Transcript Šiaulių miesto tarptautinio bendradarbiavimo patirtis ir perspektyvos

ŠIAULIŲ MIESTO TARPTAUTINIO
BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS
IR PERSPEKTYVOS
Daiva Matonienė
Šiaulių m. mero pavaduotoja
Druskininkai, 2012-09-28
Bendravimo virtuozas Keithas Ferrazzis
teigia, kad sėkmės paslaptis- gebėjimas palaikyti ryšį
su kitais. Ferrazzis dar vaikystėje suprato, kad sėkmė
lydi tuos, kurie sugeba efektyviai bendrauti ir
kiekvienas gali turėti iš to naudos.
KAS YRA EFEKTYVUS
BENDRADARBIAVIMAS ?
Efektyvaus bendradarbiavimo principai
 planavimo principas;




funkcijų ir vaidmenų pasidalinimo principas;
sisteminio požiūrio principas;
informavimo principas;
išteklių optimizavimo principas.
BALTIJOS JŪROS REGIONO MIESTAI
PARTNERIAI NUO 1993 M. –
KRISTIANSTADAS (ŠVEDIJA),
FREDERISIA (DANIJA)
 Bendradarbiaujama sporto, kultūros, švietimo,
aplinkosaugos, socialinėje srityse.
 Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp 1-osios Šiaulių
muzikos mokyklos ir Frederisijos menų mokyklos. Abiejų
mokyklų mokiniai koncertavo ir Šiauliuose ir Frederisijoje,
vyko muzikos mokyklų mokytojų stažuotės.
ŠIAULIŲ MIESTO PARTNERIAI
DAUGIAU KAIP 40 METŲ:
JELGAVA (LATVIJA), PERNU (ESTIJA)
 Bendradarbiaujama sporto, kultūros, švietimo,
aplinkosaugos srityse.
 Kiekvienais metais organizuojamos dailininkų
parodos 3x3x3 (3dailininkai trijose valstybės :
Šiauliai-Jelgava-Pernu). Šiemet vyko paroda Pernu.
2005 m. Šiauliai už susigiminiavusių miesto
projektą buvo apdovanotas Europos Komisijos
„Aukso žvaigžde“ už žymų indėlį į tolesnę
Europos piliečių integraciją (dalyvavo Jelgava,
Frederisia, Danija; Čenstakava, Lenkija;
Etenas-Leras, Nyderlandai).
Šiaulių miesto savivaldybės
tarptautinio bendradarbiavimo
praktiniai pavyzdžiai
ŠIAULIŲ MIESTAS- AKTYVUS
BALTIJOS MIESTŲ SĄJUNGOS
NARYS
Baltijos miestų sąjunga (BMS ) buvo įkurta 1991m. Gdanske
1994 metais Šiaulių miestas tapo jos nariu.
Šiaulių miestas aktyviai dalyvauja BMS šių komisijų darbe:




Aplinkosaugos;
Miestų planavimo;
Kultūros;
Sporto.
ŠIAULIŲ MIESTAS- AKTYVUS
BALTIJOS MIESTŲ SĄJUNGOS NARYS
- partneris tarptautiniame BMS Aplinkos komisijos
projekte „Europos miestų valdymas”. (2005-2008 m.)
Projekte dalyvavo 15 Europos miestų ir 10 tinklinių
organizacijų.
Projektą finansavo Europos Komisija.
- partneris BMS Aplinkos komisijos projekte „Darnaus
vystymosi integruoti sprendimai Baltijos jūros regiono
miestuose”. (2006-2007 m.)
Projekte dalyvavo 12 Europos miestų.
Projektas finansuotas iš INTERREG IIIB BJR programos.
BALTIJOS MIESTŲ SĄJUNGOS
RENGINYS ŠIAULIUOSE
 2010 m. spalio 7-9 d. dienomis Šiauliuose vyko
Baltijos miestų sąjungos Planavimo komisijos
posėdis-seminaras “Patrauklaus miesto vizija„.
 Dalyvavo 30 atstovų iš Baltijos miestų sąjungos:
Latvijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Danijos ir kt.
ĮGYVENDINTI TARPTAUTINIAI
PROJEKTAI SU BALTIJOS JŪROS
REGIONO PARTNERIAIS (1)
Projektas: “Darni, energijos išteklius taupanti
urbanistinė plėtra”.
(Baltijos jūros regiono programa 2007-2013 m.)
Projekto tikslas – stiprinti darnią Baltijos jūros regiono
miestų plėtrą, rengiant pavyzdines tvarios plėtros,
daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimo
strategijas bei planavimo dokumentus ir gyvendinant
energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei energijos
išteklių taupymo priemones.
Projekto partneriai- 15 partnerių iš 6 Baltijos jūros regiono
šalių.
Bendra projekto vertė – daugiau negu 9 mln. Lt.
PROJEKTO REZULTATAI (1)
 Parengtos Baltijos jūros regiono darnios urbanistinės
plėtros strategijos politikos kryptys (gairės) ir
koncepcijos;
 Sukurtas bendradarbiavimo tinklas tarp projekto
partnerių;
 Parengtas integruotos urbanistinės plėtros finansavimo
modelis;
 Parengti Šiaulių miesto dviejų gyvenamųjų mikrorajonų
detalieji planai
ĮGYVENDINTI TARPTAUTINIAI
PROJEKTAI SU BALTIJOS JŪROS
REGIONO PARTNERIAIS (2)
Projektas: “Dviračių transporto plėtra Baltijos jūros
regione”.
(Interreg III Baltijos jūros regiono programa 2007-2013 m.)
Projekto tikslas – skatinti ir įgyvendinti efektyvios ir
sveikos transporto priemonės – dviračio populiarinimą
bendroje miesto transporto sistemoje.
Projekto partneriai: 22 Europos miestai.
Bendra projekto vertė – 7 mln. 900 tūkst. Lt
PROJEKTO REZULTATAI (2)
 Sukurtos projekte dalyvaujančių miestų kaip dviračių
miestų vizijos, atnaujintas Šiaulių miesto dviračių takų
vystymo specialusis planas;
 Parengtos regiono ir miesto dviračių transporto plėtros
strategijos ir veiksmų planai joms įgyvendinti.
 Sukurtas tarptautinis interneto tinklapis, išleista knyga
apie dviračių transporto plėtros galimybes Baltijos
jūros regiono miestuose.
ĮGYVENDINTI TARPTAUTINIAI
PROJEKTAI SU BALTIJOS JŪROS
REGIONO PARTNERIAIS (3)
Projektas: “Viešųjų paslaugų ir administracinių įgūdžių
tobulinimas Šiaulių mieste”.
(Norvegijos Vyriausybės parama)
Projekto tikslas – gerinti gyventojų aptarnavimą bei viešojo
administravimo procedūrų atlikimą ir tobulinti valstybės
tarnautojų kompetencijos įgūdžius.
Projekto partneriai: 10 Europos miestų.
Projekto vertė: 1 mln. 110 tūkst. Lt
Projekto rezutatai: įdiegta dokumentų valdymo sistema
skirta ,,vieno langelio“ principo įdiegimui; įsigyta
kompiuterinė įranga; įgyvendintos mokymų veiklos
(viso 23 moduliai).
ADMINISTRACINĖS NAŠTOS
VERSLUI MAŽINIMAS LATVIJOS IR
LIETUVOS PASIENIO REGIONUOSE (4)
Projekto tikslas – išplėsti verslo įmonių veiklos galimybes
Latvijos Lietuvos pasienio regionuose mažinant
savivaldybės lygmenyje verslo įmonėms sukuriamą
administracinę naštą
Projekto partneriai: 10 Europos miestų
KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS
SUKŪRIMAS LATVIJOS IR LIETUVOS
REGIONUOSE PASIENIO
BENDRADARBIAVIMO INICIATYVA (5)
BALTIJOS JŪROS REGIONO
STRATEGIJOS PERŽIŪRA:
LIETUVOS DELEGACIJOS POZICIJA
 Regionų Komiteto nuomonės projektas “Pataisyta
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija”
 Pranešėja Pauliina Haijanen (FI / ELP), Laitilos
miesto tarybos vykdomosios valdybos narė.
 Priėmimas: 97-oji plenarinė sesija, 2012 m. spalio 8 –
10 d.
 Parengė – Teritorinės sanglaudos komisija (COTER)
 Lietuvos delegacija RK – 9 nariai.
 Pateikėme 6 pastabas dėl nuomonės projekto
tobulinimo.
BALTIJOS JŪROS REGIONO
STRATEGIJOS PERŽIŪRA: LIETUVOS
DELEGACIJOS POZICIJA
 ES BJRS išoriniu tikslu turi būti ir taršos labiausiai užterštoje
Europos jūroje mažinimas bei jūros valymas kartu užtikrinant
darnią su ja besiribojančių ES ir ne ES regionų raidą;
 Esminiu Baltarusijos ir Rusijos įtraukimo į Baltijos jūros
regiono strategijos įgyvendinimą tikslu turėtų būti tarptautinio
bendradarbiavimo susitarimų aplinkosaugos srityje su jomis
pasirašymas (pvz. dėl Nemuno upės baseino apsaugos, dėl
apsikeitimo stebėsenos duomenimis, dėl koordinuotų veiksmų
gerinant Baltijos jūros vandens kokybę ir kt.), taip užtikrinant
mažesnę Baltijos jūros baseino ir pačios jūros taršą bei trečiųjų
šalių partnerių įtraukimas į bendras aplinkos monitoringo veiklas;
 Akcentuoja Kaliningrado srities įtraukimo į Baltijos jūros
regiono europinius procesus svarbą, užtikrinant partnerių iš šio
anklavo efektyvų dalyvavimą, suderinant ją apimančias
programas ir įtraukiant sritį į tokias, tik ES apėmusias, programas
kaip Pietų Baltijos programa (jei ją bus nuspręsta pratęsti);
BALTIJOS JŪROS REGIONO STRATEGIJOS
PERŽIŪRA: LIETUVOS DELEGACIJOS
POZICIJA
 Siūlome visiems sekti Lietuvos pavyzdžiu ir nedelsiant pradėti
teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų rengimą, kad
naujojo laikotarpio programas būtų galima pradėti įgyvendinti
jau 2014 m. (pvz. LR VRM jau šiuo metu tai daro kartu su
kolegomis iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, ir Rusijos.)
 siūlo Komisijai sistemingai rinkti ir publikuoti informaciją
apie finansavimo programas, kad konsultacijos dėl
finansavimo galėtų būti teikiamos centralizuotai ir nacionaliniu,
ir vietos lygiu. Valstybių narių vyriausybės taip pat turėtų
visapusiškai įsitraukti į šį procesą;
 siūlo Regionų komitetui ir toliau stebėti, kaip įgyvendinama
ES BJRS, kaip ji atspindima naujojoje finansinėje perspektyvoje
ir pateikti savo išvadas prieš 2014-2020 m. finansinės
perspektyvos vidurinio laikotarpio peržiūrą.
LIETUVOS, KAIP BALTIJOS JŪROS
REGIONO DALIES PRISTATYMAS:
RK EDUC POSĖDIS
 Išvažiuojamasis RK Kultūros ir švietimo (EDUC)
komisijos posėdis: 2012 m. liepos 5-7 d. Palangoje;
 Dalyviai - visų ES valstybių atstovai;
 Greta darbinės programos ir kultūrinė-pažintinė,
pristanti Lietuvos Baltijos jūros problematiką ir
pasiekimus;
 Kartu su posedžiu – konferencija apie sporto visiems
vystymo perspektyvas;
 EDUC posėdis vyko kartu su pasaulinėmis
neprofesionalų – TAFISA žaidynėmis
DAR VIENA BALTIJOS JŪROS
REGIONO REKLAMA:
TAFISA ŽAIDYNĖS ŠIAULIUOSE




2012 m. liepos 5-11 d.
Dalyvavo virš 10.000 dalyvių iš 51 šalies.
Virš 30 sporto šakų
Renginio globėjai: LR Prezidentė, RK,
Eurokomisarė Androla Vasillou
DĖKOJU UŽ DĖMESĮ
[email protected]