Transcript 6 paskaita

J.M.Keynes,
keinsizmas
Doc. A. Maldeikienė
2010/2011 m.m
Keinsizmas (1936- ...)
Viena įtakingiausių ekonomikos mokyklų.
Pradžia — 1936 metais parašyta Keynes’o “Bendroji
teorija”.
Nors Keynes’as kritikavo daugelį neoklasikinės
mokyklos postulatų, jis pats neretai naudojo
analogiškus metodus ir prielaidas (subjektyvi
psichologinė prieiga, kai kurios maržinalistinės
koncepcijos, jų tarpe — statinė pusiausvyros teorija).
Vis dėlto griežtai atsiribojo nuo neoklasikinės vertės ir
paskirstymo teorijos.
2010.10.11
2
Istorinės keinsizmo šaknys (1)
Paprastai siejama su Didžiąja depresija (19291933), vis dėlto jau po Pirmojo pasaulinio karo
buvo stebimas makroperspektyvos
užsimezgimas [Nacionalinis Tyrimų biuras
JAV (Mitchell’as), Europos finansų ministerijų
pradėta vykdyti ekonomikos kontrolė ir pan.).
Palaipsniui makroperspektyva aktualizavosi,
kai visuomenė pradėjo griežčiau reikalauti,
kad valstybė imtųsi kovos su nedarbu.
2010.10.11
3
Istorinės keinsizmo šaknys (2)
XX am. pradžioje sustiprėjo nuogąstavimai dėl
esą smarkiai lėtėjančio ekonominio augimo (
mažėjo gyventojų skaičius, kolonijos jau buvo
pasidalintos, gamyba pralenkė vartojimą, nes
didėjo pajamos ir santaupos, trūko naujų
esmingai viską keičiančių pramonės
atradimų).
Prastėjančios ekonominės padėties baubas itin
aiškiai matomas Marx’o, Veblen’o, Hobson’o
darbuose, kurie populiarėjo po 1929 metų.
2010.10.11
4
Istorinės keinsizmo šaknys (3)
Kovojant su didžiąja depresija XX am. ketvirtojo
dešimtmečio pradžioje JAV plito idėjos, kurios
vėliau bus suvoktos kaip “Bendrosios teorijos”
praktinės įžvalgos [pavyzdžiui, viešieji darbai,
valstybės išlaidų finansavimas didinant
biudžeto deficitą, likvidumo (t.y. kreditų
prieinamumo) didinimas, darbo užmokesčio ir
prekių paklausos sąryšis ir įtaka nedarbui,
etc.].
2010.10.11
5
Pagrindiniai keinsizmo postulatai (1)
1.
2.
Makroekonominė prieiga. Analizuojami visuminiai
dydžiai — bendroji arba visuminė paklausa, visuminis
vartojimas, bendrosios pajamos, gamyba, nedarbas.
Paklausos orientacija. Akcentuoja efektyvią paklausą
(dabar vadinamą visuminėmis išlaidomis) kaip tiesioginę
nacionalinių pajamų, gamybos ir užimtumo determinantę.
Visuminės išlaidos sudarytos iš C+I+G+NX. Ekonomika
pagamina tiek, kiek tikisi parduoti. Vis dėlto kartais
visuminių išlaidų nepakanka, kad būtų nupirkta rinkai
pateikta gaminių apimtis susidaro neparduotos atsargos ir
joms kaupiantis, įmonės priverstos mažinti darbo vietų
skaičių ir gamybos apimtis. Taigi, efektyvi paklausa
sukuria tikrąją gamybą, kuri tam tikrais atvejais yra
mažesnė, nei ta gamybos apimtis kuri stebima esant
visiškam užimtumui (potencialiai gamybai).
2010.10.11
6
Pagrindiniai keinsizmo postulatai (2)
3.
Ekonomikos nestabilumas.
Keinsistai teigia, kad ekonomika pergyvena nuolatinius
pakilimus ir nuosmukius, nes planuojamų investicijų lygis (=
išlaidos) yra nepastovus. Planuojamų investicijų pokyčiai
lemia tai, kad nacionalinių pajamų (taigi, ir gamybos) apimtys
kinta dydžiu, kuris viršija pradinius investicijų pokyčius.
Investicijų ir taupymo pusiausvyros lygis (tas, kuris
susiklosto po to, kai visas prisitaikymo procesas išsenka)
pasiekiamas keičiantis nacionalinėms pajamoms
(nacionalinės pajamos kinta kryptimi, priešinga palūkanų
normos pokyčiams).
Investicijų išlaidas vienu metu nulemia tiek palūkanų norma,
tiek ribinis kapitalo efektyvumas (arba laukiamas grąžos virš
naujų investicijų sąnaudų lygis). Palūkanų norma priklauso
nuo gyventojų likvidumo preferencijų ir pinigų kiekio. Ribinis
kapitalo efektyvumas priklauso nuo būsimų pelnų lūkesčių ir
kapitalo kainos pasiūlos. Laukiamas naujų investicijų pelno
lygis yra nestabilus ir būtent todėl yra viena iš pagrindinių
verslo ciklų priežasčių.
2010.10.11
7
Pagrindiniai keinsizmo postulatai (3)
4.
Darbo užmokestis ir lankstumas.
Keinsistai pabrėžia, kad darbo užmokestis nelinkęs mažėti,
nes tai lemia tokie instituciniai veiksniai kaip profsąjungos,
teisinis minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas bei tam
tikros nerašytos taisyklės (sutarimai tarp darbdavių ir
darbuotojų, kad darbo užmokesčiai per nuosmukius nebus
mažinami numanant, kad tie nuosmukiai yra laikini).
Menkos prekių ir paslaugų visuminės paklausos laikotarpiais
įmonės reaguoja mažindamos mažėjančios gamybos
pardavimus ir mažindamos darbo vietas, atleisdamos
darbuotojus, bet ne mažindamos darbo užmokesčius.
Kainos irgi nėra linkusios mažėti: pradžioje efektyvios
paklausos mažėjimas lemia gamybos ir užimtumo
sumažėjimą, bet ne kainų lygio smukimą. Defliacija pasirodo
tik esant itin giliai depresijai.
2010.10.11
8
Pagrindiniai keinsizmo postulatai (3)
5.
Aktyvi fiskalinė ir pinigų politika.
Keinsistai pasisako už tai, kad vyriausybė turėtų vykdyti
aktyvią pinigų ir fiskalinę politiką ir jų pagalba skatinti
visišką užimtumą, kainų stabilumą bei ekonominį
augimą.
Norėdama įveikti recesiją arba depresiją, vyriausybė
turėtų didinti išlaidas arba mažinti mokesčius ir taip
auginti privačias vartojimo išlaidas. Tikėdamasi
išsaugoti investicines išlaidas, ji taip pat turėtų padidinti
pinigų pasiūlą, kad sumažėtų palūkanų norma.
Atremdama infliaciją, kurią sukelia perteklinės
visuminės išlaidos, vyriausybė turėtų sumažinti savo
išlaidas, padidinti mokesčius ir taip susiaurinti privačias
vartojimo išlaidas arba sumažinti pinigų pasiūlą, kad
padidėtų palūkanų norma, ir taip visos šios priemonės
atvėsintų perteklines investicines išlaidas.
2010.10.11
9
Kam atstovauja (ar siekia
atstovauti) keinsistai?
Keinsizmas labai greit išpopuliarėjo, nes jis aiškiai sakė, ką reikia daryti esant
sudėtingai ar net tragiškai (Didžioji krizė) ekonomikos situacijai. Absoliučiai
daugumai panašios pažiūros buvo priimtinos, nes mažino nedarbą ir didino
pajams, o nedidelės nukentėjusiųjų grupės (pavyzdžiui, tie, kurie
administravo nedarbo išmokas) galėjo būti ignoruojami:
• dirbantieji išlošė dėl skatinimo politikos ir augančių darbo užmokesčių;
• verslas išlošė dėka didelių valstybės užsakymų ir įvairių subsidijų bei
mokesčių lengvatų programų;
• bankininkai, praradę privačias paskolas, galėjo išlošti platindami ir kaupdami
valstybės obligacijas. Valstybės kontrolė bankams garantavo likvidumą,
stabilumą ir saugumą;
• intelektualai buvo patenkinti išsiplėtusiu užimtumu viešajame sektoriuje ir
galimybe laisvai eksperimentuoti bei daryti reformas;
• žemės ūkis per įvairias intervencines žemės ūkio programas gavo valstybės
paramą.
Septintą ir aštuntą XX am. dešimtmečiais vartotojai iš esmės palankiai vertino
mažėjančius mokesčius ir palaikė politikus, kurie teikė tokius siūlymus.
Tiesa, aštuntą dešimtmetį panašūs pasiūlymai buvo perrašyti jau kaip pasiūlos,
o ne paklausos skatinimo mechanizmo sudėtinės dalys, bet jos derėjo su
2010.10.11
10
keinsizmo principais.
Kiek konkrečiu momentu keinsistų idėjos
buvo vertingos, naudingos ir teisingai
atspindėjo tikrovę? (1)
1. Pasuko ekonomiką nuo teorijos į ekonominės
politikos lauką.
2. Paaiškino tiek ciklo svyravimų priežastis, tiek
metodus, kurių pagalba su jais galima kovoti.
3. Įdiegė naują tyrimų technikų rinkinį, kurį naudojo
net tie, kurie iš esmės nepritaria keinsizmui.
Nacionalinės apskaitos sistemos, ekonometriniai
metodai, empiriniai realaus gyvenimo tyrimai ir t.t.
2010.10.11
11
Kiek konkrečiu momentu keinsistų idėjos
buvo vertingos, naudingos ir teisingai
atspindėjo tikrovę? (2)
4. Pasiūlė alternatyvą neoklasikų siūlomam
nominalaus darbo užmokesčio mažinimui, kuris
esant krizei galėtų užtikrinti visišką užimtumą.
Pasak keinsistų, logiškesnis darbo užmokesčio
didinimas, kuris didina visuminę paklausą ir atrodytų
paradoksaliai didina užimtumą.
Pats Keynes sakė, kad nominalių darbo užmokesčių
masinis mažinimas yra labai bloga politika, mat nors
atskiroje įmonėje sumažinti atlyginimai gali reikštų
padidėjusią gamybą ir užimtumą, bet šios įmonės
gaminių paklausa išliks nepakitusi.
2010.10.11
12
Kiek konkrečiu momentu keinsistų idėjos
buvo vertingos, naudingos ir teisingai
atspindėjo tikrovę? (3)
4.
(tęsinys).
Šalies ekonomika negali lengvai padidinti gamybos
mažindama nominalius darbo užmokesčius (tariame, kad
tai izoliuotas nuo užsienio ūkis), nes darbo pajamos yra
tiek prekių paklausos, tiek gamybos sąnaudų šaltinis. Jei
užmokestis mažėja, tai laukiama, kad jie mažės ir toliau, ir
tai gali priversti verslą atidėti investicines išlaidas, kas dar
labiau pablogina situaciją.
Jei mažėjantis darbo užmokestis virsta mažesnėmis
kainomis, tai vėl blogina padėtį: reali skolos našta auga, o
turtas iš verslininkų pereina į rantje rankas. Dar daugiau,
mažėja verslo marža, tad užgniaužiamos naujos
investicijos. Mažėja ribinis polinkis vartoti ir situacija
blogėja toliau.
2010.10.11
13
Kurie keinsistų suformuluoti
principai įsitvirtino?
Faktiškai moderni ekonomika yra neoklasikinės
mikroekonomikos ir Keynes’io inspiruotos
makroekonomikos darinys.
Visuotinai pripažįstamos idėjos;






Vartojimo funkcija ir ribinis polinkis vartoti;
Taupymo funkcija ir ribinis polinkis taupyti;
Ribinis kapitalo efektyvumas;
Multiplikatorius;
Fiskalinė ir pinigų politikos;
IS-LM analizė ir t.t.
2010.10.11
14
Kurie keinsistų suformuluoti
principai dabar vertinami neigiamai
1. Nesutinkama, kad ekonomika, kaip manė
Keynes’as, gali būti “puikiai suderinta”;
2. Pernelyg lengvai vertino valstybės
išlaidas, kurio lengvai gali virsti ir
absoliučiai beprasmiu ar net žalingu
išlaidavimu;
3. Simpatizavo tuščiam prabangos
vartojimui.
2010.10.11
15
John’as Maynard’as Keynes’as
1883-1946
Viena ryškiausių visų laikų
ekonomikos personų.
1936 m. parašę vieną
įtakingiausių XX
amžiaus ekonomikos
knygų — “Bendrąją
užimtumo, palūkanų ir
pinigų teoriją” (The
General Theory of
Employment, Interest
and Money).
2010.10.11
16
Gyvenimas (1)
Tėvas — įžymus politekonomas ir logikas, Kembridžo mokyklos atstovas
John’as Neville’is Keynes’as.
Motina — pirmoji Kembridžo merė moteris, aktyvi socialinė darbuotoja.
Baigė Itoną ir King's Koledžą (matematika) Kembridže. Dėstė Marchall’as ir
Pigou. Buvo laptos bendrijos “The Apostoles” narys.
1906 – 1909 m.m. valstybės tarnautojas, 1909 metais grįžta į Kembridžą.
Kembridže trys gyvenimo dalys:



Dirbo King's College;
Nuo 1911 metų (28 metai!) iki penkto dešimtmečio (beveik iki mirties)
“Economic Journal” redaktorius;
"Bloomsbury grupė” (aukštesniosios klasės estetų grupelė Virginia Woolf,
Clive’as Bell’as and Lytton’as Strachey (gyvenimas už ekonomikos
pasaulio). Priklausė rašytojai, menininkai, intelektualai, puikus
pašnekovai.
1913 m. knyga apie Indijos valiutą.
2010.10.11
17
2010.10.11
18
Gyvenimas (2)
1914-1918 m.m. patarėjas finansų ministerijoje
1918 m. Britanijos delegacijos Versalio derybose narys. Nesutiko
su itin didelėmis kontribucijomis pralaimėjusiai Vokietijai ir
atsistatydino,
1919 m. “Ekonominės taikos pasekmės” (Economic
Consequences of the Peace
1921 m. “Tikimybių traktatas” Treatise on Probability, kur
sugriovė klasikinę tikimybių teoriją ir sukūrė vadinamąją
loginę-racionalią tikimybių teoriją. Analizavo loginius tikimybių
teorijos pamatus;
1923 “Pinigų reformos pamfletas” Tract on Monetary Reform
Trečią dešimtmetį Keynes’as labai aktyviai dalyvavo politiniuose
debatuose. Geriausi jo publicistikos straipsniai surinkti 1931
m. knygoje “Įtikinėjimų esė” Essays in Persuasion.
1925 m. vedė rusų baleriną Lydiją Lopokovą.
2010.10.11
19
Gyvenimas (3)
1926 m. “The end of Laiseez-Faire” Didelis verslas dažnai yra loterija, kurioje
laimi asmenys, kurių pelną neša neišmanymas ir atsitikinumas.
1930 m. “Traktatas apie pinigus” (Treatise on Money) dvitomis. Intelektualinis
mūšis su Friedrich’u vopn Hayek’u.
1936 m. “Bendroji teorija”. Politikai JAV nutaria, kad neoklasikai ne tik prasti
ekonominės politikos patarėjai, bet ir prasti teoretikai.
1944 m. Keynes’as vadovauja britų delegacijai tarptautinėje konferencijoje
Breton Woodse. Priimamas Baltasis planas : šalys susigrąžina fiksuotus
kursus susijusius su doleriu, tuo tarpu doleris dengtas auksu. Atsiranda
Bretonvudso pinigų sistema, įsteigiamas Tarptautinis valiutos fondas ir
Pasaulio bankas.
1938 m. pradėjusi silpti Keynes’o sveikata šlubuoja vis labiau ir jis miršta
1946 m.
Itin sėkmingas investuotojas biržose, puikus meno žinovas, labai didelė
meno kolekcija, Britų muziejui pirko modernius paveikslus.
2010.10.11
20
2010.10.11
21
Keynes’o sistema
Keli svarbiausi susiję elementai:
Vartojimo funkcija — fundamentalus psichologinis
dėsnis, apibrėžiantis ryšį tarp vartojimo ir pajamų [C =
c0 + c1Yd]
Investicijos (tik realus sektorius, tik prekinės
investicijos);
Likvidumo preferencija — nuo ko priklauso noras
laikyti pinigus (sandorių, atsargumo bei spekulaicinis
motyvai).
Pusiausvyros pajamos ir užimtumas
Ekonominė politika, kuri palaiko užimtumą ir
stabilumą.
J.M. Keynes: “politinė žmonijos problema yra suderinti
tris dalykus — ekonominį efektyvumą, socialinį
teisingumą ir asmeninę laisvę”
2010.10.11
22
Keinsizmas
Reakciją į “Bendrąją teoriją” kontraversiška.
Vieni žavėjosi, kiti — neigė: diskusijos, kurių
leitmotyvas buvo “Apie ką gi ta knyga?”.
1937 m. John’as Hicks’as (vėliaus
nepriklausomai Roy’jus Harrod’as)
pristato IS-LM modelį (prasideda
noklasikinė-keinsistinė sintezė), kuri
dominuoja JAV šeštą ir septintą
dešimtmetį.
2010.10.11
23
IS-LM modelis
Vienas dažniausia naudojamų
makroekonomikos modelių.
Sąryšis tarp efektyvios paklausos
ir likvidumo.
I.
II.
III.
IV.
Prekių pasiūlos perteklius,
pinigų paklausos perteklius;
Prekių paklausos
perteklius, pinigų paklausos
perteklius;
Prekių paklausos
perteklius; pinigų pasiūlos
perteklius;
Prekių pasiūlos perteklius;
pinigų pasiūlos perteklius.
2010.10.11
24
Hicks’o-Hansen’o modelis (IS-LM)
IS-LM modelis parodo sąveiką tarp realios ir
pinigų rinkų. Realioje rinkoje kiekvienas
gauna pajamas (Y), o pinigų rinkoje sužino
palūkanas (r). Šie kintamieji, savo ruožtu,
veikia kitas rinkas — paprasčiausiu atveju
pajamos veikia pinigų paklausą, o
palūkanos — investicijas.
2010.10.11
25
Klasikinio keinsizmo pabaiga
1968 metais Vakaruose (Japonijoje ir Australijoje taip pat)
prasidėjo ekonominė krizė: mažėjo darbo vietų, smuko
gamyba. Bet (Keynes’as turėtų išprotėti !) taip pat augo
infliacija.
Ir tai jau prieštaravo visai keinsizmo logikai. Pasikartojo
1929 metų krizė, bet dabar kaltininkas buvo keinsizmas.
Ekonomiką tuomet uzurpavęs keinsizmas nei galėjo
paaiškinti, kas vyksta, nei ko imtis. Tad jis kuriam laikui
tarsi ir žlugo kartu su visomis Phillipso’o kreivėmis.
Geriausiai bėdos šaknis paaiškino tei, kurie sakė, kad
makroekonomikos pamate guli mikroekonomika. Ir norint
žinoti, ką daryti makrolygyje privalu suvokti, kaip gyvena
įmonės, namų ūkiai ir atskiros rinkos. T.y. reikia puikia
mokėti mikroekonomiką.
2010.10.11
26