Transcript V. Krėvė-Mickevičius

V. Krėvė-Mickevičius
(1882-1954)
Šis prozininkas ir dramaturgas savo
raštais sukūrė Lietuvos legendą: jo meniškai įtaigiai ir
ir talentingai
pavaizduota
tautos praeitis
lietuviams
tapo tautiniu
epu.


Kaip ir jo dramų vaidilos ir kriviai,
Krėvė buvo Lietuvos dainius ir žynys,
romantiškais kūriniais siekęs prikelti
milžinų dvasią.
Lietuviškos dvasios jis ieškojo
tautosakoje, liaudies išmintyje, Rytų
filosofiniuose, religiniuose tekstuose.
Tėvas Juozas
Mickevičius buvo
valdingo ir kieto
charakterio.
Motina Rozalija
KinderaitėMickevičienė buvo
švelni, jautri, labai
gera vaikams ir
aplinkiniams.
Rašytojo gimtinė.
Dabar V. Krėvės
memorialinis
muziejus
Subartonyse.
Žmona Rebeka
Ona Karak - Marija
Mickevičienė (apie
1913)
Slapyvardis
Krėvė yra užsiminęs, kad jis
pasivadinęs senelio pravarde.
Biografija


1898 m.išlaiko keturių klasių baigimo
egzaminus Peterburge ir įstoja į
Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios
po 2 metų pašalinamas dėl
pašaukimo stokos.
Baigė Kijevo ir Lvovo universitetus,
gavo filosofijos daktaro ir
lyginamosios kalbotyros magistro
vardus.




1909-1920 dirbo Baku gimnazijoje
mokytoju.
1922-1943 profesorius, dekanas
Kauno ir Vilniaus universitetuose.
1944 pasitraukė į vakarus.
1992 perlaidotas gimtinės kapinėse.
Universiteto
senatas 19291932 m. Iš kairės
sėdi V. KrėvėHumanitarinių
mokslų fakulteto
dekanas
Kūriniai apie praeitį
1. “Dainavos šalies senų žmonių
padavimai” (1912). Juose Krėvė
pasakoja apie lietuvių kovas su
kryžiuočiais, išaukština pasiaukojimą
dėl tėvynės, laisvės siekį, meilės
jausmus, asmeninės laimės ryžtingą
siekimą. Padavimų tikslas, kaip sakė
autorius,- “...parodyti, kokie
didvyriai buvo senovės lietuviai,
sukelti mūsų pasididžiavimą jais”.
2. Dramoje “Šarūnas” (1911)
kuriamas išdidaus, nesusitaikančio su
aplinka veikėjo paveikslas, kuris
bando suvokti bendresnes tiesas apie
žmogų, tėvynę, istoriją, Dievą.
"Šarūnas" (1929).
Rež. Andrius
Oleka-Žilinskas,
dail. Adomas
Galdikas.
Šarūnas - Petras
Kubertavičius
"Šarūnas" (1929)
Rež. Andrius
Oleka-Žilinskas,
dail. Adomas
Galdikas.
Šarūnas - Petras
Kubertavičius
3. Dramoje “Skirgaila” vaizduojamos
lietuvių kovos XIV-XV a. dėl
valstybingumo; joje svarbios
pareigos ir jausmo, valdovo ir
žmogaus psichologinės prieštaros.
Kas būdinga dramų personažams




Maksimalūs siekiai;
Konfliktiškumas;
Romantiškumas;
Aplinkinių žmonių reakcijų
nepaisymas.
Proza apie kaimą


Apsakymų rinkinys “Šiaudinėj
pastogėj” (1921-1922);
Apysaka “Raganius” (1939).
Kas būdinga prozai?


Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir
įsižeidžiantys, tačiau dažniausiai ne dėl
materialinių dalykų, bet dėl užgautos
ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę
laisvę.
Senieji kaimo gyventojai idealizuojami:
vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau
filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie
gyvenimo prasmę, ieško tiesos. Krėvė
gatavų laimės receptų, kaip Žemaitė,
Lazdynų Pelėda, Bitė, neduoda. Jis
vadovaujasi romantine tradicija.
Senųjų kaimo žmonių garbinimasromantizmo bruožas
Senieji veikėjai ( Gugis, Lapinas)
apdovanoti gilia įžvalga, sukaupę
gyvenimo patirtį, yra kantrūs ir
tolerantiški kitiems. Iš jų daug kas
pasijuokia, bet galiausiai laimi senųjų
tiesa: skerdžius myli vaikai, patarimo
prašo moterys, jie nuginčija
gerbiamus ūkininkus.
Teigiamo vertinimo perkėlimas į
praeitį- romantizmo bruožas
Į senuosius žmones Krėvė žiūri
rimtai, su pagarba, o naujasis
kaimietis- pradėjęs turtėti ir viską
matuojantis nauda – juokingas.
Dabartis seniesiems kelia liūdesį, nes
civilizacija, jų manymu, naikina
žmogaus dvasinį pradą: pavydas,
pyktis, kerštas keičia išmintį, meilę.
Orientaliniai kūriniai


Tai filosofinės parabolės, sudėtos į
rinkinį “Rytų pasakos”.
Reikšmingiausias kūrinys“Pratjekabuda”.
Juose pasakojama, kaip išsivaduoti iš
nusiminimo ir mirties baimės, kokiu
būdu siekti garbės ir šlovės.
Svarbiausias gyvenimo veikalas
“Dangaus ir žemės sūnūs”



Jame įdomiai išplėtojama ir savaip
interpretuojama Biblija. Čia veikia Jėzus,
Judas, Erodas ir kitos biblinės
asmenybės, kurios patiria neapykantą,
įniršį, meilę.
Beveik visus personažus ištinka dvasinė
katastrofa- žlunga jų idėjos, svajonės,
vertybinės nuostatos.
Kūrinyje svarstomi tautos ir individo,
dieviškumo ir žmogaus klausimai.
Krėvė labai domėjosi tautosaka

Rinko tautosaką ir išleido jos
rinkinius:
• “Dainavos krašto liaudies dainos”;
• “Aitvaras liaudies padavimuose”;
• “Sparnuočiai liaudies padavimuose”;
• “Dzūkų poringės”;
• “Patarlės ir priežodžiai” (4 tomai,
planavo 12).
Daugiau apie V. Krėvę galima rasti
šiuose interneto puslapiuose




http://anthology.lms.lt/texts/32/autor_l.html
www.lituanistui.mums.lt
http://ualgiman.tinklapis.lt
http://www.muziejai.lt/vilnius/Kreves_muziejus.
htm