Transcript LIETUVOS PRAEITIES LIUDININKAI Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a.

LIETUVOS PRAEITIES
LIUDININKAI
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas
nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis,
karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė
iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė
ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis,
atiteko Švėkšnos dvaras.
1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių
kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai
grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.
ŠVĖKŠNOS DVARO RŪMAI
Rumpiškės dvaras buvo pietinėje miesto dalyje, beveik viduryje
tarp Kuršių marių ir Sendvario. Dvaras kūrėsi pelkėtoje vietoje,
kurią reikėjo nusausinti. Čia 1646m. sausio 4d. (patvirtinta sausio
22d.) Nicolausui Olderoggei Kulmo teise buvo užrašyta 12 margų.
Jis buvo kilęs iš Biucovo Meklenburge, pradžioje ėjo pakrantės
tarnautojo (Strandknecht) pareigas, 1624m. vedė pakrantės
tarnautojo Michelio Hoppo iš Karklės dukterį. Jo sūnus Michaelis
Olderogge studijavo Karaliaučiuje, baigęs mokslus buvo
paskirtas į Karklę kunigu (1665-1671), vėliau-Verdainės kunigu.
RUMPIŠKĖS DVARAS.
Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių
pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir
Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su
bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų
plytų ir akmenų.
Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m.
kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Per 1600–1629 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija ir per 1655–1660 m. Švedų tvaną Biržų pilis
buvo svarbi Lietuvos tvirtovė.
BIRŽŲ PILIS
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas.
Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a.
ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra
vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė
ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus.
Prie pilies saloje įkurtas parkas.
Trakų pilis – vienintelė Rytų Europoje pilis, pastatyta
saloje. Žmonės kalba, kad Trakai atsirado dėl moters
užgaidos. Senuosiuose Trakuose gyventi kunigaikščio
Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, nes šalia buvo per
mažai vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje
Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai,
apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų
apsuptame pusiasalyje.
TRAKŲ PILIS
Šeduvos malūno pradžia – 1905-ieji metai… Tada jis buvo pradėtas statyti. Tarsi kažkokio užkeikimo
persekiojimas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, jo vos nepraradome karo metais (buvo
smarkiai apgriautas). Tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas – tarybiniais (1967aisiais) metais jis
tapo pasilinksminimų vieta – žmonės į jį plaukdavo kaip į atlaidus. Keletą metų malūnas buvo apleistas,
paliktas likimo valiai. Tačiau 2000aisiais metais tarsi iš naujo atgimė! Malūno aplinka buvo suformuota
taip, kad joje atgaivą rastų ne tik kūnas, bet ir siela (čia rasite daug motyvų, besisiejančių su skaičiumi
7, kuris yra laikomas mistiniu, magišku, nešančiu laimę. Dėl to tikimės, kad visi mūsų svečiai, pabuvoję
Šeduvos malūne, taps šiek tiek laimingesni ir nuo jų niekada nenusigręš sėkmė.
ŠEDUVOS MALŪNAS

Domeikava – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurę
nuo Kauno. Seniūnijos centras. Tai didžiausia kaimo statusą turinti
gyvenvietė Lietuvoje.[2]

Yra Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčia (pastatyta 2002 m.),
Domeikavos gimnazija, biblioteka (nuo 1955 m.), paštas (LT54066), Lietuvos kankinių skulptūrų parkas „Lietuvos tautos kančių
kelias“ (prie bažnyčios), poilsio parkas, kuriame stūkso karo istorijos
paveldo objektas – Domeikavos forto liekanos.
DOMEIKAVA

Jums visiems LIKE.
AČIŪ KAD ŽIURĖJOTE