Slide 1

Baltų mitologija
Paruošė: lietuvių kalbos vyr. mokytoja Jolanta
Palilionienė
Kaunas 2005


Slide 2

Mitologija – į religinę sistemą įeinanti
mitų visuma, t.y. pasakojimai apie dievus ir
didvyrius, antgamtines būtybes ir stebuklingus
įvykius bei reiškinius.

Mitologija taip pat vadinamas mitus
tyrinėjantis mokslas.


Slide 3

Pagal kilmę lietuvių mitologija dažnai skirstoma į
kelis istorinius etapus:








“Ikikrikščionišką” (Matriarchalinį, dominuoja moteriškos
dievybės; Patriarchalinį, kuriame moteriškos dievybės
praranda reikšmę, iškyla vyriški dievai).
“Valstybingumo”, trukusį maždaug nuo XV a. iki XVII a.,
atspindimą mitų apie didvyrius ir valdovus.
“Krikščionišką”, prasidėjusį maždaug XVI a., mituose
pagoniškos dievybės įgyja krikščioniškų bruožų.
“Romantistinį”, prasidėjusį apie XIX a., idealizuojantį senovę,
turintį graikų ir romėnų mitologijos buruožų, mitai čia atspindi
ne istorinius įvykius ar dievybes, o kitus, senesnius mitus.


Slide 4

Tyrinėjimai
Ankstyviausi mitai rekonstruojami, remiantis
archeologiniais radiniais, vėlesnių mitų elementais
bei lingvistiniais tyrimais. Tokie tyrimai leidžia
rekonstruoti pasaulėžiūrą ir tikėjimus, egzistavusius
maždaug VIII amžius ir anksčiau. Lemiančią įtaką
šiems tyrimams padarė Marijos Gimbutienės darbai.
Kadangi tokios mitų rekonstrukcijos neturi tiesioginių
įrodymų, dalis mokslininkų jomis abejoja. Lietuvoje
taip atkurtus mitus labiausiai išpopuliarino Pranės
Dundulienės darbai.


Slide 5

Vėlesnės mitologijos tyrimai paremti daugiau
rašytiniais VIII a. - XIX a. šaltiniais, atpasakojančiais
lietuvių ir kitų baltų tautų tikėjimus, mitus bei papročius,
archeologiniai radiniai naudojami, kaip papildoma
medžiaga. Dauguma tokių tyrimų paremti skirtingų mitų
bei juose minimų figūrų sugretinimu. Žymiausi,
semiotiniai mitologijos tyrimai buvo inicijuoti Algirdo
Juliaus Greimo ir Lietuvoje išpopuliarinti Norberto
Vėliaus.


Slide 6

Aukščiausiasis dievas
Deivės Pragimdytojos

Patrimpas
Dangaus
dievai
ir deivės

Perkūnas

Pikuolas

Gimimo ir
Žemės
Namų dievai
Ugnies dievai
mirties
dievai ir
ir deivės
ir deivės
deivės
deivės
Vandenų
Vėjų dievai
Bičių dievai
dievai
ir deivės
ir deivės
ir deivės
Žemesnieji dievai
Mitologinės būtybės

Miško dievai
ir deivės


Slide 7

Aukščiausiasis Dievas









Lietuviams ir kitiems baltams žinomo aukščiausiojo
Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas, Ūkopirmas - buvo
susiję su Visatos kūrimu, pradžios davimu, laiko amžinumu.
Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba
vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei tvarkytojas.
Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis yra
šviečiantis dangus, šviesa, diena.
Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo,
žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė, neturinti
ribų.
Aukščiausiasis Dievas buvo ir metų laikų tvarkytojas.
Trumpiausią metų dieną jam buvo atliekamos sudėtingos
apeigos.


Slide 8

Pasaulinio tvano legenda
Daugelyje tautų egzistavęs mitas apie pasaulinį tvaną.
Lietuvių tautosakos tyrinėtojai taip pat yra aptikę šio mito
versijų. Sakmėse pasakojama apie tai, kaip Praamžius pamato
žmonių nedorybes ir pasileidimą. Dievas žemėn pasiunčia
milžinus Vėją ir Vandenį, kad tie nubaustų žmones. Milžinai
žemę supę 25 dienas ir naktis. Praamžiui pagailę žmonių ir jis
iš dangaus numetęs riešuto lukštą. Žmonės ir žvėrys į jį sulipę
kaip į valtį. Velnias norėjęs sukliudyti ir pasiuntęs pelę
pragriaužti riešuto lukšto. Tada Dievas žemėn nusiuntė savo
dukrą Vaivorykštę (Linksminę, Malonės juostą). Vaivorykštė
išgelbėjusi iš vandenų porą senukų. Tie turėję 9 kartus peršokti
per 9 akmenis. Taip atsiradę 9 jauni vyrai ir moterys, visų
lietuvių protėviai.


Slide 9

Deivės pragimdytojos



Lada - didžioji baltų deivė motina viso pasaulio gimdytoja.
Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės .
Jos abi buvo laikomos pavasario gamtos gaivintojomis,
augalijos žadintojomis, lietaus ir rasos davėjomis, taip pat
vaisingumo ir santuokų, santuokinio gyvenimo, gimimo
globėjomis. Pastarosios funkcijos daugiau priklausė jaunesniajai
deivei Lelai. Vaidilos savo giesmėse šaukdavosi deivių Lados ir
Lelos.


Slide 10

Dievų trejybė
Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo
Dievo sūnūs:
 Perkūnas
 Patrimpas
 Pikuolis (Poklius)
Baltų dievų trejybė tiek pagal horizontalią (kairėje
Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje
Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį, atitinka pasaulio erdvės
modelį: viršus – vidurys - apačia, arba dangus – žemė požemis. Šis dievų išdėstymas atitinka ir laiko sandarą vasarą, rudenį, žiemą, taip pat atskirus žmogaus gyvenimo
epizodus - jaunystę, brandą ir senatvę.


Slide 11

Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Jo
žinioje neišsenkamos vandens atsargos
sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo
vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį
Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute,
mosuodamas "dievo rykšte" - žaibais,
svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles,
apvaisina deivę Žemyną, kuri įgauna galią
gimdyti vaisius.


Slide 12

Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno
dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas,
duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą,
gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus.
Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų
vainiku ant galvos. Jam aukodavę javų pėdus,
mirą, gintarą, vašką ir kt.


Slide 13

Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis. Jis
susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo
papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos,
pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir
piktas dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be
kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu mirtinai
išbalusiu veidu, su didele žila barzda, raudonais
drabužiais, galvą apsirišęs balta skara. Pikuolio
simboliai buvo pamautos ant ragotinių trys
kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.


Slide 14

Dangaus dievai ir deivės







Mitinis Kalvis
Saulė
Mėnesis (Mėnulis)
Ašvieniai
Žvaigždikis


Slide 15

Aušrinė
 Aušra
 Vakarinė
 Žvorūna
 Indraja
 Vaivora
 Žiezdrė
 Sėlija
 Pažarinis



Slide 16

Gimimo ir mirties deivės
Laima
 Laimė (Dalia)
 Giltinė
 Veliona
 Mėnulė
 Deivės valdytojos
 Maro deivės



Slide 17

Žemės dievai ir deivės
Puškaitis
 Pergubrė
 Kaupolė
 Kaupolius
 Rasa


Vaisgamta
 Jievaras
 Laukpatis
 Lauksargis
 Javų dvasios



Slide 18

Namų, sodybų dievai ir deivės
Nonadievis
 Dimstipatis
 Žemyna
 Žemėpatis
 Pagirnis
 Dirvolira
 Nosolius


Slenkstinis
 Mitiniai sargai
 Gabjauja
 Beaukuris
 Javinė
 Jėvulis
 Dvargantis



Slide 19

Ugnies dievai ir deivės
Gabija
 Jagaubis
 Užpelenė
 Polengabija
 Praurimė



Slide 20

Miško dievai ir deivės
Medeina
 Žvėrinė
 Miško Motė
 Lazdona
 Kerpyčius



Slide 21

Bičių dievai ir deivės





Bubilas
Austėja


Slide 22

Vandenų dievai ir deivės
Gyvybės vanduo
 Bangpūtys
 Varūna
 Gardaitis
 Upinė
 Upinis
 Divytis


Ežerinis
 Grauduša
 Undinė
 Jūratė
 Jumpyra
 Balta Boba



Slide 23

Vėjų dievai ir deivės
Vėjų motė
 Bangpūtys
 Vėjopatis
 Gardaitis
 Vėjas


Vajas
 Šiaurės Vėjas
 Auštrinis
 Viesulas



Slide 24

Žemesnieji dievai
Andaja
 Pilnytis
 Kovas
 Aušlavis
 Ganiklis


Keliukis
 Milda
 Junda
 Krūminė
 Nijolė



Slide 25

Mitologinės būtybės
Aitvaras
 Baubas
 Gaila
 Kaukas
 Laumė


Maumas
 Ragana
 Ragė
 Slogutis
 Žiburinis



Slide 26

Sužinok daugiau...