Transcript 8 paskaita

Čikagos mokykla – naujasis
klasicizmas;
M. Friedman’as,
R. E. Lucas’as, G. S. Becker’is
Doc. A. Maldeikienė
2010/2011 m.m
Čikagos mokykla (1946- ...)
Dvi fazės — ankstyvoji (pirmoji) ir modernioji (siejama su M.
Friedman’o darbais.
Pirmoji — Frank’as Knight’as, Henry Simons’as (griežti laissezfaire šalininkai)
Modernioji prasideda 1946 metais, kai Milton’as Friedman’as
pradeda dirbti Čikagos universitete.
Tradicija labai įtakinga (ypač populiari aštuntą-devintą XX
amžiaus dešimtmečiais).
Dabar mokyklos deklaruojamos vertybės ir pažiūros išplitę už
Čikagos universiteto ribų (kartais mokykla vadina tiesiog
monetarizmo vardu).
Čikagos mokykla — vienas iš neoklasikinės mokyklos variantų,
vadinamasis naujasis klasicizmas.
2010.10.18
2
Monetarizmo samprata
Terminas įvestas apie 1968 metus ir kreipė
link M. Friedman’o pateiktų
makroekonominių įžvalgų.
Atsiradęs 1956 m. monetarizmas tapo itin
įtakingas septintame-aštuntame
dešimtmečiais
Devinto dešimtmečio pradžioje praranda
savo įtaką.
2010.10.18
3
Istorinės Čikagos mokyklos
šaknys (1)
Pagrindinė problema, kuri inspiravo Čikagos mokyklos
idėjas — valstybės vaidmens ekonomikoje ribų
klausimas.
Valstybės vietą ekonomikoje analizavo daugelis XX am.
ekonomistų, jų tarpe itin didelis indėlis:
1. Pigou — idėja apie eksternalijas, kuri suteikė
galimybę manyti, kad vyriausybė turi pagerinti išteklių
pasiskirstymą per pasirinktus mokesčius ir subsidijas.
2. J. Robinson monopsonijos teorija leido numanyti, kad
vyriausybė privalo įvesti minimalų darbo užmokestį ir
skatinti profsąjungas;
2010.10.18
4
Istorinės Čikagos mokyklos
šaknys (2)
Netobulos konkurencijos ir monopolinės galios teorijos leido manyti,
kad valstybės vaidmuo turi būti išplėtotas:
a. natūralios monopolijos turi būti reguliuojamos;
b. 5(nentūralios) monopolijos naikinamos konkurencijos skatinimu,
antimonopoliniu reguliavimu;
4.
Ekonominio augimo teorijos (tuometinės) leido manyti, kad
vyriausybė yra vienintelis subjektas, galintis sulaužyti skurdą
besivystančiose šalyse.
5.
Įsigalėjo keinsizmas, kuris teigė, kad vyriausybė siekdama
stabilizuoti ekonomiką privalo taikyti fiskalinę, pinigų ir pajamų
politikas. Tiesk maržinalistų, tiek keinsistinė analizės rodė, kad
vyriausybės vykdomas pajamų perskirstymas yra racionalūs.
Čikagos mokykla griežtai pasisakė prieš visus šiuos ir kitus panašius
teiginius.
Nors iš pradžių mokykla buvo nepopuliari, bet po aštunto dešimtmečio
ekonominės suirutės (pvz. stagfliacija) kai kurios keinsizmo ir kitų
tuomečių vyraujančių pažiūrų problemos atvėrė platų kelią Čikagos
mokyklos idėjoms.
3.
2010.10.18
5
Pagrindiniai Čikagos mokyklos
postulatai (1)
1.
2.
Optimizuojanti elgsena. Sprendimo priėmimo metu individai siekia
taip optimizuoti savo elgseną, kad gautų maksimalų malonumą
(naudą). Pagrindinis ūkio subjektas — individas, kuris, siekdamas
maksimizuoti specializacijos ir mainų teikiamą naudą, jungiasi į
didesnius darinius — šeimas, politinių interesų grupes, verslo
organizacijas. Manoma, kad pirmenybiškumai (preferencijos) yra
pastovūs ir nepriklauso nuo kainų. Žmonių pasirinkimai racionalūs,
tačiau tokie pasirinkimai negarantuoja, kad bus racionalūs ir
padariniai. Nauda ir sąnaudos yra neapibrėžti. Siekdami sumažinti šį
neapibrėžtumą, sprendimus priimantys asmenys bando gauti
papildomą informaciją, tačiau šiam procesui irgi galioja ribinės naudos
principas: tame taške, kur papildomos informacijos gavimo sąnaudos
viršiją galimą naudą procesas baigiasi. Vartotojai, darbuotojai ir
įmonės reaguoja į pinigines paskatas ir nepaskatas (stabdžius).
Matematinė orientacija. Čikagos mokykla (skirtingai nei naujieji
austrai) remiasi matematiniais instrumentais, taikydami tiek Marshall’o
pusiausvyros metodą, tiek Walras’o bendrosios pusiausvyros prieigas.
Pabrėžiama empirinė verifikacija.
2010.10.18
6
Pagrindiniai Čikagos mokyklos
postulatai (2)
3.
Stebimos kainos ir darbo užmokesčiai bendrai paėmus turi
tendenciją būti tinkama jų ilgo laikotarpio konkurencingų
reikšmių aproksimacija;
Kainos ir darbo užmokesčiai atspindi ribines visuomenės
alternatyvias sąnaudas. Faktinių kainų nukrypimai nuo
konkurencingų kainų, kuriuos nulemia monopolija ar monopsonija,
bendrai paėmus yra nereikšmingi. Monopolinės kainos ilgu
laikotarpiui išsilaiko tik tose srityse, kur vyriausybė blokuoja
konkurenciją. Net šiais atskirais atvejais konkurencija galiausiai
lemia naujus gaminius ir technologijas, kurios pakerta monopolistų
pozicijas.
Eksternalijas gali sumažinti labai aiškios nuosavybės teisės bei
privačių derybų skatinimas.
Instituciniai suderinimai (išmokos vadovybei, itin dideli aukštų
vadybininkų atlygiai, profsąjungų kontraktai ir panašiai) kurie iš
pirmo žvilgsnio atrodo kaip reiškiniai, kurie kainas ir darbo
užmokesčius leidžia nustatyti ne rinkoje, paprastai egzistuoja tik
todėl, kad sandorio pusės mano juos esant efektyviais.
2010.10.18
7
Pagrindiniai Čikagos mokyklos
postulatai (3)
4.
Keinsizmo atmetimas.
Ekonomika yra pati savaime susireguliuojanti ir
prisitaikanti sistema, kur nedideli svyravimai išsilygina
savaime. Gilios recesijos ar depresijos įvykta tada, kai
taikoma netinkama pinigų politika, o ne dėl
nepriklausomų vartojimo pokyčių. Pinigų atsargos
pokyčiai lemia tiesioginius nominalaus BVP pokyčius ir
yra veiksmingesni, nei palūkanų normos valdymas.
Fiskalinė politika paprastai neefektyvi, nebent ją lydi
pinigų pasiūlos pokyčiai, ir net pastaruoju atveju
racionalūs lūkesčiai jos naudą eliminuoja. Teorijos apie
sąnaudų ar pardavėjų inspiruotą infliaciją yra klaidingos,
nes infliacija visur ir visada yra išimtinai pinigų
fenomenas.
2010.10.18
8
Pagrindiniai Čikagos mokyklos
postulatai (4)
5. Ribotas vyriausybės vaidmuo.
Pagal pačią savo prigimtį vyriausybė yra
neefektyvi, kai siekia tikslų, kurie gali būti
patenkinti privačių mainų dėka. Vyriausybės
pareigūnai turi savo nuosavų tikslų, kuriuos jie
siekia optimizuoti, ir todėl neišvengiamai dalį
jiems pavestų išteklių jie panaudoja tokiems
tikslams, kurie neduoda naudos mokesčių
mokėtojams. Vietoje to, kad atstovautų viešąjį
interesą, vyriausybės reguliavimas paprastai
duoda naudos tik tiems, kurie tą reguliavimą
vykdo ar tiems, kurie sugeba pasinaudoti tuo
reguliavimu savo naudai.
2010.10.18
9
Kam atstovauja (ar siekia
atstovauti) Čikagos mokykla?
Atstovaudami konkurencingai rinkos ekonomikai,
kuri garantuoja maksimalią individualią ir
kolektyvinę ekonominę laisvę, mokyklos atstovai
teigia atstovaujantis visą visuomenę.
Problemos dėl monopolijų, pajamų perskirstymo
(pastaruoju atveju išlošia turtingieji).
Bendrai paėmus nors šios mokyklos atstovai
paprastai griežtai atsiriboja nuo politikos
(akcentuoja pozityvistinį savo tyrimų pamatą), vis
dėlto jie galiausiai atstovauja konservatyviąją
politiką.
2010.10.18
10
Kiek konkrečiu momentu Čikagos mokyklos
idėjos buvo vertingos, naudingos ir teisingai
atspindėjo tikrovę?
1.
2.
3.
Atgaivino ir sustiprino maržinalistinę tradiciją tuo metu, kai
ji ėmė prarasti populiarumą.
Išlaikė klasikinės ir neoklasikinės mokyklų tradiciją, t.y.
neleido pamiršti mikroekonominio ekonomikos lauko
(pavyzdžiui, nedarbo tyrimai dabar rėmėsi ne tik ciklo
tyrimais, bet ir mikroekonominiais darbo paieškos sistemų
tyrimais ar darbo laisvalaikio tarpusavio sąryšių analize).
Išlaikė monetarines Fisher’io įžvalgas, kurios keinsizmo
apgultyje atrodė prarandančios svarbą. Infliacijos tyrimai.
Parodė, kad nedarbo-infliacijos tarpusavio sąryšiai gali būti
labai komplikuoti ir jų negalima tiesiogiai taikyti, kovojant
su nedarbu.
2010.10.18
11
Kurie Čikagos mokyklos
suformuluoti principai įsitvirtino?
Esminės įsitvirtinusios įžvalgos:
 Natūralus nedarbo lygis
 Racionalūs lūkesčiai;
 Ilgo laikotarpio vertikali Phillips’o kreivė;
 Visuminės pasiūlos trumpu laikotarpiu palyginimas su
visumine pasiūla ilgu laikotarpiu;
 Žmogiškasis kapitalas;
 Darbo paieška;
 Diskriminacija;
 Lankstūs valiutos kursai;
Ir t.t.
2010.10.18
12
Čikagos universitetas
2010.10.18
13
Milton’as Friedman’as
1912- 2006
Vienas įtakingiausių XX
amžiaus ekonomistų.
Vadovavo “kovai” prieš
keinsizmą.
1976 m. ekonomikos
Nobelio premija.
2010.10.18
14
Indėlis
Žymiausi tyrimai:
 vartojimo analizė,
 pinigų istorija ir teorija;
 stagfliacija
 stabilizavimo politikos prieštaravimai;
 skeptiškas centrinio banko vaidmens
stabilizacinėje politikoje vertinimas (vienintelis
instrumentas — nedidelis MS prieaugis)
“The Economist” “įtakingiausias XX am. antros pusės
(o gal ir viso šimtmečio...) ekonomistas”
2010.10.18
15
M. Friedman’o filosofija
Klasikinis liberalizmas, libertarizmas
Pabrėžė laisvos rinkos pranašumus ir vyriausybės
įsikišimo trūkumus
1962 m. “Kapitalizmas ir laisvė” (Capitalism and
Freedom):
 Laisvai svyruojantys valiutų kursai,
 Gydytojų licencijavimo draudimas;
 Neigiami pajamų mokesčiai,
 Išsilavinimo vaučeriai ir t.t.
2010.10.18
16
Robert’as E. Lucas’as (1937-...)
1995 m. Ekonomikos
Nobelio premija
Svarbiausia įžvalga —
racionalūs lūkesčiai
Naujosios klasikinės
mokyklos lyderis,
pasiūla paremtos
pusiausvyros
ekonomikos samprata
2010.10.18
17
R. Lucas’o indėlis
Modernioji Čikagos mokyklos versija — naujoji klasikinė
mokykla
Racionalių lūkesčių koncepcija
Investicijų teorijos tyrimai ( 1967 — ribinės prisitaikymo
sąnaudos)
Augimo teorijos (žmogiškojo kapitalo reikšmė) 1988)
Pinigų teorijos
Lucas’o kritika (1976) — ekonometrinių modelių taikymo
ekonominei politikai formuluoti problemos. Lucas’o kritika
sako, kad sąryšiai, kurie gali pasirodyti makrotyrimų
lauke (pavyzdžiui, priklausomybė tarp nedarbo ir
infliacijos) gali keistis, kai ūkio subjektai reaguoja į
laukiamą ekonominę politiką. Tai atvedė prie Naujosios
keinsistinės ekonomikos atsiradimo bei aiškaus
suvokimo, kad makroekonomiką lemia mikroekonominiai
pagrindai.
2010.10.18
18
Gary Stanley Becker’is (1930-...)
1992 m. Nobelio premija.
Garsus tuo, kad tvirtina,
jog didžioji dalis
žmonių elgsenos gali
būti paaiškinta naudos
ir sąnaudų palyginimu
ir naudos
maksimizavimu:
žmogaus elgsenos
pamatas —
ekonominis.
2010.10.18
19
Becker’io žmogaus elgsenos
tyrimai
Svarbiausios tyrimų kryptys:
1. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą;
2. Šeimos ir namų ūkio elgsena (darbo
pasiskirstymas bei laiko išsidėstymas
šeimoje)
3. Nusiklatimas ir bausmė;
4. Diskriminacija darbo ir prekių rinkose.
2010.10.18
20