Transcript Švietimo stebėsena, jos rodikliai ir jų analizė.

Švietimo stebėsena, jos rodikliai ir jų
analizė
Kas reglamentuoja švietimo
stebėseną?
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
(Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853)
(2 str.; 53 str.)
Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas
(Žin., 2005, Nr. 141-5082; 2010, Nr. 77-3984)
Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai
(Žin., 2006, Nr. 3-80)
Švietimo įstatymas
2 straipsnis

Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir
kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas.
53 straipsnis

Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas
visiems švietimo valdymo subjektams priimti
pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę
laiduojantį valdymą.
Iš Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo
Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas
visiems švietimo valdymo subjektams priimti
pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę
laiduojantį valdymą;
Švietimo stebėsenos objektas yra švietimo būklė
atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus,
uždavinius ir švietimo kontekstą;
Švietimo stebėsenos subjektas yra švietimo
stebėseną organizuojančios ir vykdančios
institucijos.
Valstybės švietimo stebėsenos
tvarkos aprašas
7 punktas

Švietimo stebėsenos tikslas – analizuoti ir vertinti švietimo
būklę, prognozuoti jos pokyčius.
8 punktas

Švietimo stebėsenos uždaviniai:



Atsižvelgiant į švietimo valdymo subjektų poreikius rinkti,
integruoti ir kaupti duomenis apie švietimo sistemos būklę ir
strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį;
Analizuoti, vertinti ir prognozuoti švietimo kaitą;
Teikti ir skelbti duomenis ir/arba analitinę informaciją stebėsenos
užsakovams ir vartotojams.
Švietimo stebėsenos lygmenys



Valstybės – šalies švietimo stebėsena;
Savivaldybės – savivaldybės pavaldumo
mokyklų švietimo stebėsena;
Mokyklos – mokykloje teikiamo švietimo
stebėsena.
Švietimo įstatymas
53 straipsnis


Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamiesi švietimo
ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos
rodikliais ir jo nustatyta tarka, vykdo Švietimo ir mokslo
ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių
viršininkų ir savivaldybių administracijos, mokyklos.
Švietimo ir mokslo ministerija kasmet paskelbia
pranešimą apie švietimo sistemos būklę šalyje ir
regionuose.
Kaip vykdoma stebėsena?
Savivaldybės administracijos, mokyklos
dokumentuose turi būti nustatytas švietimo
stebėsenos organizavimas ir vykdymas.
(Aprašo 20 str.)
Stebėsenos organizatoriai ir
vykdytojai
Už stebėsenos organizavimą ir vykdymą
atsakingi:



valstybės lygmuo - Švietimo ir mokslo
ministerija bei ministro įgaliotos institucijos;
savivaldybės lygmuo – savivaldybės
administracijos direktorius;
mokyklos lygmuo – mokyklos vadovas.
(Aprašo 15, 16-18 str.)
Kas yra stebėsena?



būklė ir kaita;
analizė, vertinimas ir prognozavimas;
rinkimas, integravimas ir kaupimas
duomenų apie švietimo sistemos būklę ir
strateginių švietimo uždavinių
įgyvendinimo padėtį.
... atsižvelgiant į
švietimui
keliamus
tikslus,
uždavinius ir
švietimo
kontekstą
Kad SPRENDIMAI būtų
PAGRĮSTI,
o valdymas laiduotų
ŠVIETIMO KOKYBĘ
Kaip
struktūruojama
stebėsena?
Švietimo
BŪKLĖ IR
KAITA
Kas stebima?
Kas yra
stebėsena?
Kodėl
stebima?
ANALIZĖ,
VERTINIMAS,
PROGNOZAVIMAS
ĮVAIRIAI:
• pagal bendrąjį
funkcionavimo
modelį;
• pagal sistemos
sudėtines dalis;
• pagal programas
ir kt.
Į kuriuos klausimus atsako stebėsena?
Kaip daryti?
Ką reikia daryti?
Ko verta siekti?
Ko tai verta?
Ką tai reiškia?
APRAŠOMOJI
ANALIZĖ:
konstatuoja padėtį;
remiasi statistika;
naudoja
statistinius
analizės
metodus;
yra vertybiškai
neutrali
Kodėl taip yra?
Kas gali būti, jeigu ?...
Kaip yra?
Kur? Kada? Kiek?
Kas yra?
Ar yra?
NORMATYVI
NĖ
ANALIZĖ:
interpretuoja,
aiškina ir
ieško prasmės;
nurodo, ką
reikėtų daryti
Švietimo stebėsena
12.1. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių tyrimas
12.2. rodiklių kūrimas ir atnaujinimas
12.3. duomenų rinkimo koordinavimas
12.4. duomenų rinkimas ir teikimas
12.5. duomenų integravimas
12.6. duomenų tvarkymas ir apdorojimas
12.7. rodiklių reikšmių apskaičiavimas
12.8. duomenų ir rodiklių analizė
12.9. tyrimų užsakymas ir vykdymas
12.10. apžvalgų ir ataskaitų rengimas
12.11. švietimo sprendimų modeliavimas ir jų poveikio analizė
12.12. stebėsenos vartotojų ir užsakovų informavimas apie švietimo
būklę
VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS
RODIKLIAI
Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio
25 d. įsakymas Nr. ISAK-2692
(96 rodikliai)
Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 21
d. įsakymas Nr. ISAK-245
(92 rodikliai)
Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai
– savivaldybės lygmuo (29 rodikliai)
Švietimo kontekstas
Indėlis
(2)
Rezultatai
Pasekmės
(1)
•Mokymosi
rezultatai
•Švietimo
pasekmės
(1)
(2)
(1)
Procesai
•Aprūpinimas ir
organizavimas
(13)
•Personalas
•Mokiniai
(6)
(3)
•Mokymas ir
Mokymasis
•Dalyvavimas
švietime
Savaime patys skaičiai (duomenys)
nieko nesako
Rodiklio vertė gali būti nustatoma tik turint atskaitos tašką (lyginimo
16kriterijų):
standartinį rodiklį (gairę, siekinį)
arba
ankstesnį rodiklį
arba
skirtingų grupių rodiklius
Rodiklių tipai pagal
skaičiavimo būdą:




rodantys pokyčius einant laikui
(dabar/ anksčiau)
rodantys skirtumus
(čia/kitur, daugiau/mažiau)
rodantys vidurkius ir nuokrypius nuo vidurkio
(daugiau/mažiau)
rodantys skirtumą tarp esamos padėties ir tikslo
(turi būti/yra)
PRIEŽIŪRA
VALSTYBINĖS ŠVIETIMO PRIEŽIŪROS
NUOSTATAI
(Žin., 2004, Nr. 105-3888);
BENDRIEJI ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ
PRIEŽIŪROS NUOSTATAI
(Žin., 2000, Nr. 90-2809).
PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA
Formuojantis naujoms švietimo kokybės laidavimo
priemonėms – centralizuotiems valstybiniams egzaminams,
mokinių pasiekimų tyrimams, mokyklų veiklos kokybės
vertinimui, švietimo būklės stebėsenai – atsirado dvi
lygiagrečios, viena kitos funkcijas dubliuojančios švietimo
vadybai skirto vertinimo sistemos – švietimo stebėsena ir
švietimo priežiūra. Šie dariniai remiasi skirtingomis
švietimo vadybos nuostatomis – įrodymais pagrįsta vadyba
ir kontrole pagrįsta vadyba – ir priklauso skirtingoms
technologinėms bei metodologinėms švietimo vertinimo
epochoms.
PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA
Akivaizdu, kad švietimo stebėsena perima švietimo
vertinimo funkcijas, kurios tradiciškai buvo priskiriamos
švietimo priežiūrai. Tos valstybės, kurios yra
susikūrusios technologines, institucines, kultūrines
prielaidas stebėsenai, konstatuoja atsisakančios
priežiūros (Suomija, Danija) arba imasi tradicinių
priežiūros priemonių tik tais atvejais, kai stebėsenos
sistema įspėja apie nesklandumus (Estija, Vokietija).
Stebėsena neperima tik vienos šiuolaikinės priežiūros
funkcijos – švietimo teikėjų konsultavimo, mokymo,
palaikymo.
PRIEŽIŪRA
Iki pat XX a. antrosios pusės svarbiausia
priežiūros paskirtis buvo kontrolė.


Šiuo metu Vakarų valstybėse laikomasi
priežiūros sampratos, kuri apima:
1) vertinimą, skirtą vertinamųjų veiklai
kontroliuoti (tradicinė funkcija);
2) konsultavimą, pagalbą, palaikymą,
skatinimą (naujos funkcijos).
Vertindama ir konsultuodama, priežiūros
sistema atlieka trejopus uždavinius:
• prevencijos (numato ir stabdo
nepageidaujamų reiškinių atsiradimą);
• koregavimo (skatina taisyti klaidas ir
trūkumus);
• pastiprinimo (padeda atpažinti ir diegti
pageidaujamą patirtį).
PRIEŽIŪRA/STEBĖSENA
Priežiūrą ir stebėseną sieja tai, kad jos abi
pagrįstos vertinimu, tačiau priežiūra remiasi
tradiciniais informacijos gavimo būdais
(dokumentų analize ir ekspertiniu vertinimu
tiesiogiai stebint veiklą), o stebėsena –
moderniomis technologijomis ir
metodikomis pagrįstais būdais (būklės
įvertinimu analizuojant statistinius
duomenis ir atliekant įvairių rūšių tyrimus).
Stebėsenos ir priežiūros veiklų ryšiai
Lietuvos švietimo sistemai tiktų iš dalies
centralizuotas stebėsenos ir priežiūros
funkcijas integruojantis modelis
Šis modelis susietų visas jau atliekamas
švietimo kokybės laidavimo, pagrįsto vertinimu, veiklas:

administracinės švietimo statistikos rinkimą ir analizavimą;

švietimo būklės tyrimus ir problemų analizavimą;

mokymosi pasiekimų vertinimą (tyrimai, diagnostiniai
testai, egzaminai);

kokybinį mokyklų veiklos vertinimą (vidinį ir išorinį);

mokytojų kompetencijos vertinimą (atestavimą).
Taikant tokį modelį būtų išspręsta švietimo
stebėsenos ir švietimo priežiūros santykio
neapibrėžtumo ir funkcijų dubliavimo
problema.
AČIŪ.