Romių padėties užimtumo, švietimo ir kultūros srityse bei galimybių gauti įvairaus pobūdžio paslaugas ir dalyvauti sprendimų priėmime tyrimas ir vertinimas

Apvalaus stalo diskusija “Romų bendruomenės galimybės pasinaudoti struktūrinių fondų parama sprendžiant įsisenėjusias problemas”, projektas “NVO tinklas Romų bendruomenei įgalinti” kartu su LR Kultūros ministerija

2014 m. rugsėjo 23 d.

Dr. Rasa Pocevičienė Dr. Virginija Šidlauskienė Šiaulių universitetas Lyčių studijų centras

MOTERŲ PADĖTIES, APIMANČIOS JT MOTERŲ DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO KOMITETO REKOMENDACIJŲ LIETUVAI, ĮGYVENDINIMO TYRIMAS IR VERTINIMAS prof. dr. Virginija Šidlauskienė Dr. Irena Burneckienė Dr. Rasa Pocevičienė

TYRIMO TIKSLAS

Atlikti JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punkte nurodytų tikslinių grupių moterų: neįgalių moterų, etninėms mažumoms

priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensinio amžiaus ir

60+ metų), migrančių padėties užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros analizę; nustatyti esamas problemas; įvertinti vykdomų priemonių poveikį ir pasiūlyti konkrečias priemones problemoms spręsti; apskaičiuoti priemonių įgyvendinimo kaštus.

•

Tyrimo objektas

mieste ir kaime, gyvenančių tikslinių grupių moterų: neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romų tautybės moteris), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensinio amžiaus ir 60+ metų), migrančių padėtis užimtumo, švietimo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), kultūros srityse bei minėtų tikslinių grupių moterų galimybės apsirūpinti būstu pagalbą, paskolą verslui pradėti, dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kitus sprendimus , gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, teisinę

TYRIMO UŽDAVINIAI (1)

1.

Surinkti reikiamą informaciją ir ištirti nurodytų tikslinių grupių padėtį užimtumo, švietimo, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, kultūros srityse .

2.

Surinkti reikiamą informaciją ir ištirti nurodytų tikslinių grupių galimybes apsirūpinti būstu, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, socialines paslaugas, teisinę pagalbą, paskolą verslui pradėti, dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kitus sprendimus.

TYRIMO UŽDAVINIAI (2)

3. Palyginti nurodytų tikslinių grupių, gyvenančių kaime ir mieste, padėtį nurodytose srityse ir nurodytais aspektais pagal gyvenamąją vietą (miestas / kaimas) bei su bendra moterų ir

vyrų padėtimi.

4. Atlikti nurodytų tikslinių grupių padėties palyginimą tarp šių grupių bei įvertinti, kurių jų situacija kuriose srityse ir kuriais aspektais yra geresnėje ar blogesnėje padėtyje. 7. Identifikuoti nurodytų tikslinių grupių problemas, įvertinti taikomų priemonių efektyvumą ir pasiūlyti konkrečias efektyvias priemones problemoms spręsti bei pateikti šių priemonių įgyvendinimo kaštų skaičiavimus.

Tyrimo metodologija

1) pažeidžiamų grupių socialinės atskirties koncepcija

(1998), Zaleckienė (1998), Pantanzis, Patsios, Martin (1996);

(

Bradshaw (2003), Lazutka (2003), Avramov (2002), Murrard (2002), Townsend (2000), Paugam 2) daugialypės diskriminacijos (diferenciacijos) koncepcija 3) konkrečių socialinių grupių socialinės atskirties tyrimai

(

Kocai (2008), Mikulionienė (2005), Kanopienė, Mikulionienė, (2004), Brazienė, Guščinskienė (2004), Poviliūnas (2003, 2001) ir kt.

) 4) įgalinimo prieiga (empowerment) (Bunning, Heath, Minion, 2009).

Tyrimo metodai (1)

1.

Pirminių ir antrinių šaltinių analizė, apimanti turinio analizę, palyginamąją - statistinę analizę, stebėsenos rodiklių ir stebėsenos informacijos analizę. Publikuoti antriniai šaltiniai ir kita prieinama informacija: 2008-2013 m.

atliktų tyrimų apžvalgos, studijos, mokslinės publikacijos, disertacijos, monografijos, valstybinių institucijų ataskaitos, ES struktūrinės paramos poveikio lyčių lygybės ir nediskriminavimo horizontalaus prioriteto įgyvendinimo poveikio vertinimo ataskaitos ir kt.

Tyrimo metodai ( 2 )

4. Empirinis tyrimas (tyrimo anketos konstravimas; anoniminė 5 tikslinių grupių respondentų apklausa): 1.

Telefoninė apklausa (1 098 respondentai), kuria siekta ištirti požiūrį į tikslines grupes. 2.

Apklausa tiesioginio interviu būdu (406 respondentės iš 5 tikslinių grupių) siekta įvertinti penkių tikslinių grupių padėtį ir galimybes. Sudarant imtį naudota atsitiktinė kvotinė respondentų atranka. Imties reprezentatyvumo užtikrinimui naudotos geografinės ir tikslinių grupių atitikties kvotos. 5. Statistiniai metodai: naudoti aprašomosios statistikos metodai.

Imties nr.1 geografinis pasiskirstymas

Imties nr.2 geografinis pasiskirstymas, pagal tikslines grupes

Tautinių mažumų grupėje: 48 proc. rusų, 25 proc. lenkų, 10 proc. romų tautybės.

• • • • • •

Romų paveikslas

Dauguma (83 proc.) romų gyvena miestuose (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje). Romų stereotipinis paveikslas dažniausiai siejamas su vagystėmis, apgaule, narkotikų prekyba, nenoru dirbti ir prisitaikyti visuomenėje. Žiniasklaidoje romų tema taip pat ryškiausiai atskleidžiama kriminalinės informacijos skiltyje. Romams sunku likti neatpažintais, ir dėl to jie tampa labiau pažeidžiamais, priklausomais nuo visuomenėje susiformavusio įvaizdžio.

Iš visų tautybių romų įvaizdis yra pats negatyviausias. Jų dažniausiai nenorima priimti nei kaip darbdavių, nei kaip darbuotojų. Trūksta tiesioginio darbo su romų bendruomene vietos lygiu. Lietuvos visuomenei kol kas nepavyko sukurti efektyvių paramos mechanizmų, kurie leistų romėms aktyviau dalyvauti darbo rinkoje

TIKSLINIŲ GRUPIŲ MOTERŲ PADĖTIS UŽIMTUMO SRITYJE

• Dažniausiai tyrimų duomenys analizuojami, neišskiriant juose lytiškumo aspekto, t.y. moterų situacija ir joms kylančios problemos gana dažnai neidentifikuojamos arba identifikuojamos nepakankamai. • Nors užimtumo sritis yra labiausiai ištirta sritis, vis tik trūksta sistemingo teikiamos paramos poveikio tikslinių grupių moterims stebėjimo ir kaupiamosios statistikos fiksavimo.

• Nors suaugę Lietuvos gyventojai linkę manyti, kad labiausiai diskriminuojama dėl negalės ir vyresnio amžiaus, galima teigti, kad diskriminacinės nuostatos pasireiškia visų tikslinių grupių moterų atžvilgiu, be to, visuose darbinės veiklos etapuose. • Visų tikslinių grupių moterys patiria daugialypę diskriminaciją: ir pagal lytį, ir pagal amžių, tautybę, negalę, statusą ir t.t. • Maža to, kai kurios tikslinės grupės patiria didesnę diskriminaciją nei kitos (pvz. Lietuvoje romų diskriminacija darbo rinkoje yra didesnė nei kitų etninių mažumų atstovų).

• Nors atskirų tikslinių grupių moterų užimtumas yra skirtingas, vis tik galima teigti, kad visų tikslinių grupių moterų nedarbo lygis išlieka nepriimtinas. • Kadangi darbas yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir socialinės įtraukties priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą, esama situacija ne tik didina grupių pažeidžiamumą skurdo atžvilgiu, bet suponuoja ir didesnę socialinės atskirties riziką.

ETNINĖMS MAŽUMOMS PRIKLAUSANČIŲ MOTERŲ (įskaitant ROMES) PADĖTIS UŽIMTUMO SRITYJE

• Pagrindinės etninių mažumų įsidarbinamumą ribojančios priežastys yra: – nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, – – bendrųjų gebėjimų ir socialinių įgūdžių stoka, neigiamas darbdavių požiūris į etninių mažumų atstovus, – – kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepripažinimas Lietuvoje; siūlomas nekvalifikuotas ar mažai kvalifikuotas darbas, – – netinkamos darbo sąlygos, darbo užmokesčio skirtumai. • Romų diskriminacija darbo rinkoje yra didesnė nei kitų etninių mažumų atstovų.

• • • • • •

Romių padėtis darbo rinkoje

Apklausos parodė, kad romių situacija įsidarbinimo aspektu yra blogesnė negu vyrų. Dirba tik 24 proc. romių (40 proc. vyrų), nors galimybė gauti darbą romėms yra didesnė negu vyrams. Pagal romų padėties tyrimus Lietuvoje (2008 m.) ¾ niekada nedirbusių yra moterys. Dažniausiai romės verčiasi privačia praktika (13 proc.). 91,8 proc. romų neturi jokios kvalifikacijos. Dauguma jų yra baigę pradines klases. 82 proc. tvirtina, kad darbdaviai jų atžvilgiu yra negatyviai nusiteikę. Nors 84 proc. romų teigė, kad pinigų namų biudžetui turi uždirbti tiek vyras, tiek moteris, net 60 proc. romų sutinka, kad moterys privalo rūpintis tik namais ir šeima. Šis prieštaravimas paremtas tradiciniu kultūriniu moterų ir vyrų vaidmenų šeimoje pasiskirstymu.

• Egzistuojanti darbinė patirtis paneigia mitą apie masinį romų nenorą dirbti ir jų gyvenimą tik iš pašalpų: 17 procentų romų dirba pagal sutartis, apie pusė darbingo amžiaus asmenų turi užsiėmimą (įskaitant neformalią veiklą, pagalbinius darbus, prekybą), iš kurio gauna pajamų. • Net 43 proc. nurodė niekada neturėję formalaus darbo, tačiau 73 procentai teigia, kad šiuo metu norėtų įsidarbinti ar pakeisti darbą. • Daugiau nei pusė romų ketina ieškotis darbo Lietuvoje, o kas septintas – užsienyje. • Dauguma kritiškai ir realiai vertina savo galimybes ir yra pasirengę imtis įvairaus žemos kvalifikacijos darbo.

Situacijos priežastys

• Skirtingai nei kitų grupių romų socialinė atskirtis yra daugiasluoksnė ir ilgametė, o ją lemia persipynusios žemo išsilavinimo, nedarbo, prastų gyvenimo sąlygų ir kitos problemos. • Romai Lietuvoje yra heterogeniška grupė. Be to, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ar kt. aplinkybių, jų patiriamų problemų intensyvumas skiriasi.

• Romų bendruomenei skirtas socialinės paramos ir integracijos į darbo rinką priemones įgyvendinti sekasi sunkiausiai.

• • • • • •

Pagrindinės problemos, lemiančios romų socialinę atskirtį ir esančios tos atskirties išraiška

Išsilavinimo stoka ir neraštingumas, taip pat ir lietuvių kalbos nemokėjimas. Beje, tai netgi labiau būdinga jaunajai romų kartai. Didžioji romų dalis nesiregistruoja darbo biržoje, nėra laikomi bedarbiais pagal nedarbo socialinio draudimo įstatymą, daug jų dirba nelegaliai, todėl jiems negali būti taikomos užimtumo didinimo priemonės valstybiniu lygmeniu.

Sveikatos problemos, susijusios tiek su gyvenimo būdu, tiek su prastomis gyvenimo sąlygomis. Nelegalaus būsto statusas neleidžia romams pasinaudoti parama ir susiremontuoti būstus (šildymas, kitos oriam gyvenimui būtinos sąlygos). Abipusis nepasitikėjimas viešajame sektoriuje, taip pat neaiškus teisinis kai kurių romų statusas ir dokumentų neturėjimas. Neigiamas visuomenės ir darbdavių požiūris.

• • •

Kultūrinių ypatumų r e ikšmė

Neišsilaikymas darbo vietoje ilgiau nei pusę metų ne tiek dėl socialinių ar profesinių įgūdžių stokos, bet ir dėl tam tikrų kultūrinių ypatumų (lyčių santykiai, apribojimai moterims, tam tikrų darbų atlikimo specifika, laiko samprata ir pan.). Siekiant produktyvesnių darbdavio ir darbuotojo (romo) santykių kūrimo, būtų pravartu ir darbdaviams, ir kitiems darbuotojams supažindinti su kultūriniais romų bendruomenės ypatumais ir tai, kaip tai galėtų pasireikšti jų darbo procese. Kaip viena iš visuomenės supažindinimo su romų kultūra veiklų galėtų būti vertinamas 2012 m. pabaigoje įvykęs Kultūros ministerijos prisijungimas prie Europos Tarybos kampanijos ,,Dosta“, kurios tikslas - skatinti pažinti romus, priartinti ne romų tautybės asmenis prie romų, pašalinti kliūtis, kurios atsiranda dėl įsišaknijusių prietarų ir stereotipų.

TIKSLINIŲ GRUPIŲ MOTERŲ PADĖTIS ŠVIETIMO (ĮSKAITANT MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ) SRITYJE

• Nors yra rengiamos ir vykdomos įvairios švietimo programos, o dauguma tikslinių grupių atstovų teigia norintys mokytis ar net yra aktyvūs įvairių mokymų (formalių ir neformalių) dalyviai, dar trūksta kompleksinės suaugusiųjų švietimo programų pasiūlos, kur būtų ugdomos ne tik profesinės, bet ir bendrakultūrinės jų kompetencijos. • Beveik visoms tikslinėms grupėms reikalingi kompiuterinio raštingumo, lietuvių ir užsienio kalbos mokėjimo įgūdžiai.

• Kalbos nemokėjimas, kultūriniai ypatumų, finansinės galimybės – dažniausi visų tikslinių grupių dalyvavimą švietimo programose ribojantys veiksniai. • Nors vis daugiau tikslinės grupės moterų įgyja pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, vidurinio ir aukštesnio išsilavinimo įgijime, kuris svarbus sėkmingai ekonominei ir profesinei integracijai, išlieka ženklūs skirtumai tarp atskirų tikslinių grupių.

• Visos tikslinės grupės moterų atžvilgiu mokymosi visą gyvenimą idėja įgyvendinama nepakankamai.

• Nepakankamas dėmesys kreipiamas jų švietimui, informavimui ir konsultavimui.

ETNINĖMS MAŽUMOMS PRIKLAUSANČIŲ MOTERŲ (įskaitant romes) PADĖTIS ŠVIETIMO (ĮSKAITANT MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ) SRITYJE

• • • Formalių kliūčių įgyti aukštesnį nei šiuo metu turimas išsilavinimą etninių mažumų moterims nėra, tačiau dauguma studijų programų yra vykdomas tik valstybine (lietuvių) kalba.

Trūksta paslaugų įvairovės, nėra pakankamai ištirtas etninių mažumų moterų naudojimosi švietimo paslaugomis poreikis.

Romių švietimas – sudėtinga kompleksinė problema. Tuo labiau, kad romų išsilavinimas žemesnis nei kitų tautybių, o romių moterų žemesnis negu vyrų, nors vyresnio amžiaus romių išsilavinimas yra aukštesnis nei jaunesniosios kartos.

• Stinga vietinės kultūros, kitokio gyvenimo būdo pažinimo ir pan. pobūdžio mokymų. • Vykdomų įvairaus masto švietimo projektų ir programų kokybė ne visada atitinka juose dalyvaujančiųjų, o taip pat ir rinkos poreikius.

TIKSLINIŲ GRUPIŲ MOTERŲ PADĖTIS KULTŪROS SRITYJE

• Kultūros sritis yra viena iš mažiau ištirtų sričių. • Kultūrinių poreikių tenkinimo galimybės tam tikra prasme priklauso nuo priklausymo vienokiai ar kitokiai etninei mažumai. • Masinės informavimo priemonės nepakankamai prisideda prie kitų kultūrų pažinimo bei tolerancijos joms ugdymo. • Dalyvavimą kultūriniuose renginiuose daugumai tikslinių grupių riboja ir finansinė jų padėtis.

ETNINĖMS MAŽUMOMS PRIKLAUSANČIŲ MOTERŲ (įskaitant romes) PADĖTIS KULTŪROS SRITYJE

• Romių, kaip ir kitų etninių mažumų bei imigrančių, padėtį kultūros srityje negatyviai veikia jų kultūriniai ypatumai. • • Puoselėti savąsias kultūras šios grupės gali daugiausiai savo kultūrinėse grupėse, todėl kultūrinių ypatumų (taip pat ir romių) nušvietimas spaudoje padėtų Lietuvos visuomenei būti tolerantiškesnei ir supratingesnei. Dėl tų pačių kultūrinių ypatumų, turinčių gilias etnokultūrines šaknis, šių grupių moterys negali visavertiškai dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime.

• Skirtingos etn inės mažumos turi nevienodas sąlygas tenkinti savo kultūrinius poreikius. Pvz. rusai, lenkai turi kiek geresnes sąlygas nei kitų tautinių mažumų atstovai. • Palyginus su kitomis et

n

inėmis mažumomis, romės išsiskiria blogesne padėtimi visose srityse. Viena iš tai sąlygojusių priežasčių gali būti kultūriniai ypatumai, kurie turi gilias etnokultūrines šaknis.

TIKSLINIŲ GRUPIŲ MOTERŲ PADĖTIES IR GALIMYBIŲ PALYGINIMAS SU BENDRA MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIMI

• Tautinių mažumų (romės) moterys dažniau nei vyrai akcentavo tiesiogiai su tautybe susijusias įsidarbinimo problemas, kur kas dažniau pabrėžė diskriminaciją darbo rinkoje užimamos pozicijos, taip pat darbo sąlygų, darbo apmokėjimo atžvilgiu. • Mažesnio moterų aktyvumo priežastimi gali būti ne vien įsisenėję jų vaidmens visuomenėje ir šeimoje stereotipai, jų pačių išgyvenamas kaltės šeimai jausmas, nelankstaus darbdavių požiūris, bet ir viešųjų priežiūros paslaugų trūkumas.

Galimybės apsirūpinti būstu

• • • • • • Romų galimybės apsirūpinti būstu yra menkos. Buitinės sąlygos romų gyvenamosiose vietose dažnai yra nepalankios.

Nors teigiama, kad skurdas verčia romus rinktis vis pigesnius būstus, keltis iš miestų į gyvenvietes, tačiau konkrečios statistikos rasti nepavyko. Trečdalis romų gyvena būstuose, nuomojamuose iš savivaldybių. Moterų padėtis gyvenimo sąlygų, aprūpinimo būstu atžvilgiu yra dar blogesnė nei romų vyrų. Dažnas romų namų ūkis susideda iš vienos moters ir 1-3 vaikų.

Romų šeimų aprūpinimas būstu turi atitikti romų šeimų materialinę padėtį, tradicijas, pagrįstas paprotine teise. Pvz., žinotina, jog romų vyrai ir moterys negali naudotis bendrais patogumais ir pan.

Galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas

• Nors romų sergamumas yra žymiai didesnis negu pagrindinės populiacijos, tyrimai šiuo klausimu nėra atliekami. • Sergamumo klausimai nesiejami su diskriminacija švietimo, būsto ir įdarbinimo srityse. • Romėms sveikatos paslaugos yra sunkiau prieinamos, negu kitoms socialinėms grupėms. • Sveikatos problemos, susijusios su gyvenimo būdu, o ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl netvarkingų dokumentų yra būdingos Kirtimų gyvenvietės gyventojams. • Sveikatos priežiūros įstaigos yra vienos iš tų valstybinių įmonių, į kurias romai dar kreipiasi pagalbos. Kitas problemas jie linkę spręsti savarankiškai arba bendruomenės viduje.

Ga es paslaugas

• Romai nėra akyvūs socialinių paslaugų vartotojai, nes nesikreipia dėl jų gavimo. • Moterys romės yra kiek aktyvesnės, tačiau ši išvada padaryta remiantis vien Kirtimų gyvenvietės tyrimais.

Galimybės gauti teisines paslaugas

• Tautinių mažumų atstovės gali naudotis tomis pačiomis paslaugomis kaip ir kiti Lietuvos gyventojai.

• Naudojimąsi paslaugomis ribojantys veiksniai yra kalbos barjeras, kultūrinių ypatumų sąlygotas gyvenimo būdas ir pan.

Galimybės dalyvauti spendimų priėmime

• • • Romų etninės grupės pozicijos bendrame tautinių mažumų politikos lauke yra marginalios, tai grupei silpnai atstovaujama politiniame lygmenyje. Diskriminacinės praktikos romų etninės grupės narių atžvilgiu buvo labiau pateisinamos nei kitų grupių atžvilgiu.

Yra nedaug išsilavinusių romių moterų, todėl joms nėra galimybės dalyvauti priimant ekonominius, politinius ir kt. sprendimus. Romai niekada nebuvo išrinkti į Seimą ar savivaldybę.

Empirinio tyrimo rezultatų analizė

Empirinio tyrimo išvados: užimtumo sritis

• • • Finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėn. didesnei daliai respondenčių labiau prastėjo negu gerėjo (26 proc. tautinių mažumų atstovių).

Daugumos negalią turinčių bei tautinių mažumų moterų pajamos siekia vos 1 000 Lt per mėnesį. 29 proc. respondenčių mano, jog į darbą lengviau priimami romų vyrai. • • 32-34 proc. respondentų mano, kad gauti geresnes/ aukštesnes pareigas daugiau galimybių taip pat turi romų vyrai nei moterys. Neturėjimas nuomonės (net iki 50 proc.).

Respondentų nuomonės pasiskirstymas kandidato į darbo vietą trūkumų aspektu (proc.)

Kandidato į darbo vietą trūkumas Tautinių mažumų moterys

Amžius Išvaizda, aprangos stilius ar įvaizdis Odos spalva ar tautybė Neįgalumas Bendra fizinė išvaizda Kalbėjimo būdas, akcentas 92 74 50 74 71 65 Lytis Lytinė orientacija Socialinė padėtis 38 46 54

Priežastys, trukdančios susirasti darbą, pragyvenimo šaltinį arba užsiimti norima veikla (proc.) Priežastys

Priklausymas kitai nei vietinė kultūra Kai kuriose kultūrose esantys apribojimai dirbti tam tikrus darbus

Tautinių mažumų moterys

43 38

Sveikatos problemos

Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepripažinimas Lietuvoje

Darbo patirties neturėjimas Ilgalaikės bedarbystė Lietuvių kalbos nemokėjimas Užsienio kalbų nemokėjimas Išsilavinimo neturėjimas

Vairuotojo pažymėjimo (nuosavo automobilio) neturėjimas

Nemokėjimas naudotis šiuolaikinėmis IKT

Žalingų įpročių turėjimas Griežtos leidimų gyventi ir dirbti išdavimo taisyklės Dirbti neskatinanti pensijų ir pašalpų sistema Asmeninės motyvacijos ir noro ieškotis darbo trūkumas

85

65

88 77 87 77 85

59

87

62 44 56 71

Moterų pasiūlymai gerinant padėtį užimtumo srityje

Pasiūlymas Išsilavinimas (kvalifikacija), nauja specialybė (kvalifikacija)

Asmeninės savybės, tikslo turėjimas, noras ir kompetencijos

Darbo birža, skelbimai internete ir spaudoje, seniūnija Darbo įgūdžiai ir patirtis Asmeniniai ryšiai

Kalbų mokėjimas, raštingumas Amžius, sveikata, išvaizda Didesnis darbo užmokestis Mažesni reikalavimai darbo pozicijai užimti, geresnės darbo sąlygos, dotacijos neįgaliems Daugiau darbo vietų, subsidijos

Tautinių mažumų moterys 15

9

10 11 11

2 4 1 2 5

•

Požiūris į tautines mažumas

Apie trečdalis imigrančių ir tautinių mažumų grupei priklausančių moterų mano, kad kitos kultūros Lietuvoje yra nuvertinamos. • 31- 38 proc. tautinių mažumų ir romų moterų (kaip ir negalią turinčių bei imigrančių) mano, kad žiniasklaida formuoja neigiamą požiūrį į jų grupes; • Požiūris į atskiras tautines mažumas yra skirtingas. Romai dažniau nei kiti žiniasklaidoje yra pateikiami kaip nusikaltėliai, o ne nukentėjusieji (43-49 proc.).

Empirinio tyrimo išvados: švietimo sritis

• Etninių mažumų grupei priklausančios moterims dažniausias trukdis, siekiant mokslo, yra finansinė padėtis. • Vienareikšmiškai labiausiai norėtų mokytis kalbų. • Didžiausia paskata mokytis etninių mažumų grupei (kaip ir imigrantėms, kaime gyvenančioms) – darbas, didesnis darbo užmokestis ar siekis išlikti darbo rinkoje.

Empirinio tyrimo išvados: kultūros sritis

• Pasyviausiai socialiniame kultūriniame gyvenime dalyvauja etninių mažumų moterys (taip ir vyresnio amžiaus moterys, imigrantės). • Dažniau dalyvauti socialinėje kultūrinėje veikloje trukdo laiko trūkumas.

• Romų moterų laisvalaikis ribojasi šeima ir gyvenamąją aplinka • 43-44 proc. respondentų pritaria teiginiui, jog turėtų vykti daugiau renginių, televizijos laidų, skirtų romams.

Empirinio tyrimo išvados: galimybė pasinaudoti paslaugomis

• Trečdalis tautinių mažumų moterų nemanė, kad turi teisę pasinaudoti valstybės teikiamomis galimybėmis ir yra nusivylusios įvairiomis valstybinėmis institucijomis.

• Socialines paslaugas Lietuvoje sunkiau gauti kitos tautybės asmenims nei lietuviams.

• Romai yra labiau linkę problemas spręsti savarankiškai, iš dalies apsiribojant ryšiais bendruomenės viduje, o ne kreiptis pagalbos į įvairias institucijas.

Empirinio tyrimo išvados: galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis

• Sveikatos priežiūros paslaugos per brangios (18 proc. tautinių mažumų moterų). • Dauguma valstybės remiamomis sveikatos priežiūros programomis ir paslaugomis, kaip ir teisinėmis paslaugomis, nepasinaudojo dėl informacijos apie tokias galimybes trūkumo. •

Teikiant medicinines paslaugas nebuvo atsižvelgta į jų kultūrinius ypatumus.

Empirinio tyrimo išvados: galimybė pasinaudoti socialinėmis paslaugomis

• Didžioji dalis (67 proc.) tautinių mažumų grupei priklausančių moterų linkusios nepritarti teiginiui, kad socialinės apsaugos srityje su romų tautybės moterimis elgiamasi kitaip nei su kitais. • Didžioji moterų dalis, kurios jautėsi, kad su jomis buvo elgiamasi kitaip nei su kitais todėl, kad jos yra moterys, priklauso tautinių mažumų grupei (15 proc.).

1.gr.–imigrantėsmoterys, 2.gr.–kaimegyvenančiosmoterys, 3.gr.–negaliąturinčiosmoterys, 4.gr.–vyresnioamžiausmoterys, 5.gr.–tautinėsmažumos.

1.gr.–imigrantėsmoterys, 2.gr.–kaimegyvenančiosmoterys, 3.gr.–negaliąturinčiosmoterys, 4.gr.–vyresnioamžiausmoterys, 5.gr.–tautinėsmažumos.

• Tautinių mažumų grupės moterys informacijos apie socialines paslaugas gauna iš interneto (44 proc..), iš draugų, pažįstamų ar bendradarbių (16 proc.) • Tarp 56 proc. tautinių mažumų grupės atstovių pritariama teiginiui, kad savivaldoje daugiau turėtų dalyvauti tautinių mažumų atstovai. • Nepakankama romų atstovavimo savivaldoje problema pastebimiausia tautinių mažumų moterų grupėje (17 proc.).

Empirinio tyrimo išvados: pasiūlymai padėties gerinimui ir galimybių didinimui

• • • • • 5-9 proc. etninėms mažumoms priklausančių moterų susirasti darbą padėtų mokymai, kursai, išsilavinimas, darbo įgūdžių įgijimas. Mokymosi galimybes padidintų nemokamas ar bent jau pigesnis mokslas. Galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas padidėtų , jei jos būtų nemokamos ar pigesnės. 9 proc. etninių mažumų grupei priklausančių moterų norėtų geresnės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Didžiajai daliai etninių mažumų grupei priklausančių moterų svarbi finansinė pagalba ir kompensacijos, taip pat didesnis informuotumas.