Transcript INDUIZMAS - Gaudyk savo laiką

INDUIZMAS
Darbą atliko:
Ramunė Jaraitė, Jurgita Bagdonaitė
Mykolo Romerio Universitetas
Socialinio darbo IV kurso
studentės.
2010 m.
Induizmas
 Induizmas – religija, teigianti, kad
visi fenomenai ir dievybė sudaro
vienovę.
 Patys induistai savo religiją linkę
vadinti "Sanatana Dharma", kas
išvertus iš sanskrito reiškia
"amžinasis įstatymas".
Induizmo simbolis- ženklas OM
 Garsas žymi transcendentinį garsą, iš kurio vibracijų
pagal hinduizmo mokymą atsirado Visata. Jis
apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnį
Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.
 OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina.
Pirmą kartą paminėtas Upanišadose. Vėliau OM – 3
garsų a, u, m junginys – kaip mistinės meditacijos
objektas. Be to, jis simbolizuoja Trejybę: Višnus, Šiva
ir Brahma.
 Visose hinduizmo religijose OM laikoma švenčiausia
iš visų mantrų.
Paplitimas
 Pasaulyje yra ~ 1 mlrd. hinduistų
 Tai trečia pagal tikinčiųjų skaičių
religija pasaulyje po krikščionybės ir
islamo.
 Hinduistai sudaro apie 85% Indijos
gyventojų
Induizmo istorinė raida
 I etapas – iki VI a. pr. m. e. VEDIZMAS
 II etapas - apie VI-II a. pr. m. e. BRAHMANIZMAS
 III etapas – nuo II a. pr. m. e. iki
dabar - KLASIKINIS, VĖLYVASIS
HINDUIZMAS
Vedizmas
 Vedos – tai šventieji raštai su ritualiniais tekstais,
maldomis, burtažodžiais ir himnais.
 Vedas sudaro keturi rinkiniai (samhitos): Rigveda,
Jadžurveda, Samaveda, Atarveda.
 Iš senovinių raštų ypatingai reikšmingos kaip
brahmanizmo ir tikro pažinimo aiškintojos ir
perteikėjos buvo Upanišados.
 Garbinama daug dievų (mažiausiai 330 mln).
Svarbiausieji – dangaus dievas Indra, ugnies
dievas Agnis ir tvarkdarys Varūna.
Brahmanizmas
 Brahmanas – būties pirminė priežastis.
 Atmanas - tikroji žmogaus savastis, buvo
suprantama kaip Brahmano dalis.
 Brahmanizmas siejamas su luomų
skirstymu į smulkesnias kastas,
reinkarnacijos, karmos dėsnio pripažinimu,
atsiranda mokymas apie pareigas
priklausomai nuo kastos, žmogaus
gyvenimo tikslus, individualios sielos
(atmano) ir kosminės dvasios (Brahmano)
tapatybę.
Klasikinis vėlyvasis induizmas
 Populiariausiais dievais tampa Šiva ir Višnus.
Atitinkamai hinduizme išryškėja dvi pagrindinės
srovės – šivaizmas ir vaišnavizmas.
 Šventieji raštai dalinami į dvi dideles grupes: „Shruti“
(„Išgirsta“) ir „Smriti“ („Prisiminimas“) .
 Kuriamos didelės apimties epinės poemos.
Populiariausios: „Ramajana“ ir „Mahabharata“, t.
y. du stambūs epai, kuriose taip pat daug religinio ir
filosofinio pobūdžio kūrinių, tarp jų ir vienas
svarbiausių hinduizmo tekstų Bhagavadgyta.
 Krišna - vienas „Mahabharatos“ herojų, kurio
prototipas galėjęs būti istorinis asmuo; vėliau tapęs
hinduistų piemenų dievu
Dabartinis Induizmas
 Hiduizmo religija neretai apibūdinama kaip
giminingų religijų sąjunga, neturinti vieno
įkūrėjo (kaip islamas ar krikščionybė) ar
vieningos, aiškios ir visiems bendros
doktrinos ar šventraščio.
 Hinduizmas pasižymi panteono, kultų, ir
krypčių bei sektų įvairove.
 Induizmo pamatas – tikėjimas, jog visi
fenomenai yra Brahmanas.
Esminiai induistų
įsitikinimai
 Visi induistai dalyvauja
kastų sistemoje;
 Induistai yra
susipažinę su karmos,
arba atlygio,
įstatymu;
 Induistai tiki, kad
visuotinė dieviška
siela yra visų
fenomenų tikrybė
Kastos ( 1)
 Visiems induistams daro įtaką kastų
sistema. Tikėtina, kad nuo paties jų
atsiradimo praėjo apie 3500 metų.
 Maždaug prieš 1500 m. pr. Kr. išsirutuliojo
elgesio taisyklės, nustatančios įvairių
socialinių grupių elgesį su kitomis.
 Kastos buvo vadinamos varnomis – nuo
žodžio „gentis“ arba „spalva“.
 Išsirutuliojo galybės stambesnių ir
smulkesnių kastų porūšių, sudarančių jati
sistemą.
 Manu teisynas – nustatantis kastų
praktiką.
Kastos (2)
 Pagrindinės kastos eina tokia
tvarka:
1. Brahmanai, dvasininkų kasta;
2. Kšatrijai, karių ir valdovų kasta;
3. Vaišijai, pirklių ir ūkininkų kasta;
4. Šudrai, tarnų kasta;
5. Bekasčiai.
Karma (1)
 Pagrindinė kastas remianti samprata
yra karmos filosofija.
 Karma – šiame gyvenime atlikti
žmogaus darbai.
 Reinkarnacija yra tikėjimas, jog po
mirties asmens siela iš naujo
atgimsta kitoje būtybėje.
 Daugelis induistų dėl tikėjimo
reinkarnacija yra vegetarai.
Karma (2)
 Karma nulemia,
kokiame kūne,
padėtyje ir kastoje
žmogus atgims
ateinantį gyvenimą.
 Dabartinė jo kasta
priklauso nuo jo
karmos praėjusiame
gyvenime.
 Perėjimas iš žemesnės
kastos į aukštesnę
įmanomas tik po
mirties per
reinkarnaciją į
aukštesnę kastą.
Brahmnas ir Maja (1)
 Induistai įsitikinę, jog visa tikrovė
yra Brahmanas.
 Brahmanas yra vienodai kiekviename
veiksme.
 Kadangi visi fenomenai yra
Brahmanas, tai matoma tikrovė yra
iliuzija.
 Induistų išminčiai matomą tikrovę
vadina maja.
Brahmnas ir Maja (2)
 Pasaulio istorija ir gamtos egzistencija yra
įtraukta į didžiulį beprasmybės ciklą –
kalpa.
 Pagal šį ciklą išskiriamos keturios laiko
eros:
1. Sukūrimas
2. Saugojimas
3. Sunaikinimas
4. Išnykimas
 Brahma sukuria, Višnus išlaiko, Šyva
sunaikina.
Keliai į išsigelbėjimą
(Bhagavadgyta pateikia tris išsigelbėjimo
mokšos kelius):
Induizmo poveikis asmeniui ir
bendruomenei
Induizmas daro įtaką:
 Asmeniui ir jo gyvenimo tarpsniams
 Teisingam elgesiui ir tiesai
 Istorijai ir vystymuisi
 Tesingumui ir taikai
 Sekuliariai visuomenei
 Nekenkimui gyvoms būtybėms.
Induizmo religinė praktika
 Praktikuojantys induistai ryte ir vakare
atlieka sandhja ritualą, į kurį įeina
apsiplovimas, malda, šventos formulės
(mantros), simbolinė auka (gėlės, vanduo)
dievams.
 Svarbiausi gyvenimo ciklo įvykiai yra
pašventimas, vestuvės, laidotuvės.
 Hinduistai praktikuoja mirusiųjų
kremaciją.
 Specifinis hinduizmo bruožas yra
piligrimystės į šventas vietas: prie
šventovių kalnuose, upių.
 Populiariausia šventė yra Holi.
Induizmas ir kitos religijos (1)
 Induizme yra žinoma nesuskaičiuojama
daugybė dievų, tuo tarpu islame ir
krikščionybėje tik vienas.
 Krikščionių tikėjimas nuodėmių atleidimu
arba budistų mokymas, jog galima prisiimti
kitų nuopelnus induistams atrodo
pražūtingas moralinio įstatymo
panaikinimas.
Induizmas ir kitos religijos (2)
 Afrikos religijose asmuo turi reikšmę. Bibliniame
tikėjime visas asmuo yra sukurtas pagal paties Dievo
paveikslą, tikima jog istorijos pabaigoje įvyks
visuotinis visos asmenybės kūniškas prisikėlimas.
Islamas taip pat tiki asmens amžinumu. Induizme
susitapatinimas su beasmeniu visuotinu Brahmanu yra
didžiausias žmogaus egzistavimo tikslas. Būdingas
asmens nustojimas egzistuoti kaip individas.
 Bibliniame tikėjime Dievas kviečia žmones atgailauti,
induizmui atgaila netinka, todėl kad moralinis dievų
elgesys panašus į žmonių: jie daro ir gera ir bloga.
Literatūra:



Shenk D.W. Pasaulio Dievai: kaip religijos veikia
šiuolaikines visuomennes. Šiauliai: Jona, 2001.
Induizmas. Religijos mokslai. Internetinė nuoroda
[2010-09-17]:
http://www.jaunimui.com/index.php?option=com_co
ntent&view=article&id=15:induzimashinduizmas&catid=14:religijos-mokslai&Itemid=22.
Reinkarnacija ir religija. Internetinė nuoroda [201009-17]:
http://www.straipsniai.lt/reinkarnacija/puslapis/1764
.