Transcript MARCELIJUS MARTINAITIS - Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

MARCELIJUS
MARTINAITIS
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
autobiografinio romano ,,Mes
gyvenome”, knygos pretendentės į
METŲ KNYGA 2010
suaugusiųjų kategorijoje, autorius
Apie rašytoją, poetą, eseistą,
dramaturgą, vertėją, mokslininką
,,Priklausomumas sąžinei ir
žemei,
taigi ir priklausomumas
Lietuvai,
Martinaičio [kūryboje reiškia] ir priklausomumą visai organiškų
vertybių sistemai, pasireiškiančiai paties poeto, kaip lietuvio,
gyvybe ir augimu”
Rimvydas Šilbajoris
Apie rašytoją, poetą, eseistą,
dramaturgą, vertėją, mokslininką (2)
,,Palanki apibendrinimams figūra –
aktyvistas (Atgimimo, Sąjūdžio laikų viešasis veikėjas, deputatas) ir kartu
atsiskyrėlis (prisiminkime, kur jį esame matę kad ir šiais jubiliejiniais
metais),
kalbantysis (dirbdamas Vilniaus universitete turėjo perskaityti bent kelis
šimtus paskaitų) ir kartu
tylintysis, daugiau kaip prieš trisdešimt metų mįslingai ir neatšaukiamai
ištaręs: „O toj tyloj ir man yra kažkas, / kažkas iš to, ką žemėn kas“.
Archajinis žmogus, žemdirbys, augintojas, augalų ir gyvūnų (bent jau
zylių ir katinų) ištikimas globėjas ir bičiulis. O kartu lietuvių
poezijos modernistas, modernizatorius –
ypač sunkiuoju laiku tarp septinto ir devinto dešimtmečio.
Vienas iš atkakliųjų, konspiratorių, nepagaunamųjų...
Rašytoja literatūrologė Viktorija Daujotytė
Apdovanojimai
1975 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.
1984 m. Valstybinė premija už eilėraščių rinkinį Toli nuo rugių.
1995 m. P. Širvio literatūrinė premija už lyrikos albumą Atmintys.
1997 m. Literatūrinės „Varpų“ premijos laureatas.
1998 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
1998 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę Sugrįžimas.
2005 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija už
eilėraščių knygą K. B. Įtariamas.
2007 m. Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros
laimėjimus už knygas K.B. Įtariamas ir Tylintys tekstai.
2009 m. Mes gyvenome kūrybiškiausia metų knyga
M. Martinaičio kūryba
Apsilankykite adresu:
http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=179&jaunieji=0&sritis=rasytojai
Marcelijau Martinaitis apie
literatūrą
,,...dažnai buvom mokomo ne grožėtis literatūros kūriniu, ne pajusti ar suvokti jo
meninę vertę, o, pasak Marcelijaus Martinaičio,,,šnipinėti kūrinius...” (Albertas
Zalatorius)
,,...štai vadovėliuose sakoma, kad K. Donelaitis savo poemoje „Metai“ norėjo
pavaizduoti būrų gyvenimą. Iš kur mes galime žinoti, ko jis ten, tame
Tolminkiemyje, siekė savo hegzametrais. Sakysime, galiu tvirtinti, jog poetas
norėjo atskleisti Dievo sukurto pasaulio didybę, jo valios reiškimąsi per gamtą ir
žmonių darbus. Bet kuo čia būtų dėtas K. Donelaitis? Tai tik mano perskaitymo
būdas. Tekstai gali būti amžini, tačiau pati nepastoviausia yra literatūros tikslo
samprata tiek kuriant, tiek ir skaitant. “
„Pats bandžiau vesti paskaitas apie poeziją, bet aš nežinau, kaip ją reikia
suvokti. Čia esama kažkokių nepaaiškinamų dalykų“.
Tiesa, dar knygos, kurioms tampi išrankesnis, neskaitai kas papuola ar kas
pasiūlo. Savotiškas malonumas: skaitai jau tik sau, niekam nereikės
atpasakoti, “atsakinėti” per egzaminą, net atsiminti...
Marcelijus Martinaitis apie savo
vaikystę
Buvau įsitikinęs, kad neilgai gyvensiu:
mano vaikystę sukrėtė baisūs karo ir pokario žudymai,
mirtys, jaunų žmonių žūtis, žuvusiųjų
išniekinimas miestelių aikštėse ir šventoriuose.
Mačiau išrengtus šaudomus žydus ir belaisvius,
sprogimų sudraskytus, iš dalių sudėtus kūnus, žinojau,
kas yra žmogaus viduje, kaip atrodo smegenys,
širdis, plaučiai, kai juos ištaškytus kartimis
nukabinėdavome nuo medžių šakų. Mirė gal trečdalis
vienmečių: vieni nuo pokary siautėjusių ligų,
kiti susisprogdino, dar kiti buvo išvežti.
(Marcelijus Martinaitis. Apie kūrybą. Esė)
APIE PAAUGLYSTĘ
,,Ankstyvoj jaunystėj savo eilėraščiais norėjau patikti
panelėms. Bet nė viena nekibo, savo apmaudui
mačiau, kad joms įdomesni parpiantys motociklais,
šaunūs šokėjai, sportiški vyrukai”.
,, ir ėmiau rašyti, kas vienu ar kitu metu „užeina“. Štai
tada patyriau nuostabiausią dalyką – kūrybos laisvę,
o ypač tuo metu, kada ji atrodė neįmanoma”.
(Marcelijus Martinaitis. Interviu ,,Nemuno” žurnalui
Apie knygą, pristatomą
Metų knygos 2010 rinkimams
Mes gyvenome: biografiniai užrašai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009
Apie knygą (2)
,,Ši knyga yra biografinio pobūdžio, apie vaikystės bei paauglystės metus su
kai kuriomis projekcijomis į vėlesnį laiką ir į dabartį. Tai maždaug apima
laikotarpį iki mano išvykimo iš kaimo.”
(Marcelijus Martinaitis)
Apie knygą (3)
Kūrybiškiausia 2009 metų knyga literatūrologų komisija
išrinko Marcelijaus Martinaičio biografinius užrašus
„Mes gyvenome“,
kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
,,...ji [,,Mes gyvenome”]priklauso stipriam lietuviškos
memuaristikos žanrui, <...>knyga turi platų kultūrologinį
kontekstą.”
(Literatūrologė, literatūros kritikė Jūratė Sprindytė)
Atsiliepimai apie knygą
Mes gyvenome
,,Vyresni žmonės skaitys atpažindami savo ir savo tėvų karo ir
pokario tikrovę, o jauni žmonės susipažins su tuo, ko
nebepažįsta. Ši knyga labai turinininga, M.Martinaitis labai giliai
užkabina tai, ką pasakoja – tai gilus arimas, žemdirbių kultūros
nykimo, žūties apibendrinimas“. (Literatūrologė, literatūros
kritikė J.Sprindytė)
„Jis rašo apie jums nežinomą savo gyvenimo laikotarpį - vaikystę,
paauglystę su visais vargais, nepritekliais, džiūvėsiais,
sunkvežimiais, to kaimo bėdomis, ir vis tiek sako „mes
gyvenome“ – tokia pagrindinė mintis. Ačiū, kad ir jūs gyvenote“.
(Knygos redaktorius V. Sventickas)
Atsiliepimai apie knygą
„Dvasiniai atliepimai apie autorių patys geriausi. Kai skaitai atrodo, kad
pats su savim kalbiesi, tavo mintis parašė. Jo kūryboje randu
įtaigumą, atvirumą, nevengiant pasakyti tiesos, kuri kartais būna
nemaloni kitiems, kartais sau pačiam. Jis yra vienas mano
mylimausių rašytojų“.
(Istorikas Alfredas Bumblauskas)
,,Nuo pirmo iki paskutinio puslapio ji žavi autoriaus atvirumu,
nuoširdumu, puikiu pasakojimu. Šiandien, kai lietuvių autoriai
nebesugeba sukurti jokio patrauklaus kūrinio, ši knyga yra tiesiog
atgaiva sielai. Skaitai ją ir rodosi, kad ne autorius rašo, o kalba
skaitytojo asmenybė. Ir nereikia jokių istorijos vadovėlių, kad
pažintum ar prisimintum XX amžiaus Lietuvos gyvenimą paprasto
žmogaus pajautimais ir išgyvenimais, kad savo pamąstymais
atsiremtum į autoriaus išmintį, į talpų žodį, pilietišką poziciją. Taigi,
jei Jūs neabejingas mūsų rašytojų knygoms ir norite išsirinkti gerą
kūrinį – skaitykite M. Martinaičio „Mes gyvenome“. Ačiū autoriui ir jo
knygų mėgėjams”..
(www.gerosknygos.lt)
Mielieji Gimnazijos bendruomenės nariai,
nuoširdžiai linkime malonaus pasimatymo su
Marcelijaus Martinaičio autobiografine knyga
,,Mes gyvenome”
Kviečiame balsuoti
NUORODA BALSUOTI
http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt/index.php?1752937547
Balsavimo lange skiltyje ,,Kontaktiniai duomenys” įrašyti
Vilniaus Simono Daukanto gimnazija
Naudoti šaltiniai
Interneto ištekliai
http://www.lnb.lt
http://www.bernardinai.lt
http://www.aidai.lt
http://www.lrytas.lt
http://www.tekstai.lt
http://www.rašytojai.lt
Literatūra
Šilbajoris, R. Netekties ženklai.-V.,1992.
Informaciją paruošė
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos
bibliotekos vedėja
Rimanta Kožarskaja
[email protected]