Transcript ES derybų su trečiosiomis šalimis dėl laisvosios prekybos sutarčių

ES derybų su trečiosiomis šalimis eiga ir
Lietuvos interesai
Pranešėja: Rasa Adomaitienė
URM Išorinių ekonominių ryšių departamento direktorė
2012 m. gegužės 16 d.
ES prekybinių derybų su trečiosiomis
šalimis status quo
• Taikomi laisvos prekybos susitarimai - Pietų Korėja
• Baigtos derybos - Andų Bendrija (Peru ir Kolumbija), Centrinė
Amerika, Ukraina
• Progresuojančios derybos, kurias siekiama pabaigti iki 2012 m. Singapūras, Kanada, Malaizija, Indija
• Naujos derybos - Gruzija, Moldova, Armėnija, derybos su Vietnamu
(bus pradėtos š.m. vasarą)
• Lėtai progresuojančios derybos, kurių užbaigimo perspektyva nėra
aiški – Mercosur, Afrikos šalys ( EPAs)
• Galimos naujos derybos, jei bus patenkintos tam tikros sąlygos ir
kriterijai - Japonija, JAV, taip pat Tunisas, Marokas, Egiptas
Išankstinis ES – Pietų Korėjos laisvos
prekybos susitarimo taikymas
•
•
•
2011 m. liepos 1 d. pradėtas laikinai taikyti ES bei jos valstybių narių ir Korėjos
Respublikos laisvosios prekybos susitarimas, pasirašytas 2010 m. spalio 6 d.
Dėl sutartyje numatyto tarifų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys
daugiau kaip 3,5 mln. Lt muito mokesčių kasmet.
Nuo 2011 m. liepos 1 d. Pietų Korėja netaiko muitų lietuviškų acetatinių siūlų,
lazerių, drabužių, elektros prietaisų bei jų dalių, kviečių glitimo ir maisto
produktų iš miltų, fosfatinių trąšų, durpių ir kt. eksportui.
2010 04 14
3
ES laisvosios prekybos susitarimai su
Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika (1)
•
2010 m. gegužės mėn. baigtos ES derybos su Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika
(Hondūru, Gvatemala, Kosta Rika, Nikaragva, Panama ir Salvadoru).
•
Susitarimų tekstai parafuoti 2011 m. kovo mėn., o 2012 m. birželio mėn. susitarimai bus
pasirašyti.
•
Kai susitarimų sudarymui pritars Europos Parlamentas, prekybą reglamentuojančios
nuostatos bus pradėtos laikinai taikyti (kol susitarimai bus ratifikuoti ir pilnai įsigalios).
Tikėtina, kad abu susitarimai bus laikinai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.
4
ES laisvosios prekybos susitarimai su
Kolumbija, Peru ir Centrine Amerika (2)
Europos Sąjungai šis LPS naudingas tuo, kad:
•
•
•
•
suteiks, nors ir labai asimetrinį rinkos atvėrimą, bet pilną Kolumbijos, Peru ir
Centrinės Amerikos pramoninių tarifų liberalizavimą - maksimaliai per 10 metų;
suteiks pagerintą rinkos prieigą pieno miltelių, sūrio, išrūgų, kiaulienos, grūdų, alyvų
aliejaus, vynų ir spiritinių gėrimų eksportui;
suteiks rinkos prieigą paslaugų ir investicijų srityse;
nustatys reguliacines disciplinas viešųjų pirkimų, darnaus vystymosi, prekybos
palengvinimo ir kitose srityse.
5
ES laisvosios prekybos susitarimas su
Kolumbija ir Peru
Bus panaikinti muitai šioms pagrindinėms Lietuvos eksporto prekėms:
• nuo susitarimo taikymo pradžios Kolumbijoje – fermentams ir reagentams, durpėms,
medicinos ir matavimo instrumentams, elektros prietaisams; Peru - degtinei,
sraigtasparnių dalims, kabelių gamybos mašinoms, siurbliams
• per 5 metus tarifai bus panaikinti Kolumbijoje - elektros skaitikliams
• per 7 metus tarifai bus panaikinti Kolumbijoje - virvėms, lynams, vieloms, metalo
apdirbimo įrankiams
• per 10 metų tarifai bus panaikinti Kolumbijoje ir Peru – stiklui ir jo dirbiniams,
spaudai, popieriui ir kartonui.
Susitarimo bendras ekonominis efektas - apie 0,5 mln. litų sutaupytų muito mokesčių.
6
ES laisvosios prekybos susitarimas su
Centrine Amerika
•
Palaipsniui bus panaikinti Centrinės Amerikos šalių muitai šioms Lietuvos eksporto
prekėms: durpėms, virvėms, vieloms, drabužiams ir patalynei, lininiams audiniams;
cisternoms, rezervuarams, tepalams, valymo priemonėms, oro kondicionieriams,
mašinoms ir įrengimams.
•
Apmuitinamų prekių į Centrinės Amerikos šalis vežama labai mažai – susitarimo
bendras ekonominis efektas - apie 50 tūkst. litų sutaupytų muito mokesčių per metus.
7
Išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos
susitarimas (DCFTA) su Ukraina
•
Derybos dėl DCFTA oficialiai buvo baigtos 2011 m. gruodžio mėn., o 2012 m. kovo
30 d. buvo parafuotas Asociacijos susitarimas ir pirmas bei paskutinis DCFTA dalies
puslapis.
•
DCFTA teksto techninė–juridinė peržiūra užtruks iki vasaros pabaigos. Tikėtina, kad
sprendimas dėl susitarimo pasirašymo ES taryboje bus pradėtas svarstyti 2013 m.
pradžioje.
•
Susitarimo pasirašymą gali atitolinti
•
•
politinė situacija Ukrainoje;
•
blogėjantis verslo klimatas Ukrainoje
Susitarimo ekonominė nauda - 45 mln. sutaupytų muito mokesčių per metus (2011 m.
lietuviškos kilmės prekių eksporto duomenimis).
8
ES derybos dėl LPS su Singapūru

ES-Singapūro derybas dėl LPS pradėtos 2010 m. kovo mėn., siekiama jas baigti šiais
metais.

Svarbiausi ES puolamieji interesai - paslaugos, NTBs, GIs, viešieji pirkimai. Dėl jų
sutarimo kol kas nerasta.

Singapūras reikalauja kuo didesnio ES rinkos atvėrimo bei lengvesnių kilmės
taisyklių.

Lietuva siekia, kad gaminiai iš surimio ir PET gaminiai išliktų ES neliberalizuojamų
produktų sąraše; kilmės taisyklių srityje Singapūro prašymas taikyti regioninę
ASEAN kumuliaciją žemės ūkio ir žuvininkystės produktams Lietuvai yra
problematiškas dėl surimio gaminių.
9
ES derybos dėl LPS su Malaizija
•
Derybos su Malaizija buvo pradėtos 2010 m. ir siekiama jas pabaigti šių metų
pabaigoje.
•
Derybose bus siekiama muitų tarifų panaikinimo 96 proc. tarifinių eilučių per 3 - 7
metų pereinamąjį laikotarpį. Kitos prekės bus liberalizuojamos iš dalies arba per
ilgesnį pereinamąjį laikotarpį.
•
Didžiausios problemos derybose - eksporto muitai, muitų tarifai alkoholiniams
gėrimams, mėsos importo procedūros (išankstinio sąrašo (prie-listing) principas) ir
Halal sertifikatai.
•
Lietuvos puolamieji interesai - alkoholiniai gėrimai bei SPS apribojimų mėsos
importui pašalinimas.
•
Lietuvai jautriausi klausimai - gaminiai iš surimio, PET granulės, tekstilė ir apranga,
dviračiai, televizoriai. Siekiame užtikrinti atsargesnį rinkos atvėrimą jautriems
produktams.
10
ES derybos dėl CETA su Kanada
•
•
•
•
•
Kanada yra iš tų PPO šalių, su kuria ES neturi jokių dvišalių prekybos susitarimų.
ES derybos dėl gilaus ir visapusiško ekonominio ir prekybinio susitarimo (angl.
CETA) su Kanada pradėtos 2009 metų rudenį, šiuo metu artėja į pabaigą.
Sutarta dėl 99 proc. produktų muitų tarifų liberalizavimo su maksimaliu 7 metų
pereinamuoju laikotarpiu. Lieka vos keli nepadengti produktai - pieno produktai iš
Kanados pusės ir jautiena bei kiauliena iš ES pusės. Beveik susitarta paslaugų, viešųjų
pirkimų srityse, šiek tiek stringa intelektinės nuosavybės klausimai (dėl generinių
vaistų patentų), o didžiausia problema šiuo metu – kilmės taisyklės.
Kanados kilmės taisyklės – kur kas liberalesnės negu ES. ES baiminasi, kad trečiųjų
šalių produkcija, įgavusi Kanados kilmę, neprasiskintų kelio į ES po CETA
priedanga.
Lietuvos interesas derybose - plėsti pieno, mėsos produktų, alkoholinių gėrimų
eksportą į Kanadą. Ginamieji interesai – surimi, tekstilės, trąšų produktai (per kilmės
taisykles).
ES derybos dėl LPS su Indija
•
•
Derybos pradėtos 2007 metais, tačiau 2012 m. gegužės mėn. konstatuota, kad
kontekstas deryboms šiuo metu nėra palankus, ypač dėl Indijoje vykstančių rinkimų,
ekonominių sunkumų šalyje ir labai žemo Indijos pateikto paslaugų pasiūlymo
ambicijų lygio.
Esminės problemos derybose yra šios:
•
•
•
•
•
•
laukiama ambicingesnio Indijos paketo paslaugų srityje ir patvirtinimo dėl preliminariai
sutartų automobilių tarifų, vynų ir spiritinių gėrimų;
dar nepradėta diskusija dėl ambicingo investicijų skyriaus;
laukiama Indijos politinės valios prisiimant įsipareigojimus dėl ES geografinių nuorodų
(GIs) apsaugos;
neaiški situacija dėl viešųjų pirkimų perspektyvos bei veiksmų šalinant NTBs;
Indija turi prisiimti įsipareigojimus dėl eksporto muitų naikinimo.
Jei dar iki birželio mėn. vyksiančio ministrų lygio susitikimo situacija nepagerės,
tikėtina, kad derybos gali būti ilgam atidėtos (daugiausia dėl būsimų rinkimų
Indijoje).
12
ES derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova
ir Armėnija (1)
•
Šalys padarė pakankamą pažangą įgyvendindamos Europos Komisijos nustatytas
pagrindines rekomendacijas pasirengimui deryboms dėl DCFTA.
•
2011 m. gruodžio 5 d. Europos Komisija paskelbė derybų dėl DCFTA pradžią su
Gruzija ir Moldova, o 2012 m. vasario mėn. – su Armėnija.
•
Pirmieji derybų raundai su Gruzija ir Moldova vyko kovo mėn, antrieji vyks birželio
mėn. Pirmasis derybų raundas su Armėnija vyks gegužės pabaigoje.
•
Atsižvelgiant į išsamų pasirengimo deryboms procesą, tikėtina, kad techniniam
derybų procesui pakaks pusantrų metų ir derybų pabaigą bus galima paskelbti 2013
m. lapkričio 30 d. vyksiančio ES-Rytų Partnerystės vadovų susitikimo metu Vilniuje.
13
Derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova ir
Armėnija (2)
DCFTA, vedanti į šių šalių ekonominę integraciją į ES vidaus rinką, bus naudinga, nes
užtikrins:
•
•
abipusį tarifų liberalizavimą - Lietuvos eksportuotojai sutaupytų muito mokesčių per
metus (2011 m. lietuviškos kilmės eksporto į šias šalis duomenimis):
•
sumokamų eksportuojant į Gruziją - apie 90 tūkst. Lt,
•
sumokamų eksportuojant į Moldovą - virš 350 tūkst. Lt,
•
sumokamų eksportuojant į Armėniją - virš 200 tūkst. Lt.
paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą, reguliacinių disciplinų
harmonizavimą su ES acquis, labai palengvinsiantį verslo sąlygas su šiomis šalimis.
14
Derybos dėl DCFTA su Gruzija, Moldova ir
Armėnija (3)
Ginamųjų interesų nei su Gruzija, nei su Moldova neturime, kadangi ES prekybos režimas
šių šalių atžvilgiu šiuo metu yra vienpusiškai liberalus:
•
Gruzijai ir Armėnijai ES taiko Bendrųjų tarifų lengvatų sistemą - BLS+ (netaikomi
muitai 6274 tarifinėms eilutėms);
•
Moldovai (iki 2015 metų) ES taiko autonomines prekybos lengvatas (muitai netaikomi
visoms prekėms, tačiau vynui, kviečiams, miežiams ir kukurūzams nustatytos nulinio
tarifo kvotos).
Gruzijos prekybos režimas yra gana liberalus, tačiau Moldova ir Armėnija taiko gana
aukštus tarifus (15%) daugeliui ES kilmės prekių.
ES derybos dėl LPS su ASEAN regionu
•
Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su ASEAN regionu (Birma, Brunėjus,
Filipinai, Indonezija, Kambodža, Laosas, Malaizija, Singapūras, Tailandas,
Vietnamas) pradėtos 2007 m., bet nutrūko 2009 m. kovo mėn. dėl skirtingo ASEAN
šalių išsivystymo ir ambicijų lygio bei dėl ES pozicijos nesiderėti dėl LPS su Birma.
•
2009 m. gruodžio 22 d. Taryba pritarė regioninių derybų dėl LPS performavimui į
derybas su atskiromis šalimis, siekiant vėliau dvišalius susitarimus apjungti į
regioninį LPS.
•
Pirmosios dvišalės derybos pradėtos su Singapūru, vėliau su Malaizija, š.m. vasarą
numatoma pradėti derybas su Vietnamu.
•
Pagrindinis Lietuvos gynybinis interesas ASEAN derybose – kilmės taisyklės
16
ES derybos dėl LPS su Vietnamu
•
Sprendimas dėl ES – Vietnamo LPS derybų pradžios turėtų būti priimtas š.m. gegužės
31 d. vyksiančioje Užsienio reikalų taryboje prekybos klausimais.
•
Derybose bus siekiama muitų tarifų panaikinimo 90 proc. tarifinių eilučių per 7 metų
pereinamąjį laikotarpį. Kitos prekės bus liberalizuojamos iš dalies arba per ilgesnį
pereinamąjį laikotarpį.
•
Iš eksportuojamų į Vietnamą lietuviškos kilmės prekių paminėtini pieno produktai,
kuriems Vietnamas taiko 3-5 proc. tarifą, kviečiai ir kvietrugiai – 5 proc., lininiai
audiniai – 12 proc., skaitmeninio programavimo valdymo skydai 15 proc. ir 7,5 proc.
elektros transformatoriai – muitų tarifas 0-25 proc.
•
Lietuvos gynybiniai interesai - svarbiausi gaminiai iš surimio, taip pat Vietnamas yra
vienas iš pagrindinių tekstilės ir avalynės gaminių eksportuotojas į ES. Į ES smarkiai
išaugęs PET importas.
17
Pasirengimas deryboms dėl DCFTA su Pietų
Viduržemio jūros valstybėmis
•
•
•
•
2011 m. spalio 14 d. ES Komisija Tarybai pateikė rekomendacijos pradėti derybas dėl
DCFTA su Egiptu, Jordanija, Maroku ir Tunisu, bei derybinių įgaliojimų (mandatų) su
kiekviena partnere projektus.
ES URT teikiamoms rekomendacijoms pritarė 2011 m. gruodžio 14d. ir įpareigojo
Komisiją pradėti parengiamuosius darbus prieš pradedant derybas su kiekviena šalimi.
Kipras tikisi savo pirmininkavimo ES Tarybai metu (2012m. II pusmetis) pradėti derybas
su Jordanija, Tunisu ir Maroku.
DCFTA su Viduržemio jūros regiono šalimis apims ne tik tolimesnį prekybos
liberalizavimą, tačiau ir prekybos reglamentavimo harmonizavimą su EU acquis bei,
suteiks kur kas didesnį progresinį šių šalių ekonomikų integravimą į ES vidaus rinką.
18
ES-JAV derybų dėl LPS perspektyvos
•
2011 metais sukurta dvišalė darbo grupė, nagrinėjanti transatlantinės prekybos
liberalizavimo galimybes muitų tarifų, NTB, paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų,
intelektinės nuosavybės ir kt. srityse, šiais metais pateiks rekomendacijas dėl
dvišalio LPS apimties. Tikėtina, jog derybos prasidės 2013 metų I pusmetyje.
•
JAV labiausiai domina pilnas muitų tarifų liberalizavimas, tuo tarpu Europos
Komisija siekia gauti JAV įsipareigojimus atverti rinką paslaugų, investicijų,
viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės sektoriuose, o svarbiausia – naikinti
esamus NTBs (harmonizuoti techninius reglamentus ir standartus).
•
Lietuvos interesas - plėsti rinktinių pieno, paukštienos, perdirbtos mėsos ir žuvies
produktų eksportą į JAV. Ginamieji interesai, kaip ir su Kanada, - tekstilės, trąšų
produktai (per kilmės taisykles ir muitų tarifus).
Prekybiniai ES santykiai su Japonija
•
•
2011 m. gegužės 28 d. ES – Japonijos viršūnių susitikime priimtas sprendimas pradėti
scoping exercise dėl būsimojo prekybos susitarimo.
Lietuva laikosi pozicijos, kad derybos su Japonija turi vykti dėl ambicingo ir plačios
apimties susitarimo, kuris:
•
•
•
•
•
•
apimtų 100% prekybos prekėmis liberalizavimą,
garantuotų Japonijos viešųjų pirkimų rinkos atvėrimą,
užtikrintų netarifinių prekybos barjerų (NTBs),
apimtų investicinių apribojimų mažinimą ar panaikinimą.
Paskutinėje EK pateiktoje informacijoje tvirtinama, kad diskusijose su Japonija
pasiektas nemažas progresas. Tačiau dalis ES valstybių narių mano, kad NTBs
panaikinimo ir viešųjų pirkimų klausimai iš Japonijos pusės kol kas nėra sprendžiami
taip, kad leistų pradėti diskusijas dėl derybų mandato.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija siekia, kad diskusijos dėl derybų mandato ES
Taryboje būtų pradėtos dar šiame pusmetyje.
20
ES derybos dėl LPS su
MERCOSUR regionu
(Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus)
•
•
•
•
•
ES derybos dėl LPS su MERCOSUR pradėtos 1999 metais. Derybos nutrūko
2004 m., atsinaujino 2010 m., tačiau juda itin lėtai.
Pagrindinės problemos – skirtingi derybinių šalių siekiai derybose. MERCOSUR
šalys siekia 100% muitų tarifų liberalizavimo - čia ES turi rimtų ginamųjų
interesų (žemės ūkio prekės, tekstilė, bioetanolis).
ES puolamasis interesas – regionalizacija (prekyba su MERCOSUR turi vykti
kaip su vienetu), netarifinių kliūčių SPS, intelektinės nuosavybės, viešųjų
pirkimų, paslaugų srityse naikinimas; mašinų, elektros ir elektronikos prekių
muitų liberalizavimas.
Lietuvos gynybiniai interesai derybose – javai, cukrus, surimi, bioetanolis;
puolamieji – enzimai, chemijos, elektros, elektronikos, mašininės ir optinės
įrangos prekės.
Pažymėtina, kad didėjantis protekcionizmas Argentinoje ir Brazilijoje gali vėl
kuriam laikui atidėti derybas.
ES derybos dėl EPS su
Afrikos šalimis
•
ES ir 5 Afrikos šalių regionai - Centrinės Afrikos, Rytų ir pietų Afrikos, Rytų
Afrikos bendrijos, Vakarų Afrikos ir Pietų Afrikos vystomojo bendradarbiavimo
bendrijos, viso 47 šalys - pradėjo derybas dėl Ekonominės partnerystės
susitarimų (EPS) 2000 metais.
•
Derybos tęsiasi iki šiol, nė su vienu regionu pilnas EPS kol kas nepasirašytas. Su
PAR prekiaujama pagal 1999 metais sudarytą Prekybos ir vystymosi
bendradarbiavimo susitarimą.
•
Pagrindinės problemos derybose:
• regionalizacijos nebuvimas (afrikiečiai nesutaria tarp savęs regionuose),
• pernelyg dideli afrikiečių reikalavimai muitų tarifų pereinamiesiems
laikotarpiams,
• vystomojo bendradarbiavimo lėšoms – siekiama besąlygiškų nuolaidų iš ES
pusės.
Ačiū už dėmesį!
Klausimai??