Transcript Parsisiųsti skaidres

Allan Collins
Pranešimą paruošė Irina Vinogradova
 Tai
teorija apie procesą, kuriuo mokytojas,
kvalifikuotas meistras, mokina mokinį savo
dalyko įgūdžių.
 Tradicinis
terminas “apprenticeship”, amato
mokymasis, siejasi su tradicinėmis
profesijomis, kaip ūkininkavimas arba
batsiuvystė. John Seely Brown ir Allan Collins
realizavo amato mokymosi termino
atnaujinimą, kad jis taptu aktualus
moderniam mokymo procesui.
 Atnaujintas terminas “Pažintinis mokymas”
akcentuoja dvi problemas:
1.
2.
Kaip ir tradicinis terminas, pažintinis
mokymasis pabrėžia, kad žinios turi būti
naudojamos realaus pasaulio problemoms
spręsti.
Tačiau pažintinis mokymasis pabrėžia, kad
daugiausiai dėmesio skiriama pažinimo
įgūdžiams ir procesams, o ne realiems
produktams gauti.
Tradicinis
Pažintinis
- Užduotys, duodamos studentams,
kyla iš darbe kylančių reikalavimų;
- tačiau atitinkamai yra apribojamas
parenkamų uždavinių skaičius (ką
sudentas gali išmokti).
- Užduotys, duodamos studentams, kyla
iš pedagogų parinktų reikalavimų;
- atitinkamai užduotys yra parenkamos
pažingsniui įvedant į problemą,
iliustruojant jos sprendimą įvairia
technika ir metodais.
Įgūdžių išmokstama
juos naudojant
praktiniame darbe.
Įgūdžių išmokstama
praktiniu darbu, tačiau
pedagogine struktūra ir
iš teorinių problemų.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Specializuota žinių sritis – srities žinios.
Srities žinios apima sąvokas, faktus ir
procedūras, aiškiai identifikuotas su tam
tikra tema.
Tai yra tipas žinių, kurias galima rasti
mokykliniuose vadovėliuose, klasės
pamokose, prezentacijose.
Srities žinių pavyzdžiai: medicinos žinios, tiltų
inžinerijos žinios ir pan.
Strateginės žinios (strategijos) – žinios,
neišreiškiamos žodžiais, kurios nusako
žmonių gebėjimus panaudoti sąvokas, faktus
ir procedūras – srities žinias – realiojo
pasaulio problemų sprendimui.
Strateginių žinių tipai:
1.
2.
3.
Euristinės strategijos
Valdymo strategijos
Mokymosi strategijos



Euristinės strategijos - tai efektyvi technika ir
metodai uždaviniams atlikti.
Dauguma euristinių strategijų įgyjama
eksperimentais praktikoje.
Pvz., matematikoje euristika naudojama
problemoms spręsti, bandoma rasti
sprendimus paprastiems atvejams ir pažiūrėti
ar tinka sprendimas bendriems atvejams.
Valdymo strategijos arba metapažinimo
strategijos kontroliuoja užduoties atlikimo
procesą. Valdymo strategijos turi
kontroliavimo, diagnostinius ir korekcinius
komponentus.
Sprendimai apie tai, kaip toliau tęsti
studijavimo eigą, priklauso nuo dabartinės
žinių būsenos vertinimo tikslų atžvilgiu.

J. H. Flavelas (Flavell 1979) buvo pirmasis pavartojęs terminą „metakognityvumas“. Praplėsdamas
terminą metaatmintis (angl. metamemory) J. H. Flavelas teigė, kad metakognityvumas susideda iš
kognityvinio žinojimo (žinių) ir kognityvumo reguliavimo (metakognityvumo). Kognityvumas apima
suvokimą (angl. perception), supratimą (angl. understanding), atsiminimą ir t. t., metakognityvumas
– mąstymą apie suvokimą, supratimą, atsiminimą ir t. t.



Mokymosi strategijos - tai strategijos, skirtos
srities žinių, euristinių strategijų ir valdymo
strategijų apjungimui mokymo procese.
Žinios apie tai, kaip mokyti, apima tiek naujų
sričių tyrimo bendrines strategijas, tiek ir
specializuotas strategijas, išplečiančias ar
gilinančias sudėtingų problemų ar užduočių
sprendimo žinias.
Jeigu studentas nori geriau išmokti spręsti
problemas, jis turi išmokti surišti kiekvieną
pavyzdyje pateikiamą problemos sprendimo
žingsnį su teorijoje išdėstytais principais.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Metodai perteikia studentams žinias. Pagal žinių perteikimo
tipą ir formą, išskiriamos šios metodų grupės:
Modeliavimas
Treniravimas
Palaikymas
Metodai suprojektuoti taip, kad padėtų studentams įgyti
integruotą komplektą įgūdžių per stebėjimo ir
vadovaujamos praktikos procesus.
Žinių išreiškimas
Analizė
Metodai suprojektuoti tam, kad padėtų studentams
sąmoningai panaudoti įgytas žinias tiek mokytojo
pateiktoms, tiek jų pačių surastoms problemoms spręsti.
Tyrimas
Metodu siekiama skatinti studento savarankiškumą ne
tiktai mokytojo pateiktos problemos sprendime, bet ir
apibūdinant ar formuluojant naujas problemas.
 Modeliavimas
įtraukia ekspertą į užduoties
atlikimą, taigi studentai gali stebėti ir kurti
konceptualų modelį procesų, kuriuos privalo
suprasti. Pažinimo srityje modeliavimas
paprastai reikalauja vidaus procesų ir
veiksmų eksternalizacijos.
 Eksternalizacija – vidinių apmąstymų,
analizės, sprendimų perdavimas išoriniam
pasauliui - studentams.
 Treniravimo


procesą sudaro:
Studentų stebėjimas, tuo metu, kai jie atlieka
užduotį, ir
Pastabų, pasiūlymų, minčių, komentarų
pateikimas, siekiant koreguoti ir priartinti
studentų sprendimą prie eksperto sprendimo.
 Treniravimas
yra susietas su specifiniais
įvykiais arba problemomis, kurios iškyla,
kada studentas sprendžia užduotį.
 Palaikymą
mokytojas suteikia, norėdamas
padėti studentui atlikti užduotį.


Treniravimas yra plati gama visų skirtingų
metodų, kuriuos mokytojas naudoja mokymo
procese, kai tuo tarpu
Palaikymas yra tam tikras postūmis (nuoroda,
pasiūlymas) konkrečiame problemos sprendimo
etape, kurio studentas nebepajėgia išspręsti.
 Žinių
išreiškimas nusako formą, kai mąstymo
ir sprendimų priėmimo procesas yra
demonstratyviai parodomas.
 Prie šito priskiriamas ir vadinamasis
“mąstymas balsu” - kai problema
analizuojama ir sprendžiama balsu, taip
parodant problemos sprendimo kelią.
 Analizė
suteikia galimybę studentams palyginti
savo problemos sprendimo procesą su
eksperto, kito studento, galiausiai su
pažintiniu ekspertiniu modeliu.
 Analizės metodo efektyvumas padidinamas
naudojant įvairią atgaminimo techniką (garso,
vaizdo įrašai), leidžiančią palyginti,
išanalizuoti eksperto ir studento atliktą veiklą.
 Tyrimas
nusako vadovaujamų studentų
savarankiško problemos sprendimo metodą.
 Tyrimo mokymas yra svarbus. Studentai turi
išmokti, kaip išreikšti klausimus ar
problemas, kurie yra įdomūs, svarbūs ir
aktualūs. Net jeigu jie negali tų problemų
išspręsti.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Pažintinis mokymasis numato keletą valdymo
principų mokymo veiklų eilės nustatymui.
 Sudėtingumo
didinimas
 Įvairovės didinimas
 Globalūs įgūdžiai pirmiau lokalių įgūdžių
Sudėtingumo didinimas nusako klasikinį
užduočių sekos sudarymą, kad būtų vis
daugiau įgūdžių ir sąvokų, reikalingų eksperto
veiklai.
Pavyzdžiui, skaitymo užduoties sudėtingumo
didinimas galėtų susidėti iš palyginti trumpų
tekstų su paprasta sintakse ir konkrečiu
apibūdinimu pakeitimo tekstu, kuriame
sudėtingai susietos mintys, naudojamos
abstrakcijos, kurios padaro interpretaciją
sudėtingesnę.
Įvairovės didėjimas siejasi su sekos užduočių,
kuriose yra reikalinga vis platesnė strategijų ar
įgūdžių įvairovė, sudarymu.
 Kadangi įgūdis tampa gerai įvaldytas, tampa vis
svarbiau, kad užduotys, reikalaujančios įgūdžių ir
strategijų įvairovės, būtų pristatytos taip, kad
studentas išmoktų atskirti sąlygas, kuriomis
specifinis įgūdis yra panaudojamas.
 Kai studentai išmoksta pritaikyti įgūdžius skirtingom
problemom spręsti, jų strategijos įgyja turtingesnį
kontekstinių asociacijų tinklą, kurios yra lengvai
panaudojamos nepažįstamoms ar naujoms
problemoms spręsti.

Siuvime prieš savarankišką drabužio dalių
iškirpimą mokiniai išmoksta išpjauti drabužį
pagal trafaretą.
Svarbiausias šio seką nustatančio principo
efektas leidžia studentams sukurti
konceptualų planą prieš detalų darbą.
Visų veiklų aiškaus koncepcinio modelio
turėjimas padeda studentams suprasti dalį,
kurią jie atlieka, tokiu būdu gerinant savo
gebėjimą kontroliuoti progresą ir vystant
autokorekcijos įgūdžius.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Sociologinės charakteristikos, svarbios
mokymosi procesui:
 Mokymasis
iš konteksto
 Aplinkinė visuomenė
 Vidinė motyvacija
 Bendradarbiavimo naudojimas
 Kontekstinio
mokymo svarbus elementas yra
sukurti studentams tokią aplinką, kad jie
galėtų spręsti duotas užduotis maksimaliai
artimai realiam pasauliui.
 Aplinkinė
visuomenė leidžia studentams ir
visuomenės nariams aktyviai bendrauti
tarpusavyje ir tobulinti įgūdžius, turinčius
suformuoti patirtį.
 Tokia visuomenė priveda prie nuosavybės
pojūčio, kuris charakterizuojamas kaip
asmeninės investicijos ir abipusė
priklausomybė.
 Tai negali būti priverstinis veiksmas, tai gali
būti sukurta kaip patirties dalijimosi bendras
projektas.
 Svarbu,
kad studentai vykdytų užduotis
todėl, kad jie patys yra suinteresuoti, o ne
dėl tam tikros išorinės priežasties, kaip pvz.
gero pažymio gavimas.
 Bendradarbiavimo
metodas, skatina spręsti
problemas bendradarbiaujant.
 Studijavimas per problemos išsprendimą
bendradarbiaujant yra kartu ir galinga
motyvacija, ir galingas mechanizmas
mokymosi resursų plėtrai.
Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie
pagrindiniai elementai:
1. Turinys;
2. Metodas;
3. Mokymosi eiliškumo nustatymas;
4. Sociologijos aspektai mokymosi procese.
Turinys
Metodas
Eilės nustatymas
Sociologija
Žinių tipai, reikalingi kompetencijai:
Srities žinios
Specifinių sąvokų, faktų ir procedūrų žinios
Euristinės strategijos
Pritaikyta metodika uždavinių sprendimui
Valdymo strategijos
Bendri metodai vienam sprendimo procesui nurodyti
Mokymosi strategijos
Žinios apie tai, kaip išmokti naujas sąvokas, faktus ir procedūras
Eksperimento vystymo pagalbos keliai:
Modeliavimas
Dėstytojas sprendžia uždavinius, todėl studentai gali stebėti
Treniravimas
Dėstytojas stebi ir palengvina užduotį, kurią sprendžia studentas
Palaikymas
Dėstytojas padeda studentui spręsti uždavinius
Žinių išreiškimas
Dėstytojas padrąsina studentą parodydamas savo žinias ir mąstymą
Analizė
Dėstytojas leidžia studentams lyginti savo atlikimo rezultatus su kitais
Tyrimas
Dėstytojas skatina studentus kelti ir spręsti savo problemas
Raktas mokymosi veiklų eilei nustatyti:
Sudėtingumo didinimas
Reikšmingi uždaviniai palaipsniui išdėstyti pagal sudėtingumą
Įvairovės didinimas
Įvairių situacijų praktika, akcentuojanti platų panaudojimą
Nuo bendrų iki lokalių
įgūdžių
Sutelkti dėmesį į visos užduoties vystomą sampratą prieš atskirų dalių
įvykdymą
Mokymosi aplinkų socialinės charakteristikos:
Mokymasis iš konteksto
Studentai mokosi iš realių pavyzdžių darbo konteksto
Visuomenės įtaka
Skirtingų būdų aptarimas reikšminiams uždaviniams vykdyti
Vidinė motyvacija
Studentai numato personalinius tikslus įgūdžiams ir sprendimams siekti
Bendradarbiavimas
Studentai bendradarbiauja tam, kad įvykdytų savo tikslus
.