Transcript parsisiųskite! - Alytaus Gidas

Jaunimo subkultūros
(kitoniškumas) ir jų stereotipai
Seminaras policijos pareigūnams ir
socialiniams darbuotojams/pedagogams
Alytus, 2010 m. kovo 23 d.
Gabrielius Liaudanskas - Svaras ir Girvydas Duoblys
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Kitoniškumo priežastys: kodėl jaunimą
traukia subkultūros ?
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Jaunimo kultūros struktūra

Jaunimo kultūrą galima skirstyti į
popkultūrą (arba masinę kultūrą) ir
alternatyviąją kultūrą (pastarajai vadinti
dažnai vartojamas terminas subkultūra)
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Popkultūrai būdingi bruožai



Kūniškumas. Kūnas yra pagrindinė vertybė, todėl
ypač rūpinamasi išvaizda. Kūnas, kaip potencialus
geismo objektas, puošiamas ir keičiamas.
Hedonizmas. Ekonominis kilimas leidžia daugumai
išsivysčiusių šalių gyventojų tapti beveik
nevaržomais įvairių gėrybių vartotojais. Malonumo
siekimas tampa gyvenimo tikslu.
Žaismingumas. Bet koks žaidimas vertinamas kaip
galimybė pailsėti nuo rimtos veiklos. Masinė kultūra
daugeliu atveju suteikia tokią galimybę.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūra (alternatyvi
kultūra)

XX amžiaus antrojoje pusėje buriasi masiniai
jaunimo judėjimai, kurių nariai nepriėmė
vyravusių visuomenės nuostatų, vertybių ir
gyvenimo būdo. Šiam reiškiniui apibūdinti
vartojamos kelios sąvokos. Bene pati
tinkamiausia jų - subkultūra. Kultūrologas J.
Fornas’as taip apibūdina individų grupę, kuri
pasižymi specifiniu gyvenimo būdu, sava
vertybių sistema, stiliumi ar simboliais.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų atsiradimo
priežastys I


Didėjantis individualizmas. Jis skatino ieškoti
originalių išraiškos priemonių, o naujos
technologijos ir žiniasklaida leido skleisti idėjas po
visą pasaulį. Ne veltui beveik visi masinei kultūrai
alternatyvūs jaunimo judėjimai atsirado ir išsivystė
JAV ir Didžiojoje Britanijoje, turtingose
demokratiškose šalyse.
Nesaugumo jausmas. Besitęsiančio šaltojo karo ir
branduolinio karo grėsmės akivaizdoje Vakarų šalių
jaunimas prarado saugumo ir stabilumo jausmą.
Ypač nerimą sustiprino Vietnamo karas, kuris
chronologiškai sutapo su hipių subkultūros
suklestėjimu.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų atsiradimo
priežastys II

Protestas prieš materializmą ir
pragmatizmą, vartotojišką visuomenę.
XX a. antrojoje pusėje karjeros
siekimas ir materialinis gerbūvis tapo
pagrindiniu daugelio žmonių uždaviniu.
Subkultūrų atstovų nuomone, tai
žlugdo dvasingumą.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų atsiradimo
priežastys III
Socialinė nelygybė.



Daugelis jaunimo subkultūrų kilo iš darbininkų
klasės. Neturintys prestižinio darbo ir užtikrintos
padėties visuomenėje jaunuoliai gali daugiau
eksperimentuoti, kurti naujus aprangos ir elgesio
standartus.
Solidų darbą turintis žmogus nori nenori yra
varžomas. Iš kitos pusės, jaunimas iš viduriniosios
klasės yra priverstas daug laiko skirti savo padėties
įtvirtinimui.
Darbininkų klasės atstovai sudarė daugumą pankų
judėjime, iš jos kilo ir skinhead’ai (skustagalviai).
Dabar situacija Pilietinių
yra pasikeitusi
ir tarp subkultūrų
iniciatyvų centras, 2009
atstovų galima rasti įvairiausių sluoksnių žmonių.
Subkultūrų bruožai I

Egalitarizmas (lygybė) subkultūrų viduje
Jaunimo judėjimų varomoji jėga yra daugelio
žmonių pastangos ir veiksmai, o ne atskiri
intelektualai ar revoliucionieriai. Bent jau judėjimui
atsirandant neegzistuodavo didelė praraja tarp
kultūros gamintojų (tarkim, muzikantų) ir vartotojų
(klausytojų), kaip yra populiariojoje kultūroje.

Teatrališkumas
Siekiama sukurti savą tikrovę, kuo mažiau
priklausomą nuo masinės kultūros ir valstybinių
institucijų. Tam naudojami specifiniai drabužiai,
žargonas, sceninis įvaizdis, menas, dainų tekstai.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų bruožai II
Dvasingumo siekis




Popmuzikos tyrinėtojo S. Turner’io nuomone, roko
muzikai, kuri yra neatskiriama daugelio judėjimų
dalis, visada didelę įtaką turėjo religija.
Tai nereiškia, kad muzikantai ir klausytojai buvo
religingi, tačiau daugumai muzikos novatorių buvo
būdingas idealizmas, dėmesys dvasiniam gyvenimui.
Pavyzdžiu gali būti metalistų subkultūra, kurios
atstovai įkvėpimo dažnai ieško mitologijoje, senovės
istorijoje, fantastinėje literatūroje.
Svarbiausias jaunimo subkultūrų principas idėjiškumą priešpriešinti komercijai.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų bruožai III

Vienijančio pagrindo būtinybė
Kiekvienas judėjimas turi turėti bent vieną
išskirtinį, jungiantį bruožą. Tai gali būti
muzika (tarp metalistų), gyvenimo būdas
(tarp baikerių), ideologija (tarp skinhead’ų
rasistų) ar tam tikra estetika (tarp gotų ir
grafitti piešėjų). Kartais judėjimą vienija visų
minėtų dalykų sintezė (pvz. tarp pankų ir
hip-hop’o subkultūroje).
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų bruožai IV

Kartų tęstinumas
Dalis judėjimų dalyvių, pasiekę tam tikrą amžių ar
socialinį statusą, pasitraukia iš aktyvios veiklos,
tačiau jų vietą užima nauji atstovai iš jaunimo tarpo.
Taip, nors dauguma ir dabar įtakingų subkultūrų
atsirado prieš 40 ir daugiau metų, jos išlieka
jaunimo kultūromis. Tarkim, pankų judėjimo
pradininkai dabar jau artimi pensiniam amžiui,
tačiau aktyviai veikia vis naujos kartos.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūros ir popkultūros
santykis



Anksčiau ar vėliau subkultūras į savo sferą įtraukia masinė
kultūra. Tai, kas atrodydavo maištinga ir nauja prieš keletą
metų, pasidaro populiaru tarp didelės jaunimo dalies, tačiau
subkultūrai likti gyvybingai ir išlaikyti savo išskirtinumą padeda
vadinamasis pogrindis (kilęs iš angliško žodžio underground).
Tai tam tikro žmonių rato, siekiančio sukurti savo kultūrinį
pasaulį, kultūrinė veikla, kuri nepripažįsta visuomenėje
veikiančių normų, suvaržymų, nepriklauso nuo oficialių
mecenatų (E. Ramanauskaitė, “Slengo kultūra”).
Sukuriamos savos priemonės kurti ir platinti savo vertybesnepriklausomos leidybinės firmos, neoficiali spauda, klubai.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Subkultūrų santykis su
marginalizmu

Jaunimas dažnai domisi įvairiomis marginalinėmis
ideologijomis ir atskiri judėjimai būna su jomis susiję.
Antai metalistai glaudžiai siejasi su neopagonybe ir
tapatinami su satanizmu, pankai - su antiglobalizmu
ir anarchizmu, skinheadai - su neonacizmu. Tačiau
nei satanizmas, nei antiglobalizmas, nei neonacizmas
nėra išskirtinai jaunimo susidomėjimo sritys.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Jaunimo
subkultūros
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pankai
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
pankai

Skiauterė laikoma
vienu iš
pagrindinių pankų
atributų
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Metalistai

Metalistus išskiria ilgi plaukai ir tamsūs
drabužiai
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Gotai

Dalis gotų
pasižymi dažytais
plaukais, juodais
drabužiais ir
ryškiu makiažu
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Gotai

Didelę įtaką gotų
išvaizdai daro
viduramžių stilius
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Hip – Hop’as

Hip – hop’o atstovai
dėvi laisvus,
nevaržančius
drabužius – tokį
aprangos stilių
sąlygojo jų ‘šokis’

Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Skinhead’ai

Skinhead’ai mėgsta
nacionalinę ar
nacistinę atributiką
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Skinhead’ai


Populiariausi tarp
skinhead’u drabužiai
yra sunkūs,
kareiviški batai,
kamufliažinės
striukės
Pagrindinė jų
įvaizdžio detalė –
plika ar trumpai
kirpta galva
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009



D.Britanijoje lietuviai tapo rasistų aukomis
www.DELFI.lt
2006 rugpjūčio mėn. 10 d. 17:33
Suimti du vyrai, įtariami Dauno grafystėje Šiaurės
Airijoje prieš lietuvius įvykdę rasistinį išpuolį, praneša
BBC.
Ketvirtadienį Bangoro mieste įtariamieji nusiaubė namą,
kuriame gyveno trys lietuviai – apipylė jį dažais ir
išdaužė langą. Nuo piktadarių taip pat nukentėjo šalia
stovėjęs automobilis
Policija prašo visus, ką nors mačiusius, pranešti apie tai
pareigūnams.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009






Siaučiant krizei Europoje stiprėja rasistinės nuotaikos
www.DELFI.lt
2009 birželio mėn. 19 d. 12:22
Ekonominė krizė skatina rasistinės įtampos didėjimą Europos
Sąjungoje, todėl religinių ir humanitarinių organizacijų atstovai
skelbia pavojų, rašo „Deutsche Welle“. Tarptautinė nevyriausybinė
organizacija „Europos tinklas prieš rasizmą ir ksenofobiją“ išreiškė
susirūpinimą dėl rasistinio smurto didėjimo ekonominės krizės
sąlygomis.
„Po to, kai šios savaitės pradžioje Belfaste, Šiaurės Airijoje, buvo užpulti
rumunai, daugelyje kitų Europos valstybių taip pat buvo užfiksuota smurto
atvejų“, – nurodo organizacijos atstovė Georgina Siklossi.
Vengrijoje padaugėjo smurto prieš romus atvejų, o Ispanijoje – prieš afrikiečius.
Rasistinės tendencijos pastebimos ir retorikoje, kurią pasitelkia Didžiosios
Britanijos valdančiųjų politinių partijų atstovai, mėgindami apsaugoti darbo rinką
nuo darbo jėgos antplūdžio.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
DELFI



Pasak K. Uokos, prieš eitynes buvo kategoriškai
pasakyta: nė vieno šūkio prieš kitas tautas ar tautines
mažumas Lietuvoje. „Tą jie išlaikė“, - mano politikas.
Seimo narys teigė gerbiantis tradicines Lietuvos
tautines mažumas. „Tačiau kad atsirastų naujos
tautinės mažumos, kaip, sakykime, kinų ar turkų,
kurie dabar plinta visame pasaulyje, mes nelabai
norėtume“, - kalbėjo parlamentaras.
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos narys, Kovo 11-osios akto signataras K.
Uoka. Jis eisenai prašė savivaldybės leidimo ir už žygį
prisiėmė atsakomybę.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Emo
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Emo
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Šiandienos jauno
žmogaus portretas
Psichologiniai pokyčiai
 Mąstymo pokyčiai (abstraktus mąstymas)
 Egzistenciniai klausimai
 Vertybių sistemos pokyčiai
 Vidiniai konfliktai
 Nuotaikų kaita, neapibrėžtumo jausmas
 Nepastovi savivertė
 Idealizmas
 Egocentrizmas
 Gyvenimo uždavinių išgryninimas ir jų sprendimas
4/13/2015
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
51
Kitoniškumo fenomenas ir jo
raida
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Žmonės yra skirtingi


Pagal išorinius požymius:
 odos, plaukų, akių spalvą
 lytį
 amžių
 fizinę būklę
 kt.
Pagal vidinius požymius:
 įsitikinimus
 išpažįstamą religiją
 psichologiją
 vertybes
 kt.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Žmonių skirtingumo priežastys

Skirtingus žmonių išorinius ir vidinius
požymius bei šių požymių visumą lemia
daugelis veiksnių:




geografinė padėtis
socialinė bei kultūrinė aplinka
istorinės aplinkybės bei tradicijos
kt.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Žmonės identifikuoja save su
įvairiomis grupėmis

Pagal įvairius išorinius bei vidinius požymius ir jų
kombinacijas žmonės yra skirstomi ir priskiria save
įvairioms grupėms:
 baltaodis (rasinis principas)
 katalikas (religinis principas)
 dešiniarankis (parankumas)
 moteris (lytis)
 lietuvis (tautybė)
 kt.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
“Normalioji” dauguma ir “kitokia”
mažuma


“Normalioji” dauguma globaliu požiūriu:
 dešiniarankiai vyrauja prieš kairiarankius
(pastarųjų pasaulyje yra apie 10 proc.)
 heteroseksualai vyrauja prieš homoseksualus
 kt.
“Normalioji” dauguma vietos požiūriu yra reliatyvi:
 Europoje vyrauja baltos odos spalvos žmonės, o
didžiojoje Afrikos dalyje – juodos
 Islamą išpažįstančiose šalyse katalikai sudaro
mažumą
 kt.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
“Normalioji” dauguma ir “kitokia”
mažuma

Trys požymiai, pagal kuriuos daugelyje
pasaulio šalių yra identifikuojama
visuomenėje vyraujanti grupė:



rasinis tipas
tautybė
religija
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
“Normalioji” dauguma ir “kitokia”
mažuma




JAV egzistuoja sąvoka, apibūdinanti tipišką
“normalios” daugumos atstovą – WASP (White Anglo
– Saxon Protestant – baltasis britiškos kilmės
protestantai)
Lietuvoje aiškiai vyraujantis tipas yra baltaodis
lietuvis katalikas
Norvegijoje “normaliajai” daugumai priskiriamas
baltaodis norvegas protestantas
Malyje – juodaodis bambara musulmonas 
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Skirtingomis epochomis ir skirtingose
kultūrose tolerancijos laipsnis vienoms ar
kitoms mažumoms pastoviai keitėsi


Antikinės Graikijos – Romos civilizacijos
klestėjimo laikotarpiu vyravo tolerantiškas ir
palankus požiūris į homoseksualius santykius,
tačiau buvo nuožmiai persekiojami krikščionys
arba laisvamaniai
Viduramžių Europoje Skandinavijos vikingai
homoseksualistus skandindavo pelkėse, o
Vakarų Europoje buvo negailestingai
persekiojami nekrikščionys: musulmonai,
pagonys, žydai, čigonai ir pan.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Skirtingomis epochomis ir skirtingose
kultūrose tolerancijos laipsnis vienoms ar
kitoms mažumoms pastoviai keitėsi


Musulmoniškose viduramžių valstybėse buvo
visiškai nesvarbi žmogaus spalva ar kilmė,
vienintelis svarbus požymis – islamo
išpažinimas
Krikščioniškoji civilizacija itin daug dėmesio
skyrė žmogaus rasiniams požymiams – iki pat
19 a. juodaodžiai afrikiečiai buvo laikomi
žemesniais padarais, tinkamais tik vergiškam
darbui baltiesiems šeimininkams
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Skirtingomis epochomis ir skirtingose
kultūrose tolerancijos laipsnis vienoms ar
kitoms mažumoms pastoviai keitėsi

Net iki 1970 m. juodaodžiai pietinėse
JAV valstijose neturėjo teisės sėdėti ant
“Tik baltiesiems” pažymėtų autobusų
sėdynių bei valgyti tose užkandinėse,
kurių savininkai nepageidavo matyti
juodaodžių klientų.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Istorinio kitoniškumo
persekiojimo pasekmės

Dažnu atveju vyraujančios kultūros
asimiliuodavo ir galutiniame rezultate
sunaikindavo kitokias kultūras: vienos
prisitaikydavo prie vyraujančių, kitos
tiesiog išnykdavo neatlaikiusios
spaudimo
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Situacija šiandien


Šiandieniniame demokratiniame pasaulyje
prievartinės asimiliacijos ir mažumų (kitokių)
persekiojimo teisiškai yra atsisakyta. Tačiau
žmonės šimtus metų gyveno, jausdami baimę
ir priešiškumą “kitokiems”
Tai išlieka buitiniame lygmenyje, nors ir
pasireiškia mažiau drastiškomis formomis.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Priešiškumas žydams


Europiečių priešiškumas žydams siekia net IV amžių.
Tuo metu žydai pradėti laikyti Šėtono kariaunos
dalimi, jiems priskirti kruvini kūdikių aukojimo ir jų
kraujo dėjimo į maistą ritualai
Priešiškumas įvairiu laiku įvairiose šalyse reikšdavosi
įvairiomis formomis: žydams būdavo leidžiama
gyventi tik griežtai nustatytuose miestų kvartaluose,
jiems būdavo draudžiama užsiimti tam tikrais
amatais, kai kurie valdovai tiesiog juos visus
ištremdavo, be abejo, nepamiršdami konfiskuoti
turtą.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Priešiškumas žydams

1348-1351 metais Europą nusiaubė didžiulė
maro epidemija, kurią lydėjo žydų žudynės,
nes jie be jokių įrodymų buvo apkaltinti
sukėlę šią epidemiją. Visi žydų persekiojimai
visada buvo pagrįsti absurdiškais kaltinimais,
o reali viso to priežastis buvo ta, kad žydai
buvo kitokie, visiškai nepanašūs į daugumos
atstovus tiek išvaizda, tiek papročiais, tiek
religija.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Kolektyvinės atsakomybės
momentas

Vieno nusikaltusio mažumos atstovo poelgis
priskiriamas visai mažumai:


jei čigonas padarė nusikaltimą, laikraštyje būtinai
bus parašyta, kad nusikaltimą padarė čigonas
Kasperavičius arba Aleksandravičius. Bet jei
Kasperavičius arba Aleksandravičius yra lietuvių
tautybės, tai šis faktas nebus minimas.
Per TV ir spaudą mes esame gąsdinami tuo, kad
tarp mūsų vaikšto tūkstančiai “psichų”, kurie kelia
mums pastovią grėsmę, todėl visus juos gal būt
reikėtų “uždaryti”.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Kolektyvinės atsakomybės
momentas

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. akto, kurį įvykdė
islamo ekstremistai, šalyje labai išaugo
priešiškumo musulmonams banga, vos
neperaugusi į atvirą smurtą, nors valdžios
institucijos ne kartą pabrėžė, kad musulmonų
mažuma neturi nieko bendro su šiuo aktu ir
negali būti už jį atsakinga. Tačiau dažnas
pilietis buvo linkęs manyti, kad “visi jie tokie”
ir “visi jie kelia grėsmę”.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Kolektyvinės atsakomybės
‘klijavimo” pasekmės

Šis neformalus spaudimas žiniasklaidos
ir buitiniame lygmenyje gana
veiksmingai formuoja daugumos žmonių
priešiškumą kai kurioms “kitokių”
grupėms.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Ar kitoniški gali patekti į
pavojų?



Kilus neramumams arba ekstremaliai situacijai
latentinis priešiškumas gali peraugti į atvirą smurtą
prieš nemėgstamas mažumas.
Pvz., Hitlerio Trečiajame Reiche buvo vykdomas žydų,
čigonų, juodaodžių, komunistų, Jehovos liudytojų,
psichinių ligonių ir homoseksualistų genocidas. Visos
šios grupės labai skirtingos ir praktiškai nieko bendro
tarpusavyje neturėjo.
Dauguma gyventojų (beje, ne tik Vokietijos, bet ir
tokių šalių, kaip Lenkija, Ukraina, Slovakija, Lietuva,
Latvija, Chorvatija) nerodė jokios užuojautos
naikinamiems žmonėms ir ne itin smerkė genocido
vykdytojus.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Išvados I



Nors dabartinė konstitucinė Lietuvos ir kitų demokratinių
valstybių santvarka teisiškai įtvirtina visų žmonių lygybę,
neišskiriant jokių mažumų, neformaliame lygmenyje
priešiškumas kai kurioms “kitokių” bendruomenėms išlieka
Dažnai šis priešiškumas yra susiformavęs istoriškai ir jo taip
lengvai “neištrinsi”
Dar dažniau priešiškumas būna psichologinio pobūdžio – tam
tikrų grupių atstovai tiesiog nepatinka savo elgesiu ar išvaizda,
tačiau visi žino, kad tokia priežastis yra “nerimta”, todėl
priešiškumas “racionalizuojamas”, priskiriant visai grupei
konkretaus jos atstovo nusižengimą, arba netgi visai
išsigalvojant (pvz., jei čigonas – tai vagis ir narkomanas, jei
metalistas – tai niokoja kapines ir garbina Šėtoną ir t.t.).
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Išvados II



Žmogus, reiškiantis priešiškumą tam tikroms “kitokių” grupėms,
dažniausiai apie jas neturi informacijos, tik išankstines nuostatas
ir stereotipus. Pvz., lietuvis kaimietis, kuris 1941 m. čiupo
šautuvą ar kastuvą, ir bėgo nudobti savo kaimyno žydo, itin
mažai žinojo apie žydų papročius, kultūrą ir tradicijas, užtat
buvo įsitikinęs, kad visi jie komunistai, kurie, be to, į macus
deda krikščionių vaikų kraują.
Tie, kurie buvo artimiau susipažinę su žydų kultūra ir papročiais,
negalėjo tikėti tokiomis nesąmonėmis, kaip ritualinės
žmogžudystės ir t.t.
Mažiau drastiškas pavyzdys būtų “normalaus” suaugusiojo
požiūris į grupelę keistai apsirengusių jaunuolių: jis dažnai yra
šventai įsitikinęs, kad ši grupelė tik ir galvoja, kur čia nusipirkti
narkotikų ir pavogti automagnetolą, nors apie jos vertybes ir
tradicijas žino labai mažai.
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009
Išvados III

Dažnai priešiškumas kyla iš
paprasčiausio informacijos neturėjimo,
ir, užpildžius informacines spragas, jis
gerokai sumažėja (bet nebūtinai ).
Pilietinių iniciatyvų centras, 2009