Transcript Senoji lietuviu kosm..

Senoji lietuvių kosmologija
ir kalendorinės šventės
Astronominis kalendorius
Pavasario lygiadienis
(ekvinokcija)
• Velykos – pirmoji mėnulio pilnatis po
lygiadienio.
Ekvinokcija - pavasario darbų
pradžia
• Rytuose pateka Jaučiaganio žvaigždynas,
lietuvių vadintas Piemenėliais.
• Siejama su žalčio kultu
Pavasario lygiadienis
• Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.
• Senovės lietuviai tikėjo, kad tą rytą
išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi
tyras ir sveikas visus metus.
Vasaros saulėgrįža (solsticija)
• Joninės, Rasos – aukščiausias Saulės
pakilimo taškas (kulminacija) dangaus
skliaute;
• siejama su ugnimi.
Joninių naktis
• garbinama saulė, jai dėkojama už
šilumą, šviesą, prašoma jos kuo
daugiau šviesti.
• naktį ant aukštos kalvos sukuriamas
didelis laužas. Manoma, kad kuo
toliau apšvies laukus, tuo didesnis
bus rudenį derlius.
08-10 Paskutinioji perkūno
diena
• Nuo šios dienos nebetrenkia perkūnas.
• Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes
manyta, kad taip gali suerzinti perkūną.
Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug
gaisrų.
• Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su
šv. Lauryno vardadieniu.
11-05 Vaižgantas
• Vaižgantas – senovės gamtos dievas.
Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą
(Visatą), tik vėliau jos pavidalas paverstas į vyriškąjį.
• šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių
(Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių.
11-30 Šv. Andriejus, Saulės
grįžtuvių laukimo pradžia
• šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos
šventę ir pradėdavo laukti Saulės
sugrįžtuvių.
• naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška.
Tikėta, kad merginos šią dieną gali
susapnuoti savo būsimą vyrą.
Rudens lygiadienis - Lygės
• Gandrų išskridimas – Šv.Baltramiejus
• Ganiavos pabaiga – Šv. Mykolas
Žiemos solsticija
• Kūčios – žemiausias
Saulės pakilimo
taškas (kulminacija)
dangaus skliaute;
• trumpiausia diena,
ilgiausia naktis.
Gyvenimo ratas
Senieji lietuvių dievaiastronominės dievybės
Saulė
• deivė, tautosakoje įprasminanti moters
gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą,
motinystę.
• Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja,
šildytoja.
Ugnies kultas
• Susijęs su Saule
• Vaidilutės ir kriviai
Saulės simbolika
Saulės simbolika
Saulės simboliai
Mėnulis
• dievas, dangaus karalaitis. Jam kalbamos
maldos prašant sveikatos, Perkūno
karalystės (harmonijos ir tvarkos).
• Saulės sutuoktinis.
Žiemos saulėgrįža, Elnio
devyniaragio šventė, 12-21
• Elnias devyniaragis lietuvių tikėjime –
Mėnulio simbolis.
• Nuo priešpilnio iki pilnaties – 9 paros,
todėl jis vadinamas devyniaragiu.
Elnias devyniaragis (mėnulis)
• vasarą eina žemai, tada trumpa
naktis;
• žiemą jis eina aukštai, tada naktis
ilga.
Auštara (Sirijus)
- dievybė, rodanti mirusiųjų vėlėms kelią į
rojų. Ji įprasmina teisingo ir tobulo
gyvenimo kelrodį.
Praamžius
- dievas kūrėjas, visatos likimo lėmėjas
Perkūnas
• vienas svarbiausių dievų, kosmoso darnos
palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas,
pirmapradiškas jėgas.
Perkūnas
• aktyvumo galių Dievas, palaiko
tvarką ir teisingumą žemėje.
• pavasarį griaustiniu ir lietumi
pažadina žemę ir gyvybę.
• skatina vaisingumą,
gyvybingumą žmonėms ir žemei.
• kreipiamasi per ugnį, ąžuolą,
kalną maldų, giesmių ir šokio
pagalba.
Kūčios
• Eglės šaka – vyriausio dievo Perkūno, kuris
žiemą ilsisi, simbolis.
02-02 Grabnyčios,
Perkūno diena
• šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės,
kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir
perkūnijai.
• Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
Jorė (Joris)
• paskutinis balandžio
sekmadienis
• Diena, kai Perkūnas
šviesos pavidalu
nusileidžia į Žemynos
globojamus kūnus,
visą perkūnydamas
naujo vešėjimo metui.
Jorė arba Joris - pavasario
Perkūnas
• raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis
augmeniją, po žiemos šalčių atrakinantis
žemę, pasiunčiantis į ją lietų.
Žemė, Žemyna
• deivė, kurios kūnas yra žemė.
• yra Saulės ir Mėnulio duktė.
Saulė ir Mėnuo susipykę
nutarė ją lankyti skirtingu paros
metu.
• įprasmina idealius yrančios
šeimos santykius ir kylančių
problemų sprendimus.
Aušrinė (Venera)
• ryto aušros deivė,
įprasmina moterį gundytoją,
vilioklę, gražuolę, gražesnę
už Saulę.
• kartais apibūdinama kaip
Saulės duktė, įprasmina
gražiausios išleidžiamos
duktės padėtį šeimoje.
Pasaulio medis - Visatos
suvokimo modelis
• Kosmogoniniai mitai
pasaulio formavimąsi
vaizduoja kaip
procesą, kurio metu
yra sukuriami dangus,
Žemė, augalai,
gyvūnai ir paliekama
kosminė atrama
Sekminės - beržų garbinimo
šventė
• Medis simbolizavo Visatos amžinumą,
nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą.
• Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos
– dangų, kamienas – žemę, šaknys –
požemį.
Pasaulio medis
Gyvybės medis
Kosminiai simboliai
Senosios šventvietės
Birutės kalnas – senoji
observatorija
Birutės alko astronominio statinio geometrija ir jo
stulpelių jungtys šešėliais saulės laidos metu
Žemaičių alka
• 1998 m. Šventojoje atstatyta pagoniška
šventvietė su paleoastronomine
observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant
Birutės kalno.
Piliakalniai ir šventieji slėniai
Žymėtieji akmenys
Astronominiai simboliai
puošyboje
Saulės laikrodžiai
Saulės ir Mėnulio kalendoriai
Rytų kalendoriai
• Rytų šalyse atsižvelgdavo ne tik
periodinį Saulės ir Mėnulio
judėjimą, bet ir į Jupiterio bei
Saturno judėjimą.
• sudarinėjami 60-ties metų cikliniai
Jupiterio–Saturno kalendoriai,
kurie jungia 12 Jupiterio ciklų ir 2
po 30 metų Saturno ciklus.
Šiek tiek ne į temą 
• Kai vasario 14-ąją švenčiame meilės dieną
bei keikiame niūrias lietuvių šventes,
nesusimąstome, kad ir lietuviai turi gražią
savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną –
dievaitę Mildą.
• Tokią deivę turėjo kiekviena iškili senovės
tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą,
lietuviai – Mildą.
Meilės diena, deivės Mildos
šventė - gegužės 13-oji?...
• žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją
dieną puikiai galime švęsti meilės,
piršlybų ir giminės tęstinumo
dievaitės Mildos šventę.
• Mildos šventykla Vilniuje buvo ant
dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune
stovėjos dvi Mildos šventyklos Neries ir Nemuno santakoje.