Transcript Nacionaline Lisabonos strategija

LIETUVOS NACIONALINĖS LISABONOS
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
Sonata Serbentaitė
(TVvnm09-2 gr.)
Siekiant suaktyvinti Europos ekonominį augimą ir suteikti naują
impulsą Europos konkurencingumui didinti 2000 metais buvo
sukurta Lisabonos strategija. Per pirmuosius penkerius metus
norimų rezultatų nebuvo pasiekta, todėl 2005 m. kovo mėn. Europos
Vadovų Taryba peržiūrėjo Lisabonos strategiją ir išskyrė dvi
pagrindines sritis: ekonomikos augimą ir užimtumo skatinimą.
2005 m. Europos Sąjungoje atnaujinta Lisabonos strategija, kurios
pagrindu šalys narės įpareigotos parengti ir įgyvendinti Nacionalines
reformų programas. Lietuvoje tais pačiais metais patvirtinta
Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa.
NACIONALINE LISABONOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
PROGRAMA NUSTATYTI TRYS NACIONALINIAI PRIORITETAI:
Makroekonomikos srityje – išlaikyti spartų ekonomikos augimą,
makroekonominį stabilumą ir siekti visateisės narystės
Ekonominėje ir pinigų sąjungoje;
Mikroekonomikos srityje – skatinti Lietuvos įmonių
konkurencingumą;
Užimtumo srityje – skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį
kapitalą.
Pagal šiuos prioritetus numatytos priemonės, skirtos
atitinkamiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Nacionalinės
Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje nustatyti du svarbiausi
kiekybiniai uždaviniai (iki 2010 m. pasiekti 68,8 proc. užimtumo
lygį bei 2 proc. BVP skirti išlaidoms MTTP (moksliniams tyrimams
ir technologinei plėtrai).
PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINĖS POLITIKOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI







Išlaikyti stabilią makroekonominę aplinką ir valstybės finansų
tvarumą, sudarantį palankias augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas
Pagrindiniai uždaviniai:
išlaikyti spartų ūkio augimą vidutinės trukmės laikotarpiu;
išlaikyti einamosios sąskaitos balanso tvarumą, įgyvendinant atitinkamas
priemones.
Užtikrinti ilgalaikį fiskalinės politikos tvarumą kaip didesnio užimtumo
pagrindą
Pagrindiniai uždaviniai:
siekti valstybės skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu;
vykdyti efektyvią pensijų sistemos reformą;
siekti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo ir finansinio stabilumo,
toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas;
skatinti užimtumo ir darbo našumo augimą, būtiną valdžios sektoriaus
finansų stabilumui užtikrinti;
vykdyti valstybės biudžeto politiką, atsižvelgiant į strateginius nacionalinius
ir ES prioritetus, grįsti ją reformomis, skatinančiomis išteklių paskirstymo
efektyvumą.


Skatinti ekonominės politikos, struktūrinių reformų ir socialinės
politikos sanglaudą, didinančią darbo našumą ir
konkurencingumą
Pagrindiniai uždaviniai:
skatinti politinį dialogą nominalaus darbo užmokesčio sistemų,
atitinkančių ekonomikos ir darbo rinkos plėtrą, tobulinimo
atsižvelgiant į atskiras socialines grupes klausimu;
toliau vykdyti pradėtas reformas darbo ir produktų rinkose, siekiant
prisitaikyti prie globalizacijos, technologijos ir ciklinių pokyčių.
Siekti visateisio dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje
Pagrindinis uždavinys: vykdyti tvarią fiskalinę politiką, išlaikyti mažus
bazinių palūkanų rizikos priedus ir mažą infliaciją.
PAGRINDINIAI MIKROEKONOMINĖS POLITIKOS TIKSLAI
Lietuvos Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje nustatytas
mikroekonominės politikos prioritetas - skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTEP (moksliniais
tyrimais ir eksperimentinės plėtros ) rezultatais ir pačiam investuoti į MTEP,
plėtojant viešojo sektoriaus MTEP pajėgumus

Siekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o
pramonės ir su ja susijusios verslo struktūros ir sukuriama nacionalinio
produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams
Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią
visuomenę


Skatinti tvarų išteklių naudojimą ir stiprinti aplinkos apsaugos ir augimo
sąveiką

Užtikrinti tinkamą ES vidaus rinkos funkcionavimą Lietuvoje

Sujungti Lietuvos energetikos tinklus su vakarų Europos tinklais, plėsti ir
tobulinti tarptautinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą
PAGRINDINIAI UŽIMTUMO POLITIKOS TIKSLAI

Įgyvendindama užimtumo politikos pagrindinį užsibrėžtą prioritetą –
skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą Lietuvai
sutelkti dėmesį į numatytų reformų ir priemonių vykdymą.

Pritraukti į darbo rinką bei joje išlaikyti daugiau žmonių,
užtikrinant kokybišką ir saugų užimtumą, modernizuojant darbo
rinkos ir socialinės apsaugos sistemas.
Pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas naujo Lietuvos
Respublikos užimtumo rėmimo, nuostatų realizavimui. Įvestos
naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kaip pavyzdžiui,
įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių rėmimas, darbo rotacija,
savarankiško užimtumo rėmimas ir kitos. Akcentuojamas darbdavių
rėmimas, kurie sukuria naujas kokybiškas arba pritaikytas prie
specifinių poreikių turinčių asmenų darbo vietas. Nauju teisiniu
pagrindu pradėtos realizuoti veiksmingos užimtumo rėmimo plėtros
politikos priemonės, pagerino darbo rinkos institucijų teikiamų
paslaugų kokybę, sudarė papildomas užimtumo galimybes
gyventojams dalyvauti darbo rinkoje.
Asmenims, kurių užimtumo galimybės varžo šeimyninės
aplinkybės, buvo plėtojama socialinių paslaugų
infrastruktūra: plečiamas bendruomeninių įstaigų, vaikų
dienos centrų, šeimos paramos centrų, tinklas,
spartinamas paramos šeimai tarnybų ir kitų socialinės
priežiūros centrų kūrimas. Taip pat buvo didinamos
sunkiausiai įsidarbinančių asmenų galimybės: išplėsta
jiems skirtų paslaugų infrastruktūra, didinamas paslaugų
prieinamumas. Patobulintas Lietuvos Respublikos
socialinių įmonių įstatymas kuris praplėtė įdarbinamų
socialinėse įmonėse asmenų ratą bei patikslino darbo
organizavimo sąlygas.
Įgyvendinti projektai integruojant į darbo rinką asmenis su negalia,
nuteistuosius ir asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų, taip pat
projektai, kurie mažina diskriminacijos dėl amžiaus, negalios, rasės
ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose
visuomenės gyvenimo srityse.
Siekiant didinti jaunimo sąmoningumą, žinias bei įgūdžius verslumo
srityje, parengtas Nacionalinės jaunimo verslumo skatinimo 20072012 metų programos projektas. Viena iš didžiausių kliūčių jaunimui
įsidarbinti yra praktinių įgūdžių stoka. Šalinant šią spragą priimtame
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo pakeitimo įstatyme
įteisinta nauja profesinio mokymo organizavimo forma –
pameistrystė, o Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme - numatyta
aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – darbo įgūdžių rėmimas.

Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimus prisitaikyti. Nedarbo prevencijos
tikslais teritorinės darbo biržos kartu su darbdaviais visose įmonėse,
pranešusiose apie didesnį darbuotojų atleidimą, rengia tikslines prevencinių
veiksmų programas atleidimų pasekmėms sušvelninti. Sustiprinta
nelegalaus darbo kontrolė. Įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų
kodekso pakeitimams Valstybinė darbo inspekcija viešai skelbia apie
darbdaviams taikytas nuobaudas už darbo įstatymų pažeidimus. Lietuvos
darbo biržos interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis sukurtas EURES
Lietuva internetinis puslapis.

Mažinti struktūrinį nedarbą daugiau investuojant į žmones. Didinamos
pastangos keliant profesinio mokymo prestižą bei didinant mokymosi visą
gyvenimą apimtis. Restruktūrizuojant švietimo, pasibaigus privalomajam
mokymui, sistemą, siekiama suartinti bendrąjį ir profesinį lavinimą. Priimtas
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, kuris apima
suaugusiųjų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Optimizuojamas
profesinio mokymo mokyklų tinklas. Dedamos papildomos pastangos
sėkmingai įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją ir jos
įgyvendinimo veiksmų planą.
Lisabonos programa Lietuvoje paskatino aktyvesnę diskusiją tarp
partnerių ir atsakingų ministerijų, leido pradėti svarbius
pasirengiamuosius darbus, nustatyti aiškius uždavinius ir rodiklius,
tačiau kol kas nebuvo pasiekta konkrečių postūmių viešojoje
politikoje. Numatytos ambicingos priemonės mikroekonomikos
srityje, tačiau užimtumo ir makroekonominės politikos priemonės
daug nuosaikesnės. Taigi dar ne visiškai išnaudojamos Lisabonos
strategijos teikiamos galimybės įgyvendinti svarbias reformas.
Daugiausiai įtakos programa iki šiol darė politikos koordinavimui ir
priežiūrai – įsteigti nauji padaliniai, suformuotos darbo grupės.
Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22d. nutarimu Nr.
1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), palankiai įvertino Europos Komisija.
2005-2007 metams skirtoje programoje buvo numatyti nacionaliniai
prioritetai ir priemonės sparčiam ekonomikos augimui ir ūkio
konkurencingumui didinti, užimtumui ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą
skatinti.
2008 metų kovą Europos Vadovų Taryba pradėjo naują 3 metų (2008–2010
metai) Lisabonos strategijos įgyvendinimo ciklą. Pagrindinis dėmesys
skiriamas spartesniam reformų įgyvendinimui, siekiant didinti Europos
ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 patvirtino Nacionalinės Lisabonos
strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą. Pagal Europos
Sąjungos institucijų rekomendacijas parengtame dokumente įtvirtinti
ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo uždaviniai bei priemonės jiems
įgyvendinti. Programos tikslas - didinti Lietuvos konkurencingumą 20082010 metais.
Nacionalinė Lisabonos strategijos programa remiasi Europos Vadovų
Tarybos patvirtintomis keturiomis prioritetinėmis reformų sritimis – žinios ir
inovacijos, verslo potencialo realizavimas, investicijos į žmones ir darbo
rinkos modernizavimas, energetika ir klimato kaita.
Naujojoje programoje atsižvelgta į Europos Komisijos Lietuvai pateiktas
rekomendacijas skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas ir
žmoniškąjį kapitalą. Bus siekiama skatinti privataus sektoriaus investicijas
mokslo ir inovacijų srityje, ypač investicijas į inovacijas tradiciniuose,
nedaug pažangių technologijų taikančiuose, sektoriuose.
Programoje numatytomis priemonėmis siekiama didinti kvalifikuotos
darbo jėgos pasiūlą – reformuojant švietimo ir profesinio mokymo
sistemas, užtikrinant jų kokybę ir atitikimą darbo rinkos poreikiams,
įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą strategiją.
Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytos
priemonės, orientuotos į Europos Komisijos išskirtas specifinio dėmesio
reikalaujančias sritis – didinti makroekonominį stabilumą ir riboti infliaciją,
skatinti tiesiogines užsienio investicijas, gerinti reguliavimo aplinkos
efektyvumą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų supaprastinimui,
gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, plėsti verslumo ugdymą, didinti
galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, stiprinti darbuotojų
saugos ir sveikatos priežiūrą.
Lietuvos Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010
metų programa parengta vadovaujantis Europos Komisijos atnaujintomis
integruotomis ekonomikos augimo ir užimtumo gairėmis 2008–2010
metams, Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis bei Europos Vadovų
Tarybos išvadomis.
Programa susideda iš trijų dalių: makroekonominės politikos
įgyvendinimas; mikroekonominės politikos įgyvendinimas; užimtumo
politikos įgyvendinimas.
Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos
TIKSLAS – DIDINTI KONKURENCINGUMĄ
UŽDAVINIAI
MAKROEKONOMINĖS POLITIKOS UŽDAVINIAI
1. Užtikrinti
makroekonominį
stabilumą ir vykdyti
griežtą fiskalinę
politiką
2. Stiprinti ilgalaikį viešųjų finansų
tvarumą, įgyvendinant pensijų,
sveikatos apsaugos reformas,
gerinant viešojo sektoriaus finansų
kokybę
3. Efektyviai įgyvendinti aukštojo
mokslo ir studijų reformą, užtikrinant
kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, taip
pat skatinti ūkio konkurencingumą ir
spręsti migracijos problemas
Mikroekonominės POLITIKOS UŽDAVINIAI
4. Skatinti inovacijas
ir mokslinių tyrimų ir
eksperimentinę
(technologinę) plėtrą
(MTEP), plėtojant
privataus ir viešojo
sektorių partnerystę ir
sudarant privataus
verslo investavimo į
MTEP paskatas
5. Stiprinti
konkurencinį
pramoninį
potencialą,
pasinaudojant ES
vidaus rinka ir
globalizacijos
procesu
9. Pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo
daugiau žmonių, skatinant požiūrį į darbą kaip į
visą gyvenimą trunkantį ciklą ir didinant darbo
patrauklumą
6. Kurti palankią
verslo aplinką,
ypač mažoms ir
vidutinėms
įmonėms, siekiant
geresnio
reglamentavimo,
skatinant verslumo
kultūrą ir socialiai
atsakingo verslo
plėtrą
7. Skatinti tausų
išteklių naudojimą,
stiprinant aplinkos
apsaugos ir
ekonomikos augimo
sinergiją
8. Skatinti informacinių ir
ryšių technologijų sklaidą,
tobulinti nacionalinę
infrastruktūrą, įgyvendinant
tarpvalstybinių tinklų
projektus
UŽIMTUMO POLITIKOS UŽDAVINIAI
10. Modernizuoti darbo rinką,
didinant darbo santykių lankstumą ir
užimtumo garantijas, stiprinant
socialinių partnerių vaidmenį
11. Užtikrinti darbo jėgos pasiūlos
atitiktį paklausai, plėtojant ir
didinant investicijas į žmogiškąjį
kapitalą