Transcript giedra radvilavičiūtė - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

giedra radvilavičiūtė
prozininkė
eseistė
populiarumas
,,G. Radvilavičiūtė neslėpė susižavėjimo
matydama savo knygos pristatyme gausų
žmonių būrį (kai kuriems iš jų netgi teko sėdėti
ant grindų)”.
http://projektai.vu
tarp geriausių...
...[Tarp]Europos rašytojų vardų – ir lietuvių rašytoja.
JAV išleistame rinkinyje „Geriausia Europos proza
2010” ("Best European Fiction" ), kuriame
publikuojamos 35 Europos šalių rašytojų novelės –
ir lietuvių rašytojos Giedros Radvilavičiūtės tekstas
(esė ,,Teksto trauka), praneša
Theworld.org.
užsienyje
Gegužės 12, 2010. Antrus metus iš eilės Britų
bibliotekoje organizuojamas Europos literatūros
vakaras, kuriame dalyvaus puikūs Europos šalių
autoriai, pripažinti ir mažiau žinomi rašytojai, kurių
kūriniai yra pasirodę arba netrukus pasirodys JK
knygynų lentynose. Šių metų dalyviai – Jacekas
Dehnelis (Lenkija), Otto de Katas (Nyderlandai),
Paolo Giordano (Italija), Georgi Gospodinovas
(Bulgarija), Julya Rabinowich (Austrija), Giedra
Radvilavičiūtė (Lietuva) ir Milošas Urbanas (Čekija).
Vakarą ves ir įvairių šalių autorius kalbins BBC
žurnalistė Rosie Goldsmith.
Lietuvos Respublikos ambasada Londone
http://uk.mfa.lt
rašymo malonumas
,, Rašau esė taip, kaip savo malonumui maudydavosi viena Anglijos karalienė –du
kartus per metus... reikia to ar nereikia. Dėl to kai kurių žmonių esu laikoma
eseiste. Taigi šito teksto nepradėsiu nuo peizažo. Pradėsiu jį taip, kaip, kai kurių
kritikų manymu, eseistai ir temoka –nuo visiškai asmeniškos patirties,
subjektyviai, nuo įvykio, visuomenei jokiu aspektu neįdomaus. Tokiais pačiais
dalykais (na gal dar kokiu sau įprastu "literatūriniu šūviu") norėčiau šį tekstą ir
baigti. Net jei per rašymo laiką Baltarusijoje vėl būtų išrinktas A. Lukašenka, o
Irane prasidėtų karas.
...Valgau prieš metus "Akropolio" "Delano". Reikėtų gal rašyti: "Akropolyje"
"Delano", manau, kad linksnio (o ne vaizduojamo objekto) pakeitimas sakinį
tekste kartais pataiso. Vertybiškai. Virš alkūnių "mazurkos" laikau padėklą su
lėkšte blynų ir grėsmingai teliūskuojančia kava, dairydamasi, kur nutūpti. Prie
manęs, stovinčios tikrai ginties poza, prieina nepažįstama moteris. Pasisveikina,
pasako, kad ji savo išsilavinimu neturi nieko bendra su literatūra. Aš dėl visa ko
nuleidžiu padėklą kaip skydą į krūtinės aukštį, nors irgi nepriklausau jokiai
literatūrinei kūrybinei sąjungai. Tada moteris dėl savo literatūrinio išsilavinimo
neturėjimo kažkodėl atsiprašo, nežinodama, kad man tai yra pranašumas (apie
literatūrą kalbant –ypač), ir perduoda nuo savęs ir savo draugių inžinierių
linkėjimus. Nes joms patinkanti mano knyga. Padėkoju už gerą žodį ir nueinu
valgyti blynų. Ir dabar laisvai, be jokios struktūros, t. y. eseistiškai, pereisiu nuo
blynų prie pirmojo teiginio”.
Giedra Radvilavičiūtė. Apie esė... skaitiniai
autorės publikacijos
Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas
http://www.libis.lt:8082/simpleSearchAction.do;jsessionid=95DD233
4B0E278232008E05470F21F8C
kūrybos ypatumai
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2006~D_20060619_161754-91958/DS.005.0.02.ETD
Vickaitė Inga. Giedros Radvilavičiūtės esė žanrinės
ypatybės: magistro darbas.-Vilniaus pedagoginis universitetas
Šiąnakt aš miegosiu prie sienos:
esė rinkinys.-Vilnius: ,,Baltų lankų”
leidyba,2010.
Apie esė rinkinį ,, Šiąnakt aš...”
,,Nežinau, ar tik man vienai taip nutinka, tačiau skaitant
G.Radvilavičiūtės esė (o ypač kelias dienas paeiliui) ima
kamuoti tokie keisti sindromai... Kokie? Pavyzdžiui, šįkart
skaičiau Radvilavičiūtę ir įsivaizdavau, kaip mano šlaunyse
atakai jau ruošiasi kol kas dar pasislėpęs celiulitas (celiulitą
aš visada įsivaizduoju kaip kokias kirnvarpas), tyliai sau
bandžiau paskaičiuoti, kas dažniau mane rytais pabučiuoja vyras ar katinas, nesyk pagalvojau, kad savo vaiką norėčiau
užkonservuoti pieninių dantų kritimo etape, o ne tada, kai ji
gers vakarais sidrą kokiuose parkeliuose (gal taip ir nebus,
kas čia dabar žino...)”
Astrida Petraitytė. http://www.lengvidaiktai.lt
Apie esė rinkinį ,, Šiąnakt aš...” (2)
„Jos stiliuje jėga, monumentalumas, amazoniškas
tekėjimas magiškai susijungia su ironija, sąmoju,
netikėtais minties ir vaizdo posūkiais („kandies
judesiais“). Jos idėjos ir sugestijos, nemaža
dalimi susijusios su dabartinės senstelėjusios
moters rūpesčiais bei fantazijomis, toli gražu
neapsiriboja socialine ir psichologine sfera…“
Dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius
Apie esė rinkinį ,, Šiąnakt aš...” (3)
,,O štai atsivertęs Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį kito
pasirinkimo neturi – akys paknopstomis bėga tekstu, nes
kitaip... būsi išmestas iš greitojo GR traukinio. Tviskančio
profesionaliai preciziškai išgryninto literatūrinio dizaino. Ne,
jokio nuobodulio. Tik prabanga ir greitis. Todėl esi dėkingas
už maloningas stoteles ir po kiekvienos esė mėgaujiesi
ilgokomis poilsio pauzėmis”
Apžvalgininkė Rasa Gečaitė
www.atgimimas.lt
žiupsnis citatų apie kūrybą
„Giedra savo tekstuose, kas šiandien tikrai ne taip jau dažna, o gal net ir
labai reta, ne aprašinėja, o teigia pasaulį. Teigia savo būdu”.
Rašytoja Danutė Kalinauskaitė. http://www. projektai.vu.lt
,, Įžvelgiu pirmąjį skirtumą tarp knygų „Suplanuotos akimirkos“ ir „Šiąnakt
aš miegosiu prie sienos“. Pastarosios tekstų siužetas daug
sudėtingesnis, sumanymas sąmoningai slepiamas nuo skaitytojo,
pasakotoja tarsi Borgeso labirintais vedžioja skaitytoją savo namo
koridoriais, dvigubais išėjimais, kiemais, kur tarp pridžiaustytų skalbinių
išėjusieji išnyksta.”
Ana Audicka. http://www.culture.lt
Kitokia nuomonė apie lietuvių, or
Radvilavičiūtės eseistiką
,, Ir dar supratau galutinai – mane erzina lietuviški esė. Ir pats reiškinys, ir
reiškinio aiškinimas.
Iš Lietuvos užsiprašiau parskraidinti dvi esė knygas – du eseistinių metų
įvykius? – Ernesto Parulskio „Kasdienybės kunstkamera“ ir Giedros
Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“. Įtikinėjau save, kad
viskas bus gerai, bus įdomu, net jeigu nuojauta sako kitaip.
Knygos savo apimtimi visai ne liesos, tokios vidutiniškos. Puoliau skaityti
abi iškart ir mečiau abi iškart.
http:grafomanija.com
interviu su rašytoja
,, Buvimas nuošalėje“ dabar kartais dėl man nesuvokiamų priežasčių tampa
„kaltinamuoju“ – vadinamas provincialumu, davatkiško kuklumo (man visai
svetimo) atmaina, tik lietuviams būdingu bruožu,
nemokėjimu elgtis pagal modernaus pasaulio taisykles ir dar kitokiomis
nesąmonėmis. “
,, Ko gero, žmonėse labiausiai mėgstu skirtumus, būtent jie skleidžia pasaulį, o ne
pasakojimai, kaip teigė U. Eco. “
Giedra Radvilavičiūtė. http://www.tekstai.lt
Informaciją parengė
bibliotekos vedėja
Rimanta Kožarskaja
Mielieji Gimnazijos bendruomenės nariai,
nuoširdžiai linkime malonaus pasimatymo su
Giedros Radvilavičiūtės ,,Šiąnakt aš
miegosiu prie sienos”
Kviečiame balsuoti
NUORODA BALSUOTI
http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt
Balsavimo lange skiltyje ,,Kontaktiniai duomenys” įrašyti
Vilniaus Simono Daukanto gimnazija