Transcript File - Aliona Jakovleva

A. J. Komenskis
Janas Amosas Komenskis
 Įžymus čekų pedagogas, rašytojas,
visuomenės veikėjas. Jis buvo naujųjų
laikų pedagogikos kūrėjas, genialiai
apibendrinęs pažangias savo meto
pedagogines mintis ir pirmasis Europoje
parengęs vientisos švietimo sistemos
pagrindus. J. Komenskis vadinamas
„Pedagogikos Niutonu“, „Pedagogikos
Kolumbu“, „Pedagogikos tėvu“. Jis
dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje,
didžiąją savo gyvenimo dalį
praleido Olandijoje.
 Komenskis studijavo Herborno universitete,
Vokietijoje (1611-1613m). Besimokydamas
universitete jis pradeda savarankiškas
studijas bei ieškojimus. 1613m parengtame
nedideliame traktate įvairiapusiškai
pagrindžia sensualizmą ir daro teisingą
materialistinę išvadą, jog pažinimo pradžiapojūčiai.
 Lenkijoje Komenskis kartu su savo tautiečiais
įsikuria Lešno mieste, kuriame jau nuo XVI a.
vidurio gyveno čekų protestantai. Šis pirmasis
gyvenimo Lešne laikotarpis (1628-1641)
Komenskiui buvo ypač vaisingas: jis ne tik tęsė to
meto filosofų ir pedagogų studijas, bet ir pats daug
rašė, sukūrė pagrindinius pedagoginius veikalus.
Kadangi buvo įsitikinęs, kad tautos kultūrai, gerovei
ir laisvei svarbiausia yra švietimas, rašo čekiškąją
“Didaktiką” (ją baigia 1632m.)Joje aprašo naują
liaudies švietimo sistemą, pateikia savo teoriją,
kaip visus visko išmokyti. Tais pačiais metais čekų
kalba parašo “Motinos mokyklą”. Tai buvo istorijoje
pirma knyga apie ikimokykliniį auklėjimą.
 Didelį pasiekimą turėjo “Fizikos” vadovėlis, kuris
1633m buvo išleistas Leipcige. Jame pateikta žinių
iš įvairių gamtos sričių, net iš natūrfilosofijos, ir
vadovaujamasi devizu, jog gamtos dalykai turi būti
pažįstami ne iš knygų, bet iš pačios gamtos.
 Komenskis ryžosi parengti visų mokslų
enciklopediją – “Pansofija”, kurią suprato kaip
visiems žmonėms prieinamą enciklopedinių
žinių apie gamtą ir visuomenę visumą.
 Dar vienas stambus pedagoginis veikalas –
“ Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose”.
Šiame lotynų kalbos pradžiamokslyje jis labai
nuosekliai įgyvendina daugelį savo didaktinių
įdėjų: mokymo vaizdumo, intereso mokytis
skatinimo, mokinių savarankiškumo ugdymo ir
kt. Bei tokias didaktines taisykles, kaip ėjimas
nuo paprasto prie sudėtingo, nuo konkretaus
prie abstraktaus ir pan. Tai pirmas vadovėlis,
kuriame iliustracijos naudojamos mokomosios
medžiagos įsisavinimui palengvinti
 “Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose”
minėtini ir tokie kūriniai, išspausdinti šioje
knygoje, kaip “Pansofinė mokykla”, “Apie
įgymtųjų gabumų lavinimą”, “Apie tingumo
pašalinimą iš mokyklos”, “Gerai sutvarkytos
mokyklos nuostatai”. Jie visi buvo skirti
mokyklos darbo organizavimui.
Filosofinės pažiūros
 Pažinimo pagrindas yra pojūčiai. Šitam
požiūriui Komenskis liko ištikimas visą
gyvenimą.
 Komeskis laikėsi panteistinio teiginio, jog
dievas yra ne šalia gamtos, bet pačioje gamtoje.
Todėl, gamta greta biblijos esanti labai svarbus
ne tik jos pačios, bet ir dievo pažinimo šaltinis.
 Žinios tik tada tikros ir naudingos, kai
pritaikomos praktikoje. Todėl ir mokyklos,
Pagal Komenskį, “ turi mokyti: 1. teorijos, 2.
praktikos, 3. taikymo... reikia mokytis meno,
kaip daiktus daryti... kad tarnautų jie gražiems,
deramiems ir išganingiems gyvenimo tikslams”
Pedagoginės pažiūros
Požiūri į vaiką
 Komenskis tvirtino, kad kiekvienas vaikas,
nepriklausomai nuo luominės ir turtinės padėties,
gali sėkmingai mokytis. “Be abejo,- rašė jis, - kad ir
koks žmogus gimtų, jis gimsta žmogumi”
Mokyklos struktuta
 Komenskio mokyklų skirstymas remiasi žmogaus
fiziniu brendimu, kuris, pasak jo, vyksta maždaug
iki 25m. Tą laiką jis suskirsto i keturis lygius
tarpsnius po šešerius metus:
 Vaikystė- motinos mokykla
 Paauglystė- gimtosios kalbos mokykla
 Jaunystė- lotiniška mokykla/ gimnazija
 Subrendimas- akademija
Didaktika
 Komenskis mokymą suprato kaip vieningą procesą,
kuriame mokytojas perteikia mokiniams žinias, o
pastarieji jas suvokia ir įsisavina, t. y. Pirmasis
moko, antrieji mokosi.
Pagrindiniai reikalavimai mokymui
 “Didžiosios didaktikos” XVI skyriuje Komenskis
aiškina sėkmingo mokymo sąlygas: mokyti tinkamu
laiku: pirma daiktų, po to žodžiu: pradėti nuo
bendrų dalykų: mokykloje išbųti iki galo, kol ją
baigs: mokytis tik vieno dalyko; pirma lavinti protą,
po to atimtį, pagaliau kalbą ir ranką; medžiagą
reikiamai paskirstyti nuoseklumo ir laiko atžvilgiu ir
pan.
 Vaizdumo principas mokyme reiškia žinių
įsisavinimą, stebint daiktus ir reiškinius. Komenskis
vaizdumą laiko mokymo “auksine taisykle”, nuolat
kartodamas sensualistinį teiginį, jog nieko negali
būti sąmonėje, ko anksčiau nebuvo pojūčiuose.
 Labai reikšmingu Komenskis laikė mokymo
nuoseklumą ir sistemingumą.
 Taip pat jis rašė ir apie tokia svarbią sėkmingo
mokymo sąlygą, kaip nuodugnus, tvirtas
mokomosios medžiagos įsisavinimas.