Transcript Maironis (1862

Maironis
(1862 - 1932)
Maironis
(1862 11 02-1932 04 28)
Maironis- Jonas Maciulis.Iškiliausias
XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių poetas gimė
laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro
Mačiulių šeimoje už skolas dvejiems
metams perimtame dvare, augo šalia
esančiame tėvų ūkyje Bernotuose su trimis
seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranciška.
Biografija
Jonas Mačiulis (dokumentuose Mačiulevičius), gimė 1862m. Pasandravio
dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Jo tėvai buvo laisvi valstiečiai,
palaikę artimus ryšius su aplenkėjusiais bajorais. Mokslo pradžią J.Mačiulis gavo
iš tėvo, pusmetį mokėsi Betygalos mokykloje. 1873m. J.Mačiulis įstojo į Kauno
gimnazijos parengiamąją klasę. Šeštoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius
lenkiškai. Baigęs gimnaziją, 1883m. įstojo į Kijevo universitetą studijuoti
literatūros. Po metų, atsižvelgdamas į tėvų norą, 1884m. įstojo į Kauno dvasinę
seminariją. Baigęs seminariją, 1888 - 1892m. tęsė mokslus Peterburgo
Imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje. 1891m. J.Mačiulis gavo
teologijos kandidato laipsnį, buvo įšventintas į kunigus, pirmą kartą pasirašė
Maironio slapyvardžiu. 1892m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis.
1892 - 1894m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, o 1894 1909m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Tai patys gražiausi ir
kūrybiškiausi J.Mačiulio gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu jis parašė pačius
stipriausius savo kūrinius. 1903m.Maironiui suteiktas teologijos daktaro laipsnis.
1909m. J.Mačiulis grįžo į Kauną ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos
rektoriumi. Šiose pareigose J.Mačiulis išbuvo iki mirties. J.Mačiulis mirė 1932m.
birželio 28d., palaidotas Kaune.
Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje
Paminklas Maironiui Kaune
Kūryba
Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895).
Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta),
"Tarp skausmų į garbę" (1895 m. , S. Garnio
slapyvardžiu), "Nuo Birutės kalno", "Janoji
Lietuva", "Raseinių Magdė" (1909 m.), "Mūsų
vargai" (1920 m.).
Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir
"Nelaimingos Dangutės vestuvės" (1930 m.);
Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921
m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir
"Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje
romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį.
Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa
lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa
visuotinės literatūros istorija" (1926m.);
Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė
populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos
praeigą" (1891 m.).
Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių, teologijos
studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė,
Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos
himnų.
.
Maironio poemos






„Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
„Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu)
„Nuo Birutės kalno“
„Jaunoji Lietuva“
„Raseinių Magdė“ – 1909 m.
„Mūsų vargai“ – 1920 m.
Rankraštis
Kūrybos bruožai
Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX
amžiaus pradžios pokyčiais lietucių literatūroje. Tai tautinio atgimimo
laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta
laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių
kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės
idealams, dirbti tautos labui. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio
kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas,
kviečiami imtis bendrų darbų.
Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip
įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo
šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį.
Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis
aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius
žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.
Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo
saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas
yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai
išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo
konflikto pagrindą.
Maironis mėgo eilėraštį komponuoti iš dviejų dalių: iš pradžių
piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutinėje
strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbančiojo požiūris ir jausmai. Ne
viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą būti
išgirstam, suprastam ir įvertintam. Kartais poetas prisipažįsta, kad
nesupratimas slegia, todėl neretai nutyla, neišsako iki galo, neišreiškia
žodžiais to, ką nujaučia. Laisvą poetinę jo saviraišką tramdo prisiimti
visuomeniniai įsipareigojimai, priklausymas kunigų luomui.
Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų.
Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos,
bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius
išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas
lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir
kiti.
Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (18621932) gimtinėje Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai,
svirtinis šulinys ir pakinktinė. Sodyboje pastatytas paminklinis
akmuo. Poetas augo Bernotų viensėdyje, į kurį 1864 m. sugrįžo
Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas,
kuriame įrengta etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui
padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio per I-ąjį pasaulinį karą,
vietoje. Išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje
iš Bernotų į Pasandravį - 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės,
poeto pamėgtas šaltinėlis, kitos paminklinės vietos. 1993 m.
pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius, nutiestas ir
kryžiais bei koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus,
Maironio šaltinėlį ir Pasandravį.
1998 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas
Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami
Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.
Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug
rajono kultūrinių renginių; juose skamba poezijos posmai, sklinda
pagal Maironio posmus sukurta muzika.
Maironio gimtinę kasmet aplanko respublikos jaunieji
maironiečiai, rajono ir respublikos moksleiviai, nemažai kitų
svečių, Maironio kūrybos gerbėjų.