Slide 1

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 2

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 3

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 4

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 5

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 6

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 7

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 8

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 9

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 10

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 11

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 12

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis


Slide 13

VIEVERSYS –
PAVASARIO
PRANAŠAS
Parengė Alytaus Vidzgirio
pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytoja metodininkė
Zita Belevičienė

Mįslės
Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia.

Pirmas grįžta iš pietų
Ir saulėtekio metu
Virš dirvonų nebylių
Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys
Kartą artojas arė lauką.
Jam liūdna vienam.
Atėjo Dievas ir klausia:
- Ko toks nuliūdęs?
- Vienas esu, niekas manęs
nepalinksmina.
Dievas paėmė nuo žemės
grumstelį ir išmetė aukštyn
sakydamas:
- Bus tau draugas.
Tas grumstelis pavirto
vieversėliu ir ėmė linksmai
giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda
Čiru viru, pavasaris,
Palikau vaikelius nelesintus.
Parlėksiu – palesinsiu,
Prakirsiu ledelį – pagirdysiu.
Čiru viru, pavasaris,
Visi vaikai į pašalius.
Su duonos kampais,
Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio
diena
Senoliai manė, kad jei jis
parskrenda anksčiau nei
vasario 24 d., dar ilgokai
bus šalta, o jei vėliau nei
vasario 24 d., pavasaris
bus ankstyvas.
Atėjus krikščionybei su
šia švente sutapatinta
Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys

Dažniausiai sutinkamas
Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys

Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis
Vieversiai yra smulkūs
paukščiai. Užpakalinis
pirštas su ilgu, beveik
tiesiu nagu. Gyvena jie
atvirame kraštovaizdyje,
lizdus suka ant žemės.
Maitinasi vasarą
daugiausia bestuburiais
ir augaliniu maistu.

Prietarai
 Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva
vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota,
kad pasėlių amaras neužpultų.
 Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo
gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš
vilnų sau lizdelį“.
 Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus
apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi
greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai
 Jei vyturys pirma
savo dienos giedot
pradeda, tai šaltis
jam nasrelius uždaro.
 Kai parskrenda
vyturėlis ir tuoj suka
lizdą, tai bus gražus
pavasaris ir ruduo.

Patarlės

 Gieda kaip vieversys.
 Blogas ūkininkas, kurio
dirvas tik vyturiukas
tręšia.

Vieversio dainelė
Čyru vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos.
Čyru vyru aš grumstelis
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė –
tiesią vagą tiesk.

Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda...
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:
Čyru vyru, aš artojo
rytmečio malda
Bernardas Brazdžionis