Transcript Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa

Konferencija
„KARJERA BE SIENŲ MOKYMOSI VISĄ
GYVENIMĄ KONTEKSTE“
Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo
sistemoje programa, ugdymo karjerai problemos ir
perspektyvos Lietuvoje
Eglė Zybartienė , LR Švietimo ir mokslo ministerijos
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento atstovė
2010-12-16
Vilnius
PROGRAMOS KŪRIMO PRIELAIDOS
Teisinė aplinka (Lietuva):
- Švietimo įstatymas (2003)
- Profesinio mokymo įstatymas (2007, 2009)
- Užimtumo rėmimo įstatymas (2006)
- Mokslo ir studijų įstatymas (2009)
- Profesinio orientavimo strategija (2004)
- Mokymosi visą gyvenimą strategija (2005)
- Valstybinės švietimo strategijos nuostatai 2003-2012 m.
(2003)
Teisinė aplinka (ES):
 European Council Resolution on Strengthening Policies,






Systems and Practices in the field of Guidance throughout
life in Europe (2004)
European Council Resolution on better integrating lifelong
guidance into lifelong learning strategies (2008)
Education and training (2010, 2020)
Lifelong learning strategy,
EU2020
New skills for new jobs
kt.
Profesinio orientavimo strategija (2004)
Profesinio orientavimo paslaugos apima plačią paslaugų sritį,
kurią sudaro:
 profesinis švietimas
 konsultavimas
 informacijos sklaida
 įdarbinimo paslaugos
 kt.
Informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugos priklauso
tai paslaugų sričiai, kuri padeda asmenims neatsižvelgiant į jų
amžių ir gyvenimo etapą pasirinkti savo kelią švietimo,
mokymo bei užimtumo srityse ir aktyviai kurti savo
profesinę karjerą.
 Viena iš profesinio orientavimo paslaugų – profesinis
švietimas (career education) kaip mokymo programos dalis
ir kita mokymo institucijose vykdoma veikla, kurios tikslas –
padėti besimokantiems išsiaiškinti būsimosios profesinės
karjeros tikslus, susipažinti su darbo pasauliu bei padėti jiems
įgyti gebėjimus profesinei karjerai planuoti
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės
profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų
plėtotei Lietuvoje (1):
 ESSF paramos (2004-2006) programavimo etapas
Vienas iš prioritetų – mokymosi visą gyvenimą skatinimas,
profesinis konsultavimas ir orientavimas, Profesinio
orientavimo strategijos (2004) įgyvendinimas
Švietimo ir mokslo ministerijos valstybinės svarbos projektai
(2005-2008):
 „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“
Projekto partneriai: LMITKC, LDRMT
 „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS)
sukūrimas ir plėtojimas“
Projekto partneris – ITC
Konkursiniai projektai (2005-2008):
VU
 „Profesinio ir karjeros orientavimo, informavimo ir
konsultavimo paslaugų modernizavimas įdiegiant vieningą
karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo modelį
kolegijose ir universitetuose
LŽŪU
 „Efektyvus profesinės karjeros projektavimas”
SMK
„Inovatyvūs karjeros konsultavimo modeliai - sėkmingos
integracijos į darbo rinką skatinimo priemonė“, kt.)
Kauno rajono švietimo centras
 “Profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos
sukūrimas Kauno rajono švietimo įstaigose”
Kt.
Įgyvendinus valstybinės svarbos
projektus parengta:
 9 normatyviniai dokumentai (standartai, metodinės







rekomendacijos)
7 studijos (analizės, modeliai)
8 mokymo programos ir 8 metodikos
8 tipų mokymai (virš 4600 mokymų dalyvių)
AIKOS programinė įranga, informacinė sistema
8000 AIKOS profesijų/kvalifikacijų/studijų ir mokymo
programų aprašai
640 PIT tinklas, 1600 kompiuterizuotų darbo vietų
kt.
Situacijos SSGG analizė (2007)
Stiprybės
patvirtinta Profesinio orientavimo strategija (2004
m.)
sukaupta ES struktūrinės paramos naudojimo,
projektų administravimo patirtis
PIT tinklas bendrojo lavinimo ir profesinėse
mokyklose, karjeros centrai aukštosiose mokyklose
sukurti profesinį orientavimą reglamentuojantys
teisės aktai, mokymo programos ir metodikos ir kt.
AIKOS
Silpnybės
nepakankami profesinio orientavimo sistemos
valdymo mechanizmai
nepakankamas veiklų, vykdomų skirtingais
švietimo lygmenimis, suderinamumas ir
perimamumas
nėra aiškių paslaugų kokybės užtikrinimo
mechanizmų
nepakankamas dėmesys karjeros valdymo
kompetencijų ugdymui, trūksta metodinių
priemonių, specialistų parengimas teikti ugdymo
karjerai paslaugas.
Galimybės
 profesinio orientavimo sistemos plėtra
naudojant ESSF paramą.
naujų priemonių paslaugų vartotojams ir
specialistams kūrimas
AIKOS plėtotė
Grėsmės
skirtingas švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo,
profesinių ir aukštųjų mokyklų) veiklų
reglamentavimas, nepakankamai išspręstas sistemos
finansavimo, jo dalyvių funkcijų pasidalijimo
klausimas, priešinimasis naujovėms
poreikis nuolat atnaujinti ir plėtoti švietimo įstaigų,
teikiančių profesinio orientavimo paslaugas,
materialinė ir technologinė bazė
spartūs darbo rinkos pokyčiai
kryptingas specialistų rengimas
ES struktūrinės paramos panaudojimo
galimybės profesinio orientavimo sistemos ir
paslaugų plėtotei Lietuvoje (2):
 Vienas iš prioritetų – mokymosi visą gyvenimą skatinimas,
profesinis orientavimas. Profesinio orientavimo strategijos
atnaujinimas
Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo srityje
programa (2007)
Programos tikslai:
 Sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai:
 užtikrinti jos vieningumą ir nuoseklumą pereinant iš
bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias
mokyklas,
 užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą
kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos
dalyviams,
 skatinti profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir
specialistų rengimą.
Pagrindiniai principai:
 valdymo-infrastruktūros-turinio-personalo tobulinimas
 sąlygų asmens karjeros valdymo kompetencijų ugdymui
sudarymas
 tęstinumas ir perimamumas (bendrojo lavinimo, profesinės,
aukštosios mokyklos)
Vykdomi NPO programos projektai
(2010-2013):
 „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra
bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“
(LMITKC)
 „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros
stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais
dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos
tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“
(VU su partneriais)
Viena iš centrinių abiejų projektų veiklų – Ugdymo karjerai ir
karjeros stebėsenos modelių rengimas
„Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos
(AIKOS) plėtotė“ (ITC)
Ryšiai tarp NPO programos projektų
Sinergija su kitų programų projektais – pvz., MTP ir MTP+
NPO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
KONTEKSTAS
Profesinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo
plano atnaujinimas (LRV 2008 m. programa)
Bendriausi siekiniai:
 Tinkamai naudoti terminiją (sąvokų keitimo poreikis)
 Geriau susieti strategiją su ES Tarybos 2004 ir 2008 m.
rezoliucijų dėl orientavimo prioritetais, siekti dermės su
nacionalinių ir ES strategijų ir programų prioritetais ir
priemonėmis
 Plačiau integruoti į profesinio orientavimo strategiją ugdymą
karjerai, kaip edukacinę veiklą, nukreiptą į apibrėžtą
rezultatą – individualių karjeros valdymo kompetencijų
įgijimą, siejant jas su bendrosiomis kompetencijomis.
 Įvertinti realią orientavimo sistemos padėtį, atlikti naują
SSGG analizę
 Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų
seka, kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio
veiklų ir apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas,
pareigas ir pasiekimus.
 Karjeros valdymas – tai asmens savęs ir karjeros galimybių
pažinimo, karjeros sprendimų priėmimo, karjeros planavimo,
derinimo su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimo
procesas.
 Ugdymas karjerai - visuma priemonių (informavimas,
konsultavimas, mokymas ir kt.), kurių tikslas – išugdyti
asmens karjeros valdymo kompetencijas.
Atnaujinama strategija
 Misija – sėkminga (prasminga, produktyvi ir pasitenkinimą
teikianti) karjera
 Vizija – pasiekti, kad visuomenės nariai gebėtų plėtoti
prasmingą, produktyvią ir pasitenkinimą teikiančią karjerą.
Tikslas – sudaryti sąlygas/paskatas asmens karjeros
plėtojimui; įgyti kompetencijas pažinti save,
mokymosi/studijų, darbo ir karjeros galimybes, įgyti žinių,
gebėjimų, nuostatų/vertybių, svarbių asmeninei karjerai
valdyti (planuoti, įgyvendinti, vertinti); skatinti karjeros
plėtojimui svarbių veiklų ir paslaugų plėtrą
Objektas ir apimtis:
- Įvardinti pagrindinius veiksnius lemiančius sėkmingą
karjeros valdymą ir apibūdinti/įvertinti šių veiksnių
pasireiškimą, atskiriant individo lygmenį ir visuomenės
(įvairių institucijų, interesų grupių ir pan.) lygmenį.
- Suformuluoti bendrus principinius siūlymus kaip šiuos
veiksnius daryti palankesniais karjeros valdymui
- Suformuluoti išsamius siūlymus ir priemones karjeros
valdymo paslaugų sričiai
Bazinės paslaugos – ugdymas karjerai (karjeros valdymo
kompetencijų ugdymas), informavimas, konsultavimas, kt.
Pagalbinės paslaugos – psichologinė, socialinė pagalba,
įdarbinimas; paslaugų teikimo formų įvairovė, paslaugų
teikimo aspektai – profesinis veiklinimas), kt.
NPO programos projektų veiklų ir rezultatų reikšmė
strategijos atnaujinimui (sprendimų modeliavimas renkantis iš
galimų alternatyvų)
Situacijos SSGG analizė (2010)
Silpnybės
Stiprybės
Skirtingas profesinio orientavimo, ugdymo karjerai
Profesinio orientavimo svarba pabrėžiama ES ir
paslaugų interpretavimas ir įgyvendinimas
Požiūrio į karjerą ir jos plėtojimą skirtumai
Profesinio orientavimo sistemos trūkumai
Nepakankamas bendradarbiavimas, veiksmų
koordinavimas tarp atsakingų institucijų ir paslaugų
teikėjų
Lietuvos teisės aktuose ir strateginiuose
dokumentuose
ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybės
profesinio orientavimo sistemos ir paslaugų plėtotei
Lietuvoje
Sėkmingos praktikos pavyzdžiai įvairaus lygmens
švietimo ir darbo rinkos institucijose
Kompetencijų paradigma pagrįstas mokymo ir
studijų programų rengimas ir atnaujinimas
Galimybės
Grėsmės
Holistinio požiūrio į asmens karjeros plėtojimą
Ekonominė ir socialinė situacija
pristatymas
Strategijos atnaujinimas – sąlygų kokybiškų
paslaugų plėtrai sudarymas
Visų interesų grupių dalyvavimas kuriant ir teikiant
karjeros paslaugas
Silpnas perimamumas, nepakankamas dialogas tarp
švietimo ir darbo rinkos institucijų, lyderystės
trūkumas
Netinkamas balansas tarp individualių ir
visuomenės poreikių organizuojant profesinio
orientavimo, ugdymo karjerai paslaugas
Mokinių ugdymo karjerai modelio
tikslas surasti geriausius sisteminius sprendimus, kaip užtikrinti
sėkmingą mokinių pasirengimą darbinei, tolimesnio
mokymosi ir bendrai savo ateities projektavimo veikloms.
Bendri reikalavimai:
 ugdymo karjerai strategija bei taktika: veiklos apimtys,
tikslinės vartotojų grupės, bendrasis turinys, organizavimas
(teisiniu, finansiniu ir administravimo aspektu), planavimo,
valdymo ir įgyvendinimo principai vykdymo tvarka, būdai,
formos, principai ir vykdytojai bei jų rengimas, infrastruktūra
(materialinė techninė bazė, jos parengimas, išlaikymas ir kt.).
 metodinės, programinės ir techninės priemonės
 modelio įdiegimas (įgyvendinimo rekomendacijos) ir
ugdymo karjerai stebėsenos principai
 ugdymo karjerai veiklų plėtros galimybės.
Pagrindiniai ugdymo karjerai modelio parametrai







Sistemos misija, tikslai, uždaviniai, principai
Karjeros valdymo kompetencijos (ugdomos kompetencijos, jų
vertinimo rodikliai)
Paslaugų tipai (informavimas, konsultavimas, ugdymas karjerai,
profesinis veiklinimas, kt.;), jų turinys ir formos (specialistų pagalba,
savarankiško darbo priemonės – IKT, kt.), reikalingi meterialiniai
ištekliai; sąsajos su: kitais švietimo ir darbo rinkos sistemų elementais:
ugdymo turiniu (curriculum), aktyvios darbo rinkos priemonėmis
(įdarbinimo paslaugos), psichologine ir socialine pagalba ir kt.
Paslaugų vartotojai (tikslinės grupės)
Paslaugų teikėjai (institucijų ir specialistų lygmuo; skaičius, statusas,
rengimas, perkvalifikavimas, kompetencijos, veiklos uždaviniai ir turinys,
veiklos koordinavimas)
Paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmai, stebėsena
Sistemos administravimas, koordinavimas, diegimas
Dėkoju už dėmesį!