vienaip ar kitaip tiki dievą, tačiau esama ir tokių,
kurie netiki.
• Kai kurie induistai įsitikinę, kad pagarba visoms gyvoms būtybėms
reikalauja maitintis vegetariškai; kiti aukoja gyvulius šventyklose ir
upės pakrantėje džiaugsmingai dalijasi kepta mėsa.
• Kai kurie induistai garbina Šyvą, kiti Višnų ar jo inkarnacijas,
avatarus, dažniausiai Krišną ir Ramą, treti – šventyklų deives.
• Vieno kaimo gyventojai nebūtinai garbina dievą taip pat kaip
kaimynai.
• Vienas induistas garbina vienatinį dievą, kitas – keletą, o gal ir
daugelį, o trečias – nė vieno.
• Neretai induistai tiki vieną dievą ir kartu išpažįsta keletą dievų –
kaip šio apraiškas.
• Induisto aukščiausios dievybės samprata gali būti įasmeninta, gali
būti visai beasmenė.
Sakoma, kad induizmas jungia daugeli kultų ir papročių, šis
tikėjimas – tikras “idėjų ir dvasiniu aspiracijų koliažas”.
Slide 9
Žymiausi indų dievai:
• Agnis - suvienija žemę, dangų, atmosferą. Jis yra toji jėga, kuri
teikia gamtai gyvybę. Rigvedoje jis sveikinamas, nes „grąžina
gyvybę visoms būtybėms“, per jį „viskas atgimsta“.
• Indra – dažniausia Vedose minimas dievas, yra daugybė
pasakojimų apie narsius jo žygdarbius. Savo žaibais jis nukovęs
drakoną, užgrobusį gyvybės vandenis. Jis pasirodo kaip saulės
nukariautojas, išlaisvinęs saulės įkalinta aušrą. Vaizduojamas raitas
ant dramblio, pasipuošęs brangakmeniais, su karališku turbanu ar
tiara ir žaibais rankose. Kaip ir kitos dievybės turi moteriškąjį
atitikmenį – Indrani ir Šači.
• Varūna – vyriausiasis iš Vedų dievų. Vaizduojamas apsisiautęs
auksine mantija, dažnai tapatinamas su Mitra (persų religijos Mitra –
mitraizmo dievybe).
Slide 10
Slide 11
Dešimt Višnaus avatarų
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1. Matsija. Žuvis. Pasirodydavo per potvynius perspėti žmonių.
2. Kurma. Vėžlys. Gelbėdavo nuo potvynių turtus.
3. Varaha. Šernas. Iškeldavo užlietą potvynio žemę.
4. Narasimha. Žmogus – liūtas. Įveikdavo piktuosius demonus.
5. Vamaha. Nykštukas. Įveikdavo piktuosius demonus.
6. Parušarama. „Rama su kirviu“. Sunaikindavo kšatrijus, karių
kastos narius, kai jie grasindavo užgrobti pasaulį.
7. Ramačandra. Ramajanos epo herojus. Kilnus herojus, įveikęs
pasaulio blogį. Dorybės pavyzdys.
8 .Krišna. Ir Vaišnaus avataras, ir atskiras dievas. Populiariausias iš
dievų, daugelio mitų herojus, vaizduojamas kaip mylimasis, karys,
karalius.
9. Buda. „Nušvitusysis“. Devintasis avataras yra Gautama Buda,
budizmo pradininkas.
10. Kalki. Dešimtais avataras, turintis dar ateiti.
Slide 12
Induistų šventės
• Šventės daugiausia susijusios su metų laikų kaita, tačiau
į įtraukiami ir mitai iš Ramajanos bei pasakojimai apie
Kriunos darbus.
• Populiariausia iš visų yra Holi šventė. Tai pavasario
šventė, skirta Krišnai; jos metu užmirštami visi kastų
draudimai, negalioja jokie tabu. Šioje šventėje labai
ryškus malonumų pradas.
• Divali – rudens šventė, šviesos, žiburių šventė. Susijusi
su deivėmis Kali (Šyvos žmona) ir Lakami (Vaišnaus
žmona). Tarsi atkartodami dievų gyvenimo ciklus, į
šventas vietas traukia maldininkai, šimtai tūkstančių jų
susirenka tokiuose religiniuose miestuose kaip
Vrindabanas (Krišnaus kulto centras), Varanasis bei
Alahabadas
Slide 13
Induizmo mokymai:
• Dievas,kuris prisiima įvairius pavidalus pagal tris
skirtingas funkcijas: Kūrėjo, Palaikytojo ir
Atbaidėjo. Tai yra Trimūrti ir dieviškoji Trejybė
• Pasaulis;
• Karma-samsara-siela. Sielų keliavimas pagal
atlygio dėsnį. Sielos yra amžinos ir keliauja per
daugybę gimimų bei mirčių. Naujo gimimo
sąlygos priklauso nuo praeities nuopelnų ar
nusižengimų.
• Mokymas apie bhakti (meilės religija),apie
malonę;
Slide 14
Akims paganyti:
Slide 15
Slide 16
Slide 17
Slide 18
Pabaiga
Religija
Slide 2
Religijos bruožai:
• Religijų išpažinėjai meldžiasi;
• Švenčia su savuoju tikėjimu susijusias
šventes;
• Skaito arba studijuoja šventus raštus;
• Amžinojo gyvenimo viltis;
• Tikėjimas po mirtiniu pasauliu;
• Tikėjimas pasaulio pabaiga.
Slide 3
Religijos skirstomos:
Slide 4
Induizmas
• Induizmas- kultūra ir tikėjimas. Žodis “hindu” kilo iš Indo
upės pavadinimo, prie kurios krantų antrojo
tūkstantmečio prieš Kristų viduryje įsikūrė senieji arijai.
Nors tuomet Indo upės vardas buvo Sindhu, persai,
savitai jį ištardami - “indu”, tuo pat vardu įvardijo ir upės
slėnio gyventojus. Šiandien sąvoka “indusai” reiškia
religinę priklausomybę, “indai” - tautinę. Taigi induizmas
yra religija šios senos tautos, kuri tūkstantmečiais vystėsi
viduje ir vis pasipildydama naujais elementais išaugino
neaprėpiamą religinę socialinę sistemą, kokią regime
šiandien Indiją, persiškai kalbantys Indijos musulmonai
tokiu vardu ėmė vadinti indų religijas.
Slide 5
...
• Induizmui būdinga pakantumas, sugebėjimas absorbuoti
įvairius dievus, kultus, požiūrius.
•
Induistų supratimu religinė tiesa yra transcendentinė,
neišreiškiama žodžiais, todėl įvairios doktrinos
vertinamos tik kaip skirtingi – ilgesni ar trumpesni – šios
tiesos suvokimo keliai.
•
Bendras induizmo pagrindas yra socialinė institucija kastų sistema ir vedų, kaip šventųjų knygų, pripažinimas.
•
Induizme svarbios samsaros, majos doktrinos - tikima,
kad be matomos realybės (majos) yra amžina
egzistencija be kaitos.
Pagrindinis induistų
siekis yra išsivaduoti iš reinkarnacijų rato (samsaros) ir
patekti į amžinąją būtį.
Slide 6
Motina Indija:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Indijos pusiasalis turi aiškias geografines rimbas.
Jis trikampio formos;
Iš abiejų pusių skalaujamas vandenyno:
Iš šiaurės stūkso neįžengiamų Himalajų kalnų grandinės.
Didumą krašto užima sodri derlinga lyguma. (Todėl neįkainojamas turtas
indams yra kalnai ir iš jų trykštančios upės.)
Šiaurėje lygumą drėkina upės, pietuose musoniniai lietūs – tad ištisus
metus indai džiaugiasi gausiu derliumi.
Visa Indijos gamta pilna gyvybės – medžiai, uolos ir kriokliai yra tapę
šventais simboliais, virtę šventyklomis, kuriose maldininkas atranda
gyvenimo prasmę.
Kalnai ir miškai indams byloja apie jėgas, pastojančias kelią žmogaus
pastangoms, primena amžiną dieviškųjų ir demoniškųjų galių kovą.
Jogai maldininkai leidžiasi į tolimas keliones, į nuošaliausius pakraščius
ieškodami “tikrovės”, bet paramos bei dvasinės galios šaltinis pirmiausia
jiems yra upės.
Slide 7
Šventoji upė:
• Šventoji Gango upė ne tik palaisto žemę;
• vanduo laikomas nenutrūkstančios gyvybės simboliu.
• Šimtai tūkstančių indu kasdien veržiasi prie Gango
krantų atlikti ritualinio apsiplovimo ir siurbtelėti bent
lašelio iš jo gyvybę teikiančios srovės.
• Kas dvylika metų apie 10 milijonų žmonių susirenka į
maudynes per didžiąją Kumb Melos šventę Alhabade,
kur susilieja Gango ir Džamnos upių vandenys.
• Varanasis prie Gango – šventasis indų miestas, ten
svajoja numirti kiekvienas indas. Tada kūnas
sudeginamas. Pelenai išbarstomi viršum šventosios
upės vandenų – ir gyvenimas plaukia toliau.
Slide 8
Induizmas apima daugybę
religinių įsitikinimų:
• Daugelis induistų vienaip ar kitaip tiki dievą, tačiau esama ir tokių,
kurie netiki.
• Kai kurie induistai įsitikinę, kad pagarba visoms gyvoms būtybėms
reikalauja maitintis vegetariškai; kiti aukoja gyvulius šventyklose ir
upės pakrantėje džiaugsmingai dalijasi kepta mėsa.
• Kai kurie induistai garbina Šyvą, kiti Višnų ar jo inkarnacijas,
avatarus, dažniausiai Krišną ir Ramą, treti – šventyklų deives.
• Vieno kaimo gyventojai nebūtinai garbina dievą taip pat kaip
kaimynai.
• Vienas induistas garbina vienatinį dievą, kitas – keletą, o gal ir
daugelį, o trečias – nė vieno.
• Neretai induistai tiki vieną dievą ir kartu išpažįsta keletą dievų –
kaip šio apraiškas.
• Induisto aukščiausios dievybės samprata gali būti įasmeninta, gali
būti visai beasmenė.
Sakoma, kad induizmas jungia daugeli kultų ir papročių, šis
tikėjimas – tikras “idėjų ir dvasiniu aspiracijų koliažas”.
Slide 9
Žymiausi indų dievai:
• Agnis - suvienija žemę, dangų, atmosferą. Jis yra toji jėga, kuri
teikia gamtai gyvybę. Rigvedoje jis sveikinamas, nes „grąžina
gyvybę visoms būtybėms“, per jį „viskas atgimsta“.
• Indra – dažniausia Vedose minimas dievas, yra daugybė
pasakojimų apie narsius jo žygdarbius. Savo žaibais jis nukovęs
drakoną, užgrobusį gyvybės vandenis. Jis pasirodo kaip saulės
nukariautojas, išlaisvinęs saulės įkalinta aušrą. Vaizduojamas raitas
ant dramblio, pasipuošęs brangakmeniais, su karališku turbanu ar
tiara ir žaibais rankose. Kaip ir kitos dievybės turi moteriškąjį
atitikmenį – Indrani ir Šači.
• Varūna – vyriausiasis iš Vedų dievų. Vaizduojamas apsisiautęs
auksine mantija, dažnai tapatinamas su Mitra (persų religijos Mitra –
mitraizmo dievybe).
Slide 10
Slide 11
Dešimt Višnaus avatarų
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1. Matsija. Žuvis. Pasirodydavo per potvynius perspėti žmonių.
2. Kurma. Vėžlys. Gelbėdavo nuo potvynių turtus.
3. Varaha. Šernas. Iškeldavo užlietą potvynio žemę.
4. Narasimha. Žmogus – liūtas. Įveikdavo piktuosius demonus.
5. Vamaha. Nykštukas. Įveikdavo piktuosius demonus.
6. Parušarama. „Rama su kirviu“. Sunaikindavo kšatrijus, karių
kastos narius, kai jie grasindavo užgrobti pasaulį.
7. Ramačandra. Ramajanos epo herojus. Kilnus herojus, įveikęs
pasaulio blogį. Dorybės pavyzdys.
8 .Krišna. Ir Vaišnaus avataras, ir atskiras dievas. Populiariausias iš
dievų, daugelio mitų herojus, vaizduojamas kaip mylimasis, karys,
karalius.
9. Buda. „Nušvitusysis“. Devintasis avataras yra Gautama Buda,
budizmo pradininkas.
10. Kalki. Dešimtais avataras, turintis dar ateiti.
Slide 12
Induistų šventės
• Šventės daugiausia susijusios su metų laikų kaita, tačiau
į įtraukiami ir mitai iš Ramajanos bei pasakojimai apie
Kriunos darbus.
• Populiariausia iš visų yra Holi šventė. Tai pavasario
šventė, skirta Krišnai; jos metu užmirštami visi kastų
draudimai, negalioja jokie tabu. Šioje šventėje labai
ryškus malonumų pradas.
• Divali – rudens šventė, šviesos, žiburių šventė. Susijusi
su deivėmis Kali (Šyvos žmona) ir Lakami (Vaišnaus
žmona). Tarsi atkartodami dievų gyvenimo ciklus, į
šventas vietas traukia maldininkai, šimtai tūkstančių jų
susirenka tokiuose religiniuose miestuose kaip
Vrindabanas (Krišnaus kulto centras), Varanasis bei
Alahabadas
Slide 13
Induizmo mokymai:
• Dievas,kuris prisiima įvairius pavidalus pagal tris
skirtingas funkcijas: Kūrėjo, Palaikytojo ir
Atbaidėjo. Tai yra Trimūrti ir dieviškoji Trejybė
• Pasaulis;
• Karma-samsara-siela. Sielų keliavimas pagal
atlygio dėsnį. Sielos yra amžinos ir keliauja per
daugybę gimimų bei mirčių. Naujo gimimo
sąlygos priklauso nuo praeities nuopelnų ar
nusižengimų.
• Mokymas apie bhakti (meilės religija),apie
malonę;
Slide 14
Akims paganyti:
Slide 15
Slide 16
Slide 17
Slide 18
Pabaiga