Slide 1

Pamokos tema
Kuo tikėjo mūsų protėviai?

Parengė tikybos mokytoja
Loreta Brajinskienė


Slide 2

Tikslas
Supažindinti mokinius su senuoju
lietuvių tikėjimu


Slide 3

Uždaviniai
• Klausydami pasakojimo susipažins su
senovės lietuvių dievais bei gebės 3-4
dievybes įvardinti ir apibūdinti;
• Dirbdami porose gebės liaudies dainose
rasti paminėtus senovės lietuvių dievus;


Slide 4

Senovės lietuviai gyveno gamtoje, kuri buvo
ir labai graži, ir paslaptinga.


Slide 5

Gamta buvo ir draugas, ir priešas, todėl
lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena
ypatingos būtybės. Jos gali daryti ir gera, ir
bloga.


Slide 6

Mūsų protėviai garbino medžius, ypač
ąžuolus. Šventais laikė upes, ežerus,
kalnus ir akmenis.


Slide 7


Slide 8

Lietuviai garbino žalčius. Juos laikė
šventais, atnešančiais žmogui sveikatą ir
sėkmę.


Slide 9

Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse. Jų
centre būdavo aukuras su amžinąja
ugnimi.


Slide 10

Aukuras


Slide 11

Ugnį saugojo vaidilutės


Slide 12

Žyniai
• Žyniai aiškino dievų valią, užėmė aukštą
padėtį visuomenėje, vadovavo apeigoms.
Žynius dar vadino kriviais.


Slide 13

Daugelis namuose net turėdavo savo
aukurus, kuriuose saugodavo ugnį ir
melsdavosi deivei Gabijai.


Slide 14

Aukščiausiasis dievas
Deivės Pragimdytojos

Patrimpas
Dangaus
dievai
ir deivės

Perkūnas

Pikuolas

Gimimo ir
Žemės
Namų dievai
Ugnies dievai
mirties
dievai ir
ir deivės
ir deivės
deivės
deivės
Vandenų
Vėjų dievai
Bičių dievai
dievai
ir deivės
ir deivės
ir deivės
Žemesnieji dievai
Mitologinės būtybės

Miško dievai
ir deivės


Slide 15

Aukščiausiasis Dievas
Lietuviams ir kitiems baltams žinomi
aukščiausiojo Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas,
Ūkopirmas - buvo susiję su Visatos kūrimu, pradžios
davimu, laiko amžinumu.
Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba
vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei
tvarkytojas.
Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis
yra šviečiantis dangus, šviesa, diena.
Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo,
žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė,
neturinti ribų.
•








Slide 16

Praamžius


Slide 17

Deivės pragimdytojos


Lada - didžioji baltų deivė motina, viso
pasaulio gimdytoja.



Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės .


Slide 18

Lada ir Lela


Slide 19

Dievų trejybė
Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys
aukščiausiojo Dievo sūnūs:
Perkūnas , Patrimpas, Pikuolis


Slide 20

Perkūnas - atmosferos ir gamtos
valdytojas. Jo žinioje neišsenkamos
vandens atsargos sukauptos virš
akmeninio dangaus skliauto. Šiuo
vandeniu pavasarį per pirmąjį
griaustinį Perkūnas,
besitrankydamas dangaus skliaute,
mosuodamas "dievo rykšte" žaibais, svaidydamas akmeninius
kirvukus ar strėles, prikelia žemę.


Slide 21

Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs
Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos
ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį,
laimę, ramybę, brandą, gausumą,
globojęs gyvulius, arimą, javus.
Patrimpas vaizduojamas žaliais
drabužiais, varpų vainiku ant galvos.


Slide 22

Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis.
Jis susietas su mirusiųjų pasauliu,
laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai
požemių, tamsos, pykčio, nelaimių
dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas
dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be
kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu,
mirtinai išbalusiu veidu, su didele žila
barzda, raudonais drabužiais, galvą
apsirišęs balta skara. Pikuolio ženklai
buvo pamautos ant ragotinių trys
kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.


Slide 23

Austėja
Šeimos židinio, bitininkystės globėja,
geradarė rūpintoja, darbščioji audėja.


Slide 24

Austėja


Slide 25

Žemyna
Perkūno žmona, žemės ir derlingumo deivė.
Nuo jos priklauso metų laikai.


Slide 26

Ragana ir Laima
Ragana ir Laima – seserys dvynės. Jos
lemia mirtį ir gyvenimą. Laima atskrenda
gegutės pavidalu ir pranašauja žmogaus
likimą. Ragana gali atnešti ligas, blogą
sėkmę.


Slide 27

Laima


Slide 28

Laima ir Ragana


Slide 29

Gabija
Ugnies valdovė, šeimos židinio, sveikatos
saugotoja.


Slide 30

Medeinė
Miškų deivė.


Slide 31

Dangaus dievai ir deivės
Mitinis Kalvis
 Saulė
 Mėnesis (Mėnulis)
 Ašvieniai
 Žvaigždikis



Slide 32

Aušrinė
 Aušra
 Vakarinė
 Žvorūna
 Indraja
 Vaivora
 Žiezdrė
 Sėlija
 Pažarinis



Slide 33

Gimimo ir mirties deivės
Laima
 Laimė (Dalia)
 Giltinė
 Veliona
 Mėnulė
 Deivės valdytojos
 Maro deivės



Slide 34

Žemės dievai ir deivės
Puškaitis
 Pergubrė
 Kaupolė
 Kaupolius
 Rasa


Vaisgamta
 Jievaras
 Laukpatis
 Lauksargis
 Javų dvasios



Slide 35

Namų, sodybų dievai ir
deivės
Nonadievis
 Dimstipatis
 Žemyna
 Žemėpatis
 Pagirnis
 Dirvolira
 Nosolius


Slenkstinis
 Mitiniai sargai
 Gabjauja
 Beaukuris
 Javinė
 Jėvulis
 Dvargantis



Slide 36

Ugnies dievai ir deivės
Gabija
 Jagaubis
 Užpelenė
 Polengabija
 Praurimė



Slide 37

Miško dievai ir deivės
Medeina
 Žvėrinė
 Miško Motė
 Lazdona
 Kerpyčius



Slide 38

Bičių dievai ir deivės



Bubilas
Austėja


Slide 39

Vandenų dievai ir deivės
Gyvybės vanduo
 Bangpūtys
 Varūna
 Gardaitis
 Upinė
 Upinis
 Divytis


Ežerinis
 Grauduša
 Undinė
 Jūratė
 Jumpyra
 Balta Boba



Slide 40

Vėjų dievai ir deivės
Vėjų motė
 Bangpūtys
 Vėjopatis
 Gardaitis
 Vėjas


Vajas
 Šiaurės Vėjas
 Auštrinis
 Viesulas



Slide 41

Žemesnieji dievai
Andaja
 Pilnytis
 Kovas
 Aušlavis
 Ganiklis


Keliukis
 Milda
 Junda
 Krūminė
 Nijolė



Slide 42

Tikėta, kad yra ir kitų
paslaptingų būtybių
Aitvaras
 Baubas
 Gaila
 Kaukas
 Laumė


Maumas
 Ragana
 Ragė
 Slogutis
 Žiburinis



Slide 43

Pagrindinių senovės lietuvių dievų lentelė
Dievas ar deivė

Apibūdinimas

AUSTĖJA

Šeimos židinio, bitininkystės globėja, geradarė rūpintoja, darbščioji audėja.

AUŠRINĖ

Grožio, jaunystės deivė, pasaulio karalienė.

GABIJA

Namų židinio ugnies dievaitė.

GILTINĖ( VELIONA)

Laimos sesuo, lemianti žmogaus likimą gyvenimo pabaigoje.

IEVARAS

Gyvybės medis, javų ir visos augalijos globėjas.

LAIMA

Gimimo deivė, skirianti žmogui dalią.

MEDEINA

Girios dievaitė.

MĖNULIS

Žmogaus gyvenimo palydovas: grožio, sveikatos teikėjas, mirusiųjų globėjas.

PRAAMŽIUS, PRAKŪRIMAS,
ŪKOPIRMAS

Labiausiai gerbiamas dievas.

SAULĖ

Dangaus šeimininkė, gyvybės teikėja.

VAIŽGANTAS( VAISGAMTA)

Linų dievas.

VĖJAS

Visagalis, žinantis visus oro, žemės ir dangaus kelius.

ŽEMĖPATIS

Sodybos, gyvenamosios vietos viešpats.

ŽEMYNA

Žemės, derlingumo deivė.

PERKŪNAS

Valdė atmosferos reiškinius, palaikė tvarką žemėje: saugojo teisybę, baudė bloguosius.

LADA

Didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja.

LELA

Tarpininkė tarp dangaus ir žemės.

PATRIMPAS

Šilumos ir vaisių dievas, su žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos.

PIKUOLIS

Mirusiųjų pasaulio valdovas.

KAUPOLĖ

Augalijos klestėjimo, augimo jėgų suaktyvėjimo deivė.


Slide 44

Suraskite, kurie dievai minimi šiuose tautosakos kūrinėliuose
Dievuli Dunduli, pro šalį, pro šalį

Mes - maži piemenėliai, mūs ploni marškinėliai, bailūs gyvulėliai...

Miegok, ugnele, miegok, Galiete,
Kai aš atsikelsiu, tave gyvą rasiu.
Dienužę vargstant, vakaro sulaukus,
Saulyte močiute, pastiprink mus.
Tirštas krūmas, šalta rasa, brandžią varpą,

Žemynėle, Žiedkėle, išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje...

Veliona velos ateik pavalgyti
drauge su mumis dešrų su mirusiai.

Tavo lauke dievui dėkui, - ei lalo
Kur užarta, ten juoduoja, - ei lalo,
Kur akėta, ten lygiuoja, - ei lalo.


Slide 45

Testukas
1. Kaip senovėje buvo vadinamas
Aukščiausias dievas:

4. Kurie dievai senovėje sudarė
trejybę:
Mėnulis, Žvaigždikis, Mitinis kalvis

Praamžius

Aitvaras, Kaukas, Baubas

Perkūnas

Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas

Vėjas
2. Kas kūreno senovėje šventąją
ugnį:

5. Ką garbino senovės lietuviai:

Kriviai

Jo kūrinius

Vaidilutės

Žmogų.

Žyniai
3. Kaip vadinosi Žemės deivė:
Austėja
Leda
Žemyna

Kūrėją


Slide 46

Testo atsakymai
1 A;
2 B;
3C;
4 C;
5 B.


Slide 47

Namų darbai
• Pasirinkti vieną dievą ar deivę ir nupiešti
iliustraciją.