Transcript TEMA: KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE: IŠORINĖ IR VIDINĖ

KOMUNIKACIJA
ORGANIZACIJOJE:
IŠORINĖ IR VIDINĖ
1. Organizacijos samprata
Organizacija priimta laikyti individų
grupes, tam tikrais būdais veikiančias
kartu siekiant tikslo.
Organizaciją sudarantys elementai –
žmonės, struktūra, technologija – ne tik
sąveikauja tarpusavyje, bet ir su
aplinka.
2
Organizaciją sudaro grupės, o
grupes – žmonės, kurie turi veikti
harmoningai.
3
2. Komunikacijos organizacijoje
rūšys ir funkcijos
Organizacijos komunikaciją galima suskirstyti į dvi rūšis:
vidinę,
išorinę.
4
Vidinė komunikacija
suteikia galimybę vykdyti ir
koordinuoti formalias užduotis.
5
Išorinė komunikacija vyksta:
formuojant visuomenės nuomonę, atsakant
į piliečių laiškus (prašymus, skundus,
pretenzijas ir kt.).
reklamuojant, pateikiant užsakymus, keičiantis informacija,
Efektyvi išorinė komunikacija
formuoja pozityvų organizacijos
įvaizdį.
6
Organizacijos kaip atviros
sistemos ryšiai su aplinka
Verslo
partneriai
Tiekėjai
Politinės
partijos
Įstatymų
leidėjai
Teismai
Vyriausybė
Organizacija
Žiniasklaida
Investuotojai
Visuomenė
Kiti
Suinteresuotų
žmonių grupės
7
Komunikacija organizacijoje gali būti
formali ir neformali.
Organizacijoje keitimasis informacija
vyksta ne tik tarp skirtingų, bet ir
tarp tų pačių lygmenų, t. y. egzistuoja
ne tik vertikali, bet ir horizontali
komunikacija.
8
Vertikali komunikacija – tai keitimasis
informacija tarp skirtingų hierarchinių lygių.
Informacija, perduodama vadovų
pavaldiniams, yra „žemyn“ einanti
komunikacija, o informacija, perduodama pavaldinių vadovams, –
„aukštyn“ einanti komunikacija.
9
Kuo didesnė organizacija, tuo labiau
išvystyta horizontali komunikacija.
Horizontaliosios komunikacijos
privalumai:
palengvėja užduočių koordinavimas;
bendradarbiams lengviau keistis
darbine informacija;
padeda spręsti problemas ir įveikti
konfliktus tarp bendradarbių.
10
Komunikacija organizacijoje
atlieka 4 pagrindines funkcijas:
• Informavimo;
• Kontrolės ir įvertinimo;
• Mokymosi;
• Emocinio poveikio.
11
Ne kiekvienas organizacijos darbuotojas
turi pakankamai kompetencijos, kad
galėtų efektyviai perduoti informaciją į
išorę.
Pasaulyje firmos, atskiros kompanijos
šią funkciją paveda atlikti profesionalams – viešųjų ryšių specialistams.
12
3. Ryšių su visuomene samprata ir
pagrindinės sąvokos
Ryšiai su visuomene – tai kruopščiai
suplanuotas procesas, kurio paskirtis
daryti poveikį viešajai nuomonei, o jo
efektyvumas įvertinamas grįžtamojo
ryšio dėka.
13
Šiuolaikiniai ryšiai su visuomene
integruoja įvairias mokslo ir veiklos
sritis:
Reklamą;
Rinkodarą;
Komunikacijos;
Psichologijos;
Sociologijos mokslus;
14
 Visuomenės nuomonės tyrinėjimus;
 Įvairių kalbų, pranešimų bei brošiūrų
rengimą ir pan.
15
Svarbu išsiaiškinti konkrečiai organizacijai aktualiausių tikslinių auditorijų
vertybes, poreikius, interesus, nuomones
ir, atsižvelgiant į šios elgsenos modelį
lemiančius veiksnius, pasirinkti tinkamiausią komunikavimo strategiją.
16
Atlikus šį darbą, galima apsispręsti,
kokį ryšių su visuomene modelį
rinksimės.
Ryšių su visuomene komunikacijos
modeliai yra:
viešasis, informacinis,
dvipusis asimetrinis,
dvipusis simetrinis,
dvipusis asimetrinis ir dvipusis
simetrinis.
17
Viešasis komunikacijos modelis
Pasirinkus
viešąjį
komunikacijos
modelį, tam tikra institucija pateikia
auditorijai informaciją, kuri gali būti
tendencinga ar netiksli (propaganda).
18
Informacinis komunikacijos
modelis
Šiuo atveju gavėjui pateikiama tiksli ir
išsami informacija, tačiau nesidomima
pateiktos informacijos poveikiu.
19
Dvipusis asimetrinis
komunikacijos modelis
Šiuo atveju bandoma koreguoti
konkrečios tikslinės auditorijos nuomonę (požiūrį) ir tiriamas poveikio
lygmuo.
20
Dvipusis simetrinis
komunikacijos modelis
Šiuo atveju siekiama tarpusavio
supratimo tarp konkrečios institucijos
ir tikslinės auditorijos.
21
Dvipusis asimetrinis ir dvipusis
simetrinis komunikacijos
modelis
Šis
modelis
iliustruoja
profesionaliuosius ryšius su visuomene. Institucijai svarbu ne tik įtikinti konkrečią
tikslinę auditoriją, koreguoti jos požiūrį
tam tikrais klausimais, bet ir pasiekti
tarpusavio santykių darnos ir supratimo.
22
3.1. Ryšiai su bendruomene
Bendruomenė – šeimų ar žmonių
grupė, kurią jungia tam tikros bendro
naudojimo vertybės, turint bendras
tarnybas, įstaigas ir interesus ar
geografinį atstumą.
23
Komercinės organizacijos ne tik siekia
pelno, bet ir tarnauja bendruomenei –
aprūpina gyventojus darbo vietomis,
priimtinu darbo užmokesčiu.
Tuo tarpu žmonės siūlo organizacijoms kvalifikuotą darbą, žinias,
investuojamą kapitalą. Jie vartoja
verslo įmonių gaminamas ir teikiamas
prekes ir paslaugas.
24
Organizacijos tikslas - įtikinti gyventojus,
kad ši organizacija yra geras kaimynas,
todėl turi stengtis:
Informuoti bendruomenę apie organizacijos veiklą, gaminamus produktus,
teikiamą socialinę ir ekonominę paramą.
Išsamiai informuoti organizacijos darbuotojus apie jos veiklą.
Atsakyti į neteisingą kritiką apie organizaciją ir jos veiklą.
25
Prisidėti
gerinant
bendruomenės
socialinį aprūpinimą.
Palaikyti harmoningus santykius su
bendruomenės lyderiais.
Remti bendruomenę įvairiose jos
gyvenimo srityse.
26
Yra daug įvairių būdų siekti efektyvaus
bendravimo su bendruomene.
Pagrindiniai jų yra šie:
reklama,
„atvirų durų dienos“ ir ekskursijos
įmonėje,
specialūs įvykiai,
publikacijos,
vieši pasisakymai,
eksponatai.
27
3.2. Bendravimo su žiniasklaidos
atstovais ypatumai
Pagrindiniai komunikacijos su žiniasklaida
tikslai
• INFORMUOTI visuomenę, kad tokia organizacija egzistuoja.
•Priversti SUSIDOMĖTI organizacija, jos veikla,
teikiamomis paslaugomis.
• Sužadinti TROŠKIMĄ įsigyti produktą, naudotis organizacijos paslaugomis.
• Paskatinti VEIKSMĄ (pritarti idėjai, institucijos veiklai ir pan.).
28
Ryšių su visuomene atstovų spaudai
veiklos efektyvumas nemažai priklauso
nuo asmeninių kontaktų su žurnalistais.
Žurnalistų pasitikėjimas ryšių su
visuomene specialistais priklauso ir
nuo pastarųjų profesionalumo, sąžiningumo bei kitų asmeninių savybių.
29
Interviu su žurnalistais
Prieš
sutikdami
duoti
interviu,
tinkamai pasirenkite.
Dėl nepasisekusio interviu ar pokalbio
TV laidoje nekaltinkite žurnalisto
kompetencijos stoka arba šališkumu, jei
pokalbiui iš anksto nesiruošėte.
30
3.3. Pranešimai spaudai
Viešasis pareiškimas.
Informacinis pranešimas spaudai.
31