Transcript Renesansas Lietuvoje Renesansas išplito Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse, XVI a.

Renesansas
Lietuvoje
Renesansas išplito Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Vidurio
Europos šalyse, XVI a. pradžioje. Jis truko iki XVII a. vidurio.
Renesansą skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos
humanistinės idėjos, einančios iš tų šalių, su kuriomis buvo
palaikomi ekonominiai ir politiniai ryšiai. Humanizmas ir renesanso
kultūra plito ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir feodalų pilyse.
Renesansui plisti Lietuvoje palankiausios sąlygos susiklostė
Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto valdymo laikais.
Žygimanto Senojo žmona Bona, Milano ir Bario kunigaikštytė, kilusi
iš garsios Italijos aristokratų Sforcų giminės, globojo menininkus,
kvietėsi juos iš Renesanso kultūros lopšio Italijos į LDK. Statyboms
Lietuvoje vis dažniau vadovaudavo kviestiniai architektai,
daugiausia italai. 1520-1530 m. italams vadovaujant, dideli
rekonstrukcijos darbai atlikti Vilniuje – Katedroje ir didžiojo
kunigaikščio Žemutinėje pilyje.
Taip pat XVI a. atsirado lietuvių raštija, parašyti pirmieji
metraščiai, išspausdintas Lietuvos Statutas, įsteigtas universitetas
(1579 m.). Lietuvos didikai į savo dvarus kvietė mokslininkus ir
menininkus. Rašytojai temų ieškojo senovės Graikijos, Romos ir
Lietuvos praeityje, mėgdžiojo antikos rašytojus.
Vilniaus kolegija
Didikai, turtingi pirkliai, amatininkai savo vaikus siuntė mokytis į
Europos universitetus: Prahos, Bolonijos, Leipcigo, Vitenbergo, Krokuvos ir
kt.. Jie ten susipažindavo su humanizmu, renesansu, o vėliau su
reformacija. Tai matydama smulkioji bajorija ir miestiečiai reikalavo, kad ir jų
krašte būtų tokių mokyklų. Abraomas Kulvietis įsteigė humanistinio
pobūdžio kolegiją, kuri veikė 1539-1542m., o vėliau buvo atgaivinta
Mikalojaus Radvilos Juodojo. Žygimanto Augusto leidimu buvo įsteigta
1568m. Vilniaus kolegija, į kurią buvo pakviesti jėzuitai profesoriai.
Svarbiausiais kultūros centrais tapo Vilnius, Kaunas. Vilniuje įsteigta
kolegija 1579 m. buvo pakelta į universiteto rangą. Tai buvo pirmasis
universitetas Pabaltijo šalyse ir Rytų Europoje. Vilniaus universitetas su
dėstomąja lotynų kalba, kurio statutas buvo nukopijuotas nuo Paryžiaus
universiteto statuto, turėjo ryškiai tarptautinį pobūdį ir įėjo į europinių jėzuitų
mokslo įstaigų tinklą: 1584 m. tarp jų profesorių buvo 7 lenkai, 3 rusai, 1
švabas, 1 anglas, 2 ispanai, 1 portugalas, 3 poznaniečiai, 5 mozūrai, 7
lietuviai, 1 žemaitis ir 1 prūsas. Tokia pat marga ir studentų sudėtis, nors
aiškiai vyrauja asmenys, kilę iš pačios Lietuvos ir kaimyninių šalių
Tapyba, dailė. Suklestėjo bažnytinė dailė. Garsiausi
išlikę šio laikotarpio altoriniai paveikslai: Trakų bažnyčios
„Dievo Motina Lietuvos Globėja“, Vilniaus Aušros Vartų
koplyčios „Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina“,
Vilniaus katedros „Sapiegų Dievo Motina“. Vienas
ankstyviausių Lietuvos renesanso altorinių paveikslų„Kazimieras Palaimintasis Trirankis“. Vyrauja portreto
(Barboros Radvilaitės, Jurgio Radvilos), istorinio-bastalinio,
buitinio, religinio („Aušros Vartų Marija") žanrų paveikslai.
Renesansas Lietuvoje neturėjo savo laiko, nes kartu su
juo gyvavo gotika, o greta skleidėsi barokas, todėl daugelyje
renesanso stiliaus statinių yra susipynę visų trijų
laikotarpių bruožai.
Architektūra. Lietuvos renesansą veikė Italijos ir
Nyderlandų, vėliau Flandrijos menas. Išpopuliarėjo
tinkavimas. Vyravo lygios ramios sienų plokštumos su
negausiais profiliuotais karnizais. Paplito stačiakampės
angos ir pusapskritės arkos, kryžminiai skliautai, papuošti
dekoratyvinėmis tinko juostomis. Žymiausi pastatai:
Raudondvario rūmai, Vilniaus universiteto komplekso atskiri
pastatai, šv. Mykolo bažnyčia, šv. Apaštalų Petro ir Povilo
bažnyčia Šiauliuose, Vilniaus universiteto Didysis kiemas,
Aušros vartai ir kiti.
Renesanso asmenybės:
1.Martynas Mažvydas;
2.Mikalojus Daukša;
3.Merkelis Petkevičius;
4.Jokūbas Morkūnas;
5.Danielius Kleinas;
6.Simonas Daukantas;
7.Jonas Radvanas-Lietuvis;
8.Mykolas Lietuvis;
9.Pranciškus Skorina;
10.Abraomas Kulvietis;
D.Kleinas
Danielius Kleinas – pirmųjų
spausdintų lietuvių kalbos gramatikų,
vokiečių-lietuvių kalbos žodyno, naujo
lietuviško giesmyno ir lietuviškos
maldaknygės autorius.
Didžiausią šlovę D.Kleinas pelnė savo
gramatikomis, ypač lotyniškai rašyta
,,Grammatica Litvanica”, išspausdinta
1653 metais Karaliaučiuje. Tai ne tik
pirmoji spausdinta lietuvių kalbos
gramatika, bet ir pirmasis mokslinis
lietuvių kalbos gramatinės sistemos
aprašas, padėjęs daugelio vėlesnių
mūsų kalbos tyrinėjimų pamatus.
J.Radvanas
Jonas Radvanas 1588 m.
parašė poemą ,,Radviliada” ir
paskyrė ją Mikalojui Radvilai
Rudajam, žymiam karvedžiui ir
reformatų globėjui.
,,Radviliada” – keturių giesmių
poema, turinti apie 3400 eilučių.
Joje greta Radvilų apdainuojama ir
kitų feodalinės Lietuvos valdovų ir
karvedžių žygiai. Be to, žavimasi
Lietuvos istorija ir gamta.
,,Radviliada” – ne vienintelis
J.Radvano poetinis kūrinys. Jo
plunksnai priklauso
,,Epithalamium:, vestuvinė daina,
išspausdinta Vilniuje 1590 m., ir
,,Theses theologicae” – satyrinė
poema (1591).
S.Daukantas
Iš visų S.Daukanto darbų svarbiausi keturi jo stambūs Lietuvos
istorijos veikalai: ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”, ,,Istorija
žemaitiška”, ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”,
,,Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje”. S.Daukantas
buvo prilyginamas Herodotui (gyveno Graikijoje – mokslo tėvas).
Lietuvos istorijos tėvas yra S.Daukantas, nes pirmasis pradėjo savo
tėvynės istoriją rašyti gimtąja kalba ir žvelgė pažangių įsitikinimų
lietuvio akimis.
Iš tų keturių veikalų S.Daukantas pajėgė išspausdinti tik vieną ,,Būdą senovės lietuvių”. Kiti trys išleisti po istoriko mirties.
M.Mažvydas
M. Mažvydas parengė,
parašė, sukūrė pirmąsias šešias
lietuviškas knygas ir knygeles.
Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris
paskelbė pats M. Mažvydas.
Pirmosios lietuviškos knygos
pavadinimas „Katekizmo prasti
žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir
giesmės dėl krikščionystės bei dėl
bernelių jaunų naujai suguldytos“.
Knygelė susideda iš 79 puslapių.
Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik
lietuvių raštijos, bet ir lietuvių
kalbos gramatikos, terminijos, taip
pat pasaulietinės poezijos,
muzikos istorijos pradžia. Yra
išlikę du pirmosios knygos
egzemplioriai – vienas saugomas
Vilniaus, kitas – Lenkijoje, Torunės
universitete.
A.Kulvietis
Abraomas Kulvietis–
vienas žymesnių XVI a.
asmenybių, lietuvių raštijos
pradininkų, kultūros veikėjas.
Reikšmingiausias veikalas,
padedantis suprasti Kulvietį,
yra jo „Tikėjimo išpažinimas“
(Confessio fidei),
išspausdintas Karaliaučiuje
1543 m. ir skirtas karalienei
Bonai. Jame Kulvietis rašo,
jog jam skaudu, kad
išsimokslinę lietuviai dėl
savo pažiūrų persekiojami ir
turi dirbti svetimose šalyse,
prašo karalienę sudaryti
sąlygas darbuotis savame
krašte.
Išvados
Renesansas Lietuvoje buvo ne tik nauja ir
reikšminga meno bei kultūros šaka. Renesanso
laikotarpiu lietuvių kalba iš žodinės įgavo
rašytinę formą. M. Mažvydas rūpinosi, kad tauta
turėtų savo knygas. M. Daukša išaukštino tautą
ir jos kalbą. Ne ką mažiau stengėsi ir kiti žymūs
renesanso atstovai. Lengviau prieinamas tapo
aukštasis mokslas. Taigi, nors truko ir neilgai,
renesanso laikotarpiu Lietuvoje įvyko labai daug
ir svarbių pokyčių, kurie įtakojo tolesnę Lietuvos,
kaip valstybės raidą.
Ačiū už dėmesį 