Transcript SOCIALINE PARTNERyste LR

Socialinių partnerių
(darbdavių ir darbuotojų
organizacijų) vaidmens
didinimas darbo rinkoje
Parengė: Ramunė ValeikaitėČasnovičienė
Socialinė partnerystė





Socialinė partnerystė vystoma per socialinį dialogą, kuris gali būti
suprantamas derybų ir konsultacijų procesas tarp svarbiausių
socialinių partnerių – valstybinių, darbdavių ir profesinių sąjungų
institucijų.
Dialogas tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų
konfederacijų yra viena iš labiausiai paplitusių socialinio dialogo
formų.
Trišalis bendradarbiavimas remiasi derybomis, kurių metu šalys
prisiima įsipareigojimus laikytis susitarimų arba veda konsultacijas
su Vyriausybe.
Trišalis bendradarbiavimas gali vykti nacionaliniu, šakiniu, regioniniu
ir vietiniu lygmeniu.
Pagrindinis dalyvavimo trišaliame bendradarbiavime tikslas yra
keistis informacija, siekti interesų balanso, gauti pagrindinių
socialinių partnerių pritarimą Vyriausybės politikai, formuoti socialinę
– ekonominę politiką, kuri atspindėtų partnerių požiūrį ir interesus.
Lietuvos Respublikos trišalė
taryba




Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančios Lietuvos
pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija bei
darbuotojams atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacija
siekdamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros, palaikyti socialinę
santarvę, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą, mažinti socialinę atskirtį ir
skurdą bendrai nutarė tęsti ir tobulinti 2005 m. birželio 13 d. su Vyriausybe
pasirašytą susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo.
Pasirašyta darbdavių ir darbuotojų atstovų tarpusavio pripažinimo socialinėje
partnerystėje deklaracija, kuriai 2007 m. spalio 16 d. pritarė Lietuvos
Respublikos trišalė taryba.
Šis reikšmingas socialinės partnerystės aktas parodo socialinių partnerių
vieningumą ir norą siekti darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros bei
palaikyti socialinę santarvę, norą atstovauti ir ginti darbuotojų profesines
darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus
Trišalė taryba







Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais
kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies
visuomenei.
Tarybos veikla demokratiška, vieša ir skaidri, atvira dialogui ir kompromisams.
Tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
tikslus ir uždavinius.
Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą į Tarybą reglamentuoja Lietuvos profesinių
sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas dėl tarpusavio
socialinės partnerystės pripažinimo, patvirtintas 2008 m. vasario 26 d. Tarybos nutarimu.
Tarybos narių darbas Taryboje neapmokamas. Tarybos nariai atsiskaito už darbą Taryboje
juos delegavusioms šalims.Tarybos buveinė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Tarybos darbą organizuoja ir uždavinius, susijusius su socialinės partnerystės
ekonominėje, socialinėje ir darbo srityse vystymu ir stiprinimu, įgyvendina Trišalės tarybos
sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama –
Sekretoriatas).
Sekretoriato nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sekretoriato
nuostatų projektas turi būti apsvarstytas Taryboje
Taryba siekia priimti
sprendimus bendru sutarimu.













9. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
9.1. šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus,
teikia pasiūlymus šioms problemoms spręsti;
9.2. savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia
išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
9.3. savo pasirinkimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo prašymu svarsto
įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas
Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
9.4. analizuoja dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo
problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės vystymo;
9.5. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo
projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;
9.6. koordinuoja kitų dvišalių ir regioninių trišalių tarybų ir komisijų (saugos darbe, gyventojų užimtumo ir kt.)
socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais veiklą, aukščiausiu lygmeniu sprendžia jų keliamas problemas;
9.7. svarsto Užimtumo fondo lėšų paskirstymo ir naudojimo klausimus;
9.8. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinės, šakinės ir teritorinės kolektyvinės
sutarties taip pat dėl kolektyvinių ginčų sprendimo;
9.9. svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų
tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;
9.10. informuoja šalis ir visuomenę apie Tarybos darbą, vykdant jai pavestas funkcijas;
9.11. svarsto Vyriausybės siūlomus kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir teikia
išvadas;
9.12. svarsto Sekretoriato teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą kolektyvinių darbo ginčų tarpininkų sąrašo projektą ir,
Tarybai pritarus, teikia sąrašą tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Socialinio
dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programą
Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų
programą





Įgyvendinant šią programą kiekvienais metais įvairioms priemonėms numatoma skirti bent
1,702 mln. lt iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų.
Programos paskirtis – plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą regionuose (apskrityse ir
savivaldybėse), skatinti socialinę partnerystę, dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą,
mokyti dvišalių ir trišalių tarybų ir komisijų narius, tobulinti profesinių sąjungų ir
darbdavių organizacijų veiklą, atlikti darbo santykių ir darbuotojų saugos ir
sveikatos visuomeninę kontrolę, skleisti profsąjunginės veiklos gerąją patirtį.
Plėtojant trišalį bendradarbiavimą bei įgyvendinant Trišalės tarybos 2007 m. sausio
16 d. sprendimu, patvirtintu LRV, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 20072008 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių planą, numatytos tam tikros
įgyvendinimo priemonės.
Darbo kodeksas nustato, kad darbuotojams gali atstovauti ne tik profesinės sąjungos, bet ir
darbo tarybos, todėl priimtasis Darbo tarybų įstatymas nustato darbo tarybų statusą,
sudarymo tvarką, veiklą bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo tarybų ir jos narių teises
bei pareigas, garantijas darbo tarybų nariams.
Taigi DK nustato dvi galimybes rinktis darbuotojų atstovus – darbo tarybą arba profesinę
sąjungą, kurie kaip darbuotojų atstovai galės pasirašyti įmonės kolektyvinę sutartį su
darbdaviu.
Esamos situacijos socialinio
dialogo srityje įvertinimas LR





Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos vis dar pernelyg silpnos, kad būtų reikiama atsvara
darbdavių organizacijoms ir inicijuotų socialinį dialogą. Profesinės sąjungos suinteresuotos socialinio
dialogo plėtra ir kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Šakos kolektyvinės sutartys – socialinio dialogo darbo
santykių klausimu pagrindas – kol kas tik užuomazgoje.
Iki šiol neįdiegta pažangi ir nuosekli dvišalė socialinio dialogo struktūra, skatinanti socialinę bei
ekonominę pažangą, todėl Trišalis susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypač tie jo punktai, kurie susiję su
derybomis ir šakos lygmens dvišalėmis sutartimis.
Socialiniai partneriai neaktyviai įsitraukia į socialinį dialogą regionuose, taigi profesinių sąjungų
nacionaliniai susivienijimai numato steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus (profesinių sąjungų
nacionalinių susivienijimų struktūrinius padalinius arba naujus juridinius asmenis (viešąsias įstaigas)
apskrityse ir savivaldybėse. Šie centrai gerins veikiančių profesinių sąjungų organizacijų veiklą, rūpinsis
naujų profesinių sąjungų pirminių organizacijų įmonėse ir įstaigose steigimu, skatins profesinių sąjungų,
darbdavių bei apskričių administracijų ir savivaldybių atstovus aktyviau įsitraukti į trišalį
bendradarbiavimą, mokys ir švies socialinius partnerius. Šios priemonės ypač būtų naudingos darbdavių
organizacijoms, kurioms socialiniame dialoge atstovaujama taip pat nepakankamai.
Lietuva paskutinė Europoje pagal kolektyvinių sutarčių skaičių įmonėse. Kolektyvinių sutarčių
aprėptis nedidelė, o statybos ir prekybos sektoriuose – ne daugiau kaip 1 procentas darbuotojų.
Darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančios organizacijos turi būti aktyvesnės – savarankiškai spręsti
atlyginimų klausimus tiek įmonių, tiek šakos lygiu. Derybos daugiausiai vyksta tik įmonės lygiu.
Iki šiol į profesines sąjungas neretai žiūrima tik kaip į konfliktus keliančias organizacijas. Jos
neturi pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie gebėtų tinkamai dalyvauti derybose su darbdaviais, taip
pat įvairių tarybų ir komisijų veikloje. Kai kuriuose regionuose neįmanoma sudaryti darbingų trišalių
tarybų prie apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių, ne visur veiksmingos darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijos, taip pat trišalės komisijos prie teritorinių darbo biržų
SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 2007–
2011 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO KAI KURIOS PAGRINDINĖS
PRIEMONĖS



Organizuoti susitikimus su įmonių darbuotojais, informuoti ir
konsultuoti juos, šiuo tikslu steigti įmonėse darbuotojų saugos ir
sveikatos komitetus, kviesti dalyvauti jų veikloje Valstybinės
darbo inspekcijos atstovus;
Rengti seminarus ir mokymus įmonėse įmonių darbuotojams,
darbuotojų atstovams, jaunimui, moterims, aiškinti jų teisę į
informavimą ir konsultavimą;
Kurti dvišales tarybas, organizuoti darbuotojų atstovų
konsultavimą ir informavimą šakos kolektyvinių sutarčių
klausimais (atsakingos institucijos- Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo
federacija )
LDF aptarė “Socialinio dialogo stiprinimo programos”
rezultatus, 2009-12-24
Sustiprėjo profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinio centro veikla. Per metus dėl
socialinės darbuotojų apsaugos ir visuomenės interesų parašyti 26 bendri raštai, adresuoti
svarbiausioms šalies institucijoms – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei. Koordinacinis centras
siūlė Vyriausybei tobulinti Vyriausybės programos priemonių planą, Sodros “gelbėjimo”
priemones, įvesti tikrai progresinius gyventojų pajamų mokesčius, reikalavo skaidrumo
energetikos politikoje.

Svarbiausias 2009 metų reikalavimas - nelopyti biudžeto skylių darbuotojų sąskaita buvo
nuolat akcentuojamas ir sulaukė pakankamo Vyriausybės dėmesio – buvo mažinamas Seimo,
ministerijų, ir kai kurių biudžetinių ir viešųjų įstaigų išlaidavimas. Vyriausybė įsipareigojo sukurti
vieningą ir skaidrią šių sektorių darbuotojų darbo užmokesčio sistemą. Koordinacinio centro veikla
– puikus pavyzdys, kaip gali ir turi profesinės sąjungos koordinuoti ir vienyti savo veiksmus
vardan pagrindinio tikslo – darbuotojų atstovavimo.

Pasirašytas Nacionalinis susitarimas. Visuomenė nebuvo pakankamai informuota apie šio
Susitarimo siekius ir svarbą, nebuvo išryškintos Susitarimo teigiamos pusės.Tam nepakako vien
profsąj. centrų “Žinių radijo” laidos “profesinių sąjungų balsas”, transliuoj. kiekvieną trečiadienį.

Nacionalinis susitarimas reikalingas tam, kad Lietuvoje užtikrinti stabilumą ir aiškumą.
Susitarime įtvirtinti darbuotojus liečiantys tikslai:• teisės aktai, reglamentuojantys darbo
santykius, negalės būti keičiami nepritarus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai.
• Nacionalinio susitarimo galiojimo metu sutarta nemažinti pareiginių algų bazinių dydžių,
taikomų valstybės valdymo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimui.
• nebus mažinamas statutinių darbuotojų darbo užmokestis ir darbuotojų skaičius.
• paskelbiamas maratoriumas mokesčių didinimui.

Susitarimą pasirašiusios darbdavių asociacijos įsipareigotų ne tik sąžiningai mokėti mokesčius
valstybei, bet ir darbo užmokestį darbuotojams.
Šiais metais Lietuvos darbo federacija organizavo daugybę renginių: seminarų, susitikimų,
konferencijų, kurių tikslas – stiprinti profesinių sąjungų narių pasirengimą daryboms, siekti
konstruktyvaus dialogo.








Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje įsisteigė dešimtis Europoje veikiančių tarptautinių
korporacijų padalinių, o taip pat padaugėjo Lietuvos įmonių, turinčių padalinius užsienyje.
Dėl to jau tenka susidurti su socialinės partnerystės forma – darbuotojų informavimu ir
konsultavimu, kai darbdavys įmonės valdymo klausimais priima sprendimus ne
vienasmeniškai, o dalyvaujant darbuotojų atstovams.
Pastarieji turi gauti informaciją ir pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių su darbuotojų
interesais susijusių įvykių ar sprendimų įmonėje (įmonių grupėje).
Darbuotojų atstovų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą per informavimą ir
konsultavimą daro šį procesą demokratiškesniu, skaidresniu, o sprendimus – labiau
priimtinais ir efektyviais.
Šiuo metu Lietuvoje priimti šie įstatymai įgyvendinantys ES direktyvas bei
reglamentuojantys darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme
– tai LR Europos darbo tarybų įstatymas, LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo
priimant sprendimus Europos bendrovėse, LR įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo
priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse, LR įstatymas dėl darbuotojų
dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės
bendrovių jungimosi.
Europos darbo taryba



Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymu į Lietuvos nacionalinę
teisę buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. liepos 22 d.
direktyva (94/45/EB) dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos
mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių
darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos nustatymo.
Europos darbo taryba yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas keliose
valstybėse veikiančios įmonės (įmonių grupės) darbuotojus atstovaujantis
organas, per kurį įmonės (įmonių grupės) vadovybė informuoja darbuotojus
ir konsultuojasi su jais dėl darbuotojams svarbių įmonės (įmonių grupės)
valdymo klausimų.
Europos darbo tarybos ir turi būti sudaromos, kad būtų užtikrintas
veiksmingas ir savalaikis darbuotojų informavimas ir konsultavimasis
su jais klausimais, kurie susiję su visa keliose Europos Sąjungos
valstybėse narėse veikiančia įmone (įmonių grupe) arba bent su
keliose valstybėse veikiančiais įmonės padaliniais (įmonių grupės
įmonėmis).
ET direktyvų įgyvendinimas
LR




Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 8 d. direktyvos papildančios
Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (2001/86/EB)
reikalavimus buvo priimtas LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant
sprendimus Europos bendrovėse.
Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus
Europos bendrovėse, siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su
darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos
bendrovės steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai, įsteigus Europos
bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
* LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse
bendrovėse parengtas įgyvendinant Tarybos 2003 m. liepos 22 d. direktyvos papildančios
Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus
(2003/72/EB) reikalavimus.
Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus
Europos kooperatinėse bendrovėse. Projektu siekiama nustatyti specialias
nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios
užtikrintų, kad prie Europos kooperatinės bendrovės steigimo prisidedančių
juridinių, fizinių asmenų, jų padalinių darbuotojai, įsteigus Europos kooperatinę
bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
ET direktyvų įgyvendinimas
LR




*2005 m. spalio 26 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos
valstybės ribas (OL 2005 L 310, p.1) (toliau – Direktyva).
Direktyvos 19 str. nustatyta, kad „valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės
aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. gruodžio 15 d., įgyvendina šią direktyvą“.
2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo LR vienos valstybės ribas peržengiančio
ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas (Žin., 2007, Nr. 140-5747).
Direktyvos nuostatų visiškam įgyvendinimui buvo priimtas LR įstatymas
dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas
peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi. Šis įstatymas
reguliuoja darbuotojų dalyvavimo prielaidas, darbuotojų dalyvavimo po vienos
valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi
veiksiančioje bendrovėje įgyvendinimo tvarką, specialiojo derybų komiteto
sudėtį ir sudarymą, derybų tvarką, susitarimo turinį, standartinių taisyklių,
kurios taikomos dalyvavimo teisėms, taikymo sąlygas, darbuotojų atstovų
skyrimo į bendrovės administravimo, priežiūros ar kitus organus tvarką,
darbuotojų atstovų teises ir garantijas ir atsakomybę už įstatymo
pažeidimus.
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, Tarybos sekretoriato
ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos veikla 2008 metais
Programa “Užimtumo didinimas“






2008 m. LR trišalė taryba dirbo labai aktyviai – Tarybos sekretoriatas
surengė penkiolika posėdžių - daugiausiai per trylikos Tarybos veiklos
metų laikotarpį, apsvarstyti 83 socialiniai- ekonominiai klausimai.
Dominavusi posėdžiuose svarstytų klausimų tematika
– darbo santykių ir darbo apmokėjimo reglamentavimo tobulinimas,
socialinių iniciatyvų projektai, trišalio bendradarbiavimo plėtros
problemos.
Toliau buvos įgyvendinamos LRV patvirtintos Socialinio dialogo
stiprinimo 2007-2011 metų programos priemonės (Žin.,2007, Nr.
Nr.80-3246).
Priemonėms, kurios buvo įgyvendinamos visuose šalies regionuose,
panaudota 1.62 mln.lėšų.
Taip pat buvo įgyvendinamos Tarybos patvirtintos 2007-2008 metų
Socialinio dialogo stiprinimo priemonės: radijo laidos „Trišalis
susitarimas“, informacinės-metodinės medžiagos leidyba ir kt.
Kai kurie svarbesni 2008 m. svarstyti klausimai










Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ir Asociacijos „Investors forum“ pasiūlymu buvo
apsvarstyti minėtų organizacijų parengti Darbo kodekso pakeitimo projektai, kurių esmėdarbo rinkos liberalizavimas.
Klausimo esmė – liberalizuoti darbo santykius, keisti suminės darbo laiko apskaitos tvarką,
supaprastinti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo procedūras, panaikinti Kodekse numatytą
šventinių dienų perkėlimą į po to sekančią darbo dieną ir kt.
NUTARTA. Daugumai siūlymų nepritarti, kai kuriems siūlymams pritarti su išlygomis, nesTarybos
nuomone beveik visas iškeltas darbo santykių problemas galima išspręsti ne keičiant Darbo
kodeksą, o pasirašant kolektyvines sutartis.
Dėl Lietuvos nacionalinės regioninės politikos priemonių įgyvendinimo
NUTARTA: 2. Trišalės tarybos posėdyje įvertinti Kaimo plėtros programos eigą. Klausimą
rengia
ir pristato Žemės ūkio ministerija.
3. Taryboje įvertinti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programą. Klausimą
rengia ir pristato Ūkio ministerija. Rezultatas. Sekančiuose Tarybos posėdžiuose buvo įvertinta
Kaimo plėtros programos eiga ir Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa.
SVARSTYTA:Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo
projekto.Projektą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto esmė – nustatyti iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų finansuojamų įstaigų
darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pagrindus
NUTARTA. Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto:
1.Sudaryti dvišalę profesinių sąjungų ir valstybės valdymo institucijų atstovų darbo grupę
socialinių partnerių pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams Valstybės ir savivaldybių įstaigų
darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektui įvertinti ir iki vasario 29 d. suformuoti socialinių
partnerių nuomones LRV. Rezultatas. Projektas derinimo stadijoje
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis
2010 m. rugsėjo 28 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, D A R B O T V A R K Ė










1. Dėl Lietuvos darbo biržos reformos eigos
Pranešėjas: Mindaugas Petras Balašaitis – Lietuvos darbo biržos direktorius
2. Dėl LR nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekto ir LR administracinių teisės pažeidimų
kodekso 41³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Pranešėjas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas
3. Dėl LR įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo projekto. Pranešėjas: Socialinės
apsaugo ir darbo ministerijos atstovas
4. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 str. pakeitimo ir papildymo
įstatymo projekto.Pranešėja: Areta Miškinienė - SADM Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjo pavaduotoja
5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 4 d. pakeitimo įstatymo projekto.
Pranešėjas: Marius Dagys – LPSK teisininkas
6. Dėl Užimtumo fondo 2009 metų lėšų panaudojimo
Pranešėja: Marija Panavaitė – SADM Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė
7. Dėl naujų narių įtraukimo į Trišalės tarybos Energetikos komitetą
Pranešėjas: Algirdas Jaruševičius - Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas
8. Dėl bendros situacijos Lietuvos Respublikos energetikoje: situacija elektros energetikoje,
šilumos ūkyje bei vandens ir nuotekų tvarkymo srityse Pranešėjas: Algirdas Jaruševičius - Trišalės
tarybos Energetikos komiteto pirmininkas
9. Dėl Trišalės tarybos Švietimo komiteto 2010-09-07 posėdžio nutarimų 16.50-17.05 val.
Pranešėjas: Jonas Mickus - Trišalės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas
Papildomi klausimai:
1. Dėl Europos Komisijos parengtos Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos
pensijų sistemos“. Pranešėja: Audronė Morkūnienė – SADM viceministrė
2. Dėl Trišalės tarybos Darnaus vystymosi komiteto ir nuostatų projekto patvirtinimo
Kiti susitarimai Lietuvoje dėl
socialinės partnerystės








Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių)
organizacijų susitarimas dėl tarpusavio socialinės partnerystės
pripažinimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių
organizacijų 2007-2008 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių
planas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių
organizacijų 2005-2006 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių
planas;
2005 m. birželio 13 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
2002 m. gegužės 29 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
1999 m. vasario 11 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
1995 m. gegužės 5 d. Susitarimas dėl trišalės partnerystės;
Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl "Darbų ir
pareigybių vertinimo metodikos" taikymo įmonėse ir organizacijose.
LIETUVOS PRAMONININKŲ
KONFEDERACIJOS - EUROPOS SĄJUNGOS
SĄVEIKOS SISTEMA



LPK vienas tikslų- dalyvauti dvišalėse bei trišalėse institucijose, įstatymų nustatyta tvarka
sudaryti kolektyvines sutartis su darbuotojų atstovais
STATUS QUO – I; NARYSTĖ UNICE
( Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga)

NARYSTĖ EUROPOS EKONOMINIAME IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETE (ESRK)
(NARYSTĖ ESRK BIURE)

PARTNERYSTĖS RYŠIAI SU ES ŠALIŲ IR ŠALIŲ KANDIDAČIŲ PRAMONININKŲ IR
DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOMIS

NARYSTĖ TARPTAUTINĖJE DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOJE (IOE)

ATSTOVAVIMAS TARPTAUTINĖJE DARBO ORGANIZACIJOJE (ILO)

VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOS ES REIKALŲ DARBO GRUPĖSE

PRAMONĖS IR VERSLO ATSTOVYBĖ BRIUSELYJE – PASIRENGIMO ETAPAS
PARTNERYSTĖS RYŠIAI SU ES ŠALIŲ IR ŠALIŲ KANDIDAČIŲ
PRAMONININKŲ IR DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOMIS
- Danijos pramonininkų konfederacija (Dansk Industry)
- Italijos pramonės konfederacija (CONFINDUSTRIA)
- Prancūzijos mažų ir vidutinių įmonių generalinė konfederacija (CGPME)
- Švedijos pramonės konfederacija
- Portugalijos pramonės asociacija
- Čekijos Respublikos pramonės sąjunga
- Lenkijos Respublikos šalies ūkio rūmai
- Lenkijos pramonės, prekybos ir finansų asociacija
- Estijos verslininkų asociacija
- Latvijos pramonininkų konfederacija
- Suomijos pramonės ir darbdavių konfederacija
- Slovėnijos darbdavių asociacija
- Bulgarijos pramonės asociacija
- Airijos verslo ir darbdavių konfederacija (IBEC)
- Norvegijos verslo ir pramonės konfederacija (NHO)
- Prancūzijos įmonių judėjimas (MEDEF)
- Vokietijos pramonės konfederacija (BDI)
- Vokietijos darbdavių sąjungų konfederacija (BDA)
- Vengrijos darbdavių organizacijų konfederacija (CEHIC)
- Slovakijos darbdavių asociacijų federacija
- Belgijos įmonių federacija
- Olandijos pramonės ir darbdavių konfederacija
- Didžiosios Britanijos pramonės konfederacija
- Ispanijos darbdavių konfederacija
LPK ASOCIACIJŲ NARYSTĖ ES ŠAKINĖSE PRAMONĖS IR
DARBDAVIŲ ASOCIACIJOSE










Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija – Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC)
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija – ES privačių uostų operatorių federacija (FEPORT)
Asociacija “Lietuvos mediena” – Europos medienos pramonės konfederacija (C.E.I. BOIS) ir
Europos baldų gamintojų federacija (UEA)
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija - Tarptautinė mėsos pramonės asociacija Europos Sąjungoje
(CLITRAVI (ES))
Asociacija “Pieno centras” – Europos pienininkų asociacija (EDA)
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija – Europos tekstilės asociacija (EUROTEX)
Lietuvos inžinierinės ekologijos asociacija – Tarptautinis aplinkosaugos vadybos tinklas (INEM)
Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija LINEKA – Tarptautinės nacionalinių ekspeditorių
asociacijų federacija (FIATA)
Lietuvos mašinų ir prietaisų gamintojų asociacija – (ruošiamasi) Europos federacija (ORGALIME)
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA – Tarptautinė kelių transporto sąjunga
(IRU)
Socialinė partnerystė regionuose. ALYTAUS DARBO RINKOS
MOKYMO IR KONSULTAVIMO TARNYBA
Įkurta 1995 m., steigėja - Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.




Tai valstybinė darbo rinkos reguliavimo institucija, Alytaus ir Marijampolės
regionuose nuosekliai ir kryptingai plėtojanti suaugusiųjų profesinės
kvalifikacijos tobulinimą, nedirbančių asmenų profesinį orientavimą ir
konsultavimą. Šiuo metu ADRMKT yra vienintelė organizacija regione,
teikianti nemokamas profesionalias suaugusiųjų profesinio konsultavimo,
orientavimo bei psichologinio konsultavimo paslaugas.
Tarnybos MISIJA - įgyvendinti Lietuvos žmogiškųjų išteklių plėtros ir užimtumo
politiką.
Tarnybos VIZIJA - Lietuvos valstybės žmogiškųjų išteklių plėtra užimtumo
kontekste naujomis Europos Sąjungos Žinių ekonomikos sąlygomis. Žmogus
yra tarnybos veiklos politikos pamatas. Jo veiksnumas stiprinamas, tobulinant jo
profesinį kompetentingumą, vystant bendruosius gebėjimus, didinant
psichologines žmogiškąsias galias – savarankiškumą, pasitikėjimą savo
jėgomis, lankstumą ir adaptyvumą sudėtingoje šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Tarnybos veiklos TIKSLAS – įgyvendinti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų išteklių
plėtros politiką, plėtojant socialinę partnerystę, siekiant sėkmingos nedirbančių
asmenų integracijos į darbo rinką, tobulinant jų kvalifikaciją ir didinant
konkurencingumą darbo rinkoje
SOCIALINIAI PARTNERIAI:














Alytaus ir Marijampolės apskričių (Alytaus, Varėnos, Lazdijų,
Druskininkų, Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų) darbo biržos;
· Bendrojo ir profesinio ugdymo institucijos;
· Alytaus ir Marijampolės apskričių administracijos;
· Miestų ir rajonų savivaldybės;
· Alytaus profesinio rengimo centras;
· Alytaus krašto verslininkų asociacija;
· Alytaus darbuotojų profesinė sąjunga Solidarumas;
· Alytaus Pataisos namai;
· Alytaus Pataisos inspekcija;
· Trečiojo amžiaus universitetas Alytaus skyrius;
· Alytaus miesto ir rajono neįgaliųjų organizacijos;
· Alytaus moterų krizių centras;
· Alytaus rajono pedagogų švietimo centras;
· Alytaus NVO informacijos centras ir kt
ADRMKT UŽDAVINIAI:











Siekti darbo jėgos paklausos ir pasiūlos subalansavimo darbo rinkoje, diegiant aktyvias darbo rinkos politikos priemones,
derinant darbo rinkoje esančių asmenų (neregistruotų ir registruotų darbo biržoje bedarbių, įspėtų apie atleidimą iš darbo
asmenų, studijuojančio jaunimo ir kt.) poreikius, polinkius ir galimybes prie darbo rinkos poreikių;
· plėtoti socialinę partnerystę ir bendradarbiavimą, siekiant kokybiško užimtumo bei socialinio aktyvumo;
· siekti bedarbių ir nedirbančių asmenų optimalios profesinės bei psichologinės adaptacijos prie kintančios socialinės –
ekonominės situacijos, vykdant profesinį bei psichologinį konsultavimą individualiai ir grupėse;
· teikti darbo rinkoje esantiems asmenims profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedančias tobulinti profesinę
kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jiems įsitvirtinti ir konkuruoti
kintančioje darbo rinkoje;
· rengti ir įgyvendinti specializuotas socialinės bei psichologinės reabilitacijos bei integracijos į darbo rinką programas
socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, turinčioms socializacijos sunkumų (neįgaliesiems, nuteistiesiems ir
atlikusiems laisvės atėmimo bausmes, išėjusiems iš įkalinimo vietų asmenims, auginančioms vaikus ir siekiančioms grįžti į
darbo rinką bei derinti motinystę su karjera moterims, pagyvenusiems priešpensinio amžiaus asmenims bei priklausomybes
turintiems ar nukentėjusiems nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis verslo ir kt.), siekiant jų socialinės integracijos;
· rengti ir vykdyti jaunimo nedarbo prevencijos programas, vykdant vyresniųjų klasių moksleivių, studentų ir anksti iškritusių
iš bendrojo lavinimo sistemos jaunuolių profesinį orientavimą ir konsultavimą individualiai ir grupėse;
· teikti profesinio konsultavimo paslaugas dirbantiems asmenims, planuojantiems profesinės karjeros pokyčius, ugdyti jų
konkurencingumą darbo rinkoje;
· konsultuoti regiono įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus, personalo skyrių darbuotojus, vykdant grupinius darbuotojų
atleidimus iš darbo, siekiant švelninti atleidimų iš darbo psichologinį poveikį darbuotojams ir personalui;
· plėtoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą darbų saugos ir sveikatos srityje, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos
mokymo organizavimo ir mokymo kokybės priežiūros politiką;
· užtikrinti socialinių darbuotojų atestavimo ir socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimo sistemos
funkcionavimą, organizuojant ir vykdant socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;
· dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose žmogiškųjų resursų plėtros ir suaugusiųjų profesinės kvalifikacijos
tobulinimo inovacijų diegimo projektuose
Socialinės partnerystės
skatinimas verslumo srityje








VSĮ “PROFAT”
Konkursą PROFAS organizuoja VšĮ PROFAT, VšĮ LETUS. (, 2005, 2006 ir 2007
m. konkurso globėjas buvo europarlamentaras Šarūnas Birutis, pagrindinis
prizas- pažintinė kelionė į Briuselį, į Europarlamentą)
Pagrindiniai renginio partneriai: AB Teo, UAB „Verslo žinios“, UAB „Makveža“,
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra,
Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje, Europos Komisijos Atstovybė
Lietuvoje, Lietuvos studentų sąjunga, Seimo Europos informacijos biuras, UAB
„Kadabra“, Vilniaus stalo žaidimų klubas.
Projektą remia LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Jaunimo reikalų
departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kasmetiniai konkursai organizuojami visos Lietuvos mastu, apimantys:
bendrojo lavinimo mokyklas,
Kolegijas,
Universitetines aukštąsias mokyklas
Verslumo skatinimo fondas. Pradedamos
teikti paskolos iš Verslumo skatinimo fondo




2010 m. rugsėjo pabaigoje jau prasidės pirmieji mokymai norintiems pradėti
verslą ar plėtoti jau turimą ir bus dalijamos pirmosios paskolos iki 86 tūkst.
litų. Verslumo skatinimo priemonės paskirtis – skatinti verslumą,
savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei
fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti
esamą.
Taip pat prisidėti prie nedarbo mažinimo, sudarant palankesnes kreditavimo
sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradedantiems savo verslą
bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų
asmenims.
Verslumo skatinimo fondo įsteigimas ir reali jo veikla – tai labai
konkretus ir rimtas žingsnis siekiant paskatinti žmones pradėti dirbti
savarankiškai. Gyventojų verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų
inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais
ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui
visoje Europoje“, - tvirtino SAD ministras Donatas Jankauskas.
Verslumo skatinimo fondas (VSF) buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio
pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų
ministerijų bei INVEGA pasirašyta trišale sutartimi





Šiuo metu labai svarbu padėti norintiems pradėti verslą, nes tiek žmonėms,
tiek įmonėms trūksta paskatinimo iš valstybės. Verslumo skatinimo
priemonės privalumas – paskolų gavėjams, norintiems pradėti verslą bus
taikomos mažesnės nei šiuo metu yra Lietuvos finansų rinkoje palūkanos.
Finansų tarpininką atrinkusios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
(INVEGA) generalinės direktorės Z. Gurauskienės teigimu, kredito unijų
konsorciumui iki 2015 m. pabaigos bus paskolinta beveik 50 mln. litų
Europos socialinio fondų lėšų, kurios bus perskolintos tinkamiems paskolų
gavėjams.
„INVEGA, pradėjusi savo veiklą nuo garantijų teikimo, šiandien jau
administruoja ne vieną finansų inžinerijos priemonę, skirtą smulkiajam ir
vidutiniam verslui.
Lėšos VSF skirtos iš SADM administruojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji
finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Verslo konsultantų įmonė VšĮ
„Eurokonsultantų grupė“







Bendradarbiaudama su portalu „Pinigų karta“ jau pristatė devynių straipsnių
ciklą apie verslo pradžią su Europos Sąjungos paramos priemone „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“.
Jis sulaukė išties didelio žmonių susidomėjimo: suteikta nemažai konsultacijų ir
patarimų. Tiesa, susidomėjimas šiek tiek atslūgo, kai Nacionalinė mokėjimo
agentūra (NMA) balandžio 1 d. sustabdė šios priemonės kvietimą.
Tokiu būdu skatindami verslumą tarp žmonių, nors šiek tiek prisidėsime prie
bedarbių skaičiaus mažinimo Lietuvoje ir skatinsime naujų darbo vietų kūrimąsi.
Finansų inžinerijos priemonė, skirta skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir
naujų darbo vietų kūrimą.
Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams
asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.
Ši mikrokreditų priemonės idėja startavo pasirašius trišalę sutartį tarp
Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir
verslo garantijos“ (INVEGA) ir įsteigtas „Verslumo skatinimo“ fondas.
Žadama, kad pagal šią priemonę bus galima gauti iki 86 tūkst. Lt kreditus verslo
pradžiai. Tikimasi, kad ši priemonė padės sukuri apie 1.000 naujų darbo
vietų. Teikiant mikrokreditus (lengvatines paskolas), pirmenybė bus teikiama
jaunimui iki 29 metų, bedarbiams, vyresniems nei 50 metų bei neįgaliesiems
Socialinio bendradarbiavimo pavyzdys verslumo skatinimo ir užimtumo didinimo
tikslų siekimui- SVV taryba Ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo
tarybos susitarimo memorandumas dėl verslo konsultavimo, paramos ir eksporto
skatinimo bei rėmimo sistemos optimizavimo. Šis dokumentas reglamentuoja
ministerijos bei tarybos bendradarbiavimą steigiant VšĮ „Eksportuojanti Lietuva )






Bus galimybė gauti iki 86 tūkst. Lt kreditus verslo pradžiai, o pirmenybė bus
teikiama jaunimui iki 29 metų, bedarbiams, vyresniems nei 50 metų bei
neįgaliesiems.
Šiuo metu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) konkurso būdu ieško
finansinio tarpininko, kuris teiks labai mažas paskolas, taip pat atrinktasis
finansinis tarpininkas įsipareigos nemokamai organizuoti konsultacinius
renginius ir mokymus, kurie padės verslo plano rengimo klausimais (yra
privalomas).
Numatoma, kad finansinis tarpininkas didelį dėmesį skirs pareiškėjams, kurie
neturi verslo žinių (apie įmonių steigimą, verslo plano rengimą, finansinę
apskaitą ir pan.).
Taigi, šių verslų planų įgyvendinimui bus skirti 3 – 5 metai.
Priemonės rengėjai planuoja, kad po pirmųjų 2 – 3 metų bus įvertinama, ar
įgyvendinami verslo projektai yra sėkmingi ir tenkina verslo plane užsibrėžtus
tikslus.
Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60 – 80 % verslo plane numatytų
rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.
NACIONALINĖS PLĖTROS INSTITUTO
JAUNIMO VERSLUMO CENTRŲ KONCEPCIJOS ASPEKTAI





Nacionalinės plėtros instituto Jaunimo verslumo centrų koncepcijos tikslas –
apibrėžti Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų jaunimo verslumo centrų veiklos
idėją. Koncepcija apima jaunimo verslumo plėtros pagrindimą, socialinės
ekonominės padėties keturiuose rajonuose įvertinimą, organizacijos Communicare
sėkmingos patirties aprašymą ir Nacionalinės plėtros instituto Jaunimo verslumo
centrų veiklos apibrėžimą.
Jaunimo politikos priemonė, įvardyta LR Vyriausybės programoje;
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015
m. ilgalaikėje strategijoje verslumas laikomas vienu pagrindinių subalansuoto
ekonomikos augimo ir regionų plėtros veiksnių kartu su žiniomis, kapitalu ir darbo
jėga, taip pat ir darbo rinkos politikos priemonė.
Savivaldybių lygmenyje jaunimo teisių apsauga yra valstybinė (perduota
savivaldybėms) funkcija.
Todėl kiekviena savivaldybė įgyvendina priemones, orientuotas į darbą su jaunimu
priimtinais jaunimui metodais, kurie papildo švietimo, socialinės apsaugos ir kitų
sričių veiksmus. Be to, Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų savivaldybių
strateginiuose dokumentuose taip pat numatoma verslo plėtra.
Jaunimo verslumo centrai











Jaunimo verslumo centrai – tai viešosios įstaigos- Nacionalinės plėtros institutas skyriai
Anykščiuose, Mažeikiuose, Tauragėje ir Zarasuose. Jie veikia nuo 2006 m. Centrai veikloje
taiko parengtą jaunimo verslumo plėtros metodiką ir dirba pagal sukurtas darbo programas.
Centrų misija: skatinti Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų rajonuose gyvenančius
jaunus žmones kurti aplinką pagal jų pačių įsivaizdavimą, tapti asmeniškai versliais ir
aktyviai išnaudoti jų pačių ir bendruomenės galimybes.
Centrų veiklos kryptys:
Pagalba formuluoti verslo idėją/ gyvenimo tikslus ir imtis konkrečios veiklos.
Pagalba verslo plėtrai.
Pagalba stažuotis, savanoriauti (taip pat ir užsienyje) ir kt., kas prisideda prie jauno
žmogaus aktyvumo.
Svarbiausios Jaunimo verslumo centrų valdymo funkcijos yra viešinimo, veiklos
finansavimo ir žmonių išteklių valdymo.
Jaunimo verslumo centrų tikslinė grupė
Jauni 16 – 30 m. amžiaus kaimiškų Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų rajonų
gyventojai.
Tikslinės grupės pogrupiai pagal užimtumo pobūdį: Jauni bedarbiai ir socialinės rizikos
grupei priklausantis jaunimas, Jauni verslininkai, Samdomi darbuotojai ir kitas jaunimas,
kurie nėra galvoję apie savo verslo steigimą.
Tikslinės grupės pogrupiai pagal motyvaciją:Nežinantys, kokios veiklos imtis, Norintys
pradėti verslą, Turintys savo verslą ir siekiantys jį plėtoti.
Nacionalinės plėtros institutas




Nacionalinės plėtros instituto jaunimo verslumo
plėtros metodika:
Parengta atskiru dokumentu, paremta Švedijos
organizacijos Communicare taikoma metodika
neurolingvistinio programavimo pagrindu;
Verslumas traktuojamas plačiąja prasme – į
rezultatus ir veiksmą orientuota metodika;
Adaptuota darbui su jaunimu atsižvelgiant į jaunų
žmonių ypatumus.
Jaunimo verslumo centrų potencialių
partnerių tinklas
Bendradarbiavimas su valstybiniu sektoriumi svarbus politiniam ir instituciniam tęstinumui
užtikrinti ir pagrįstas Centrų siekiu teikti paslaugas, atitinkančias šių institucijų ir valstybės
strateginius bei programinius prioritetus.
Bendradarbiavimas vyks su savivaldybėmis ir teritorinėmis darbo biržomis, jaunimo
darbo centrais ir verslo informacijos centrais, verslo inkubatoriais, Jaunimo reikalų
departamentu prie SADM, įgyvendinančiu jaunimo politiką Lietuvoje, Jaunimo tarptautinio
bendradarbiavimo agentūra, administruojančia programos „Jaunimas“įgyvendinimą
Lietuvoje ir kitomis įstaigomis.

Bendradarbiavimas su nevyriausybiu sektoriumi, tarp jų su Švedijos Communicare bei
su kitomis organizacijomis, bus pagrįstas partneryste įgyvendinant bendras iniciatyvas ir
projektus, kurie atitinka verslumo centrų veiklos kryptis. Tai gali būti jaunimo mainai,
stažuotės, savanorių siuntimas bei priėmimas, mokymai, bendradarbiavimo tinklai ir
panašiai.

Verslo sektorius taip pat gali būti įtraukiamas per projektus, siekiant išnaudoti verslininkų
žinias, tobulinti jų verslo valdymo įgūdžius, taip pat pritraukiant jų finansinę ir nefinansinę
paramą.

Nors jaunimo verslumo centrų veikla yra specifinė, veiklą bus siekiama vykdyti kartu su
kitais socialiniais partneriais, kiek to reikalaus situacija.

Centrų veiklos idėja, jai pasiteisinus, gali būti perkeliama ir į kitas Lietuvos savivaldybes,
taip pat į užsienį, pritaikant prie ten esančių politinių, teisinių, socialinių ir ekonominių
sąlygų. Esant poreikiui, veikla gali būti plėtojama steigiant naujus centrus tose pačiose
savivaldybėse.
Lietuvos pramonininkų
konfederacija








TAI savarankiškas ir nepriklausomas nuo valdžios organų ir žinybų bei politinių partijų viešasis
juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis LR įvairių ūkio
šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų bei atskirų ūkio subjektų juridinius asmenis.
Pagrindiniai Konfederacijos tikslai ir uždaviniai – siekti įvairių ūkio šakų verslo sąlygų gerinimo,
teikti Konfederacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, ją
plėtojant ir tobulinant, atstovauti Konfederacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios
institucijomis, visuomeninėmis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.
2.3. Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Konfederacija vykdo šias funkcijas:
2.3.1. vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais koordinuoja, atstovauja ir
gina savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo
organais, savivaldybėmis, visuomeninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visais su
ūkine, komercine, socialine ir politine veikla susijusiais klausimais;
2.3.2. skatina ūkinės ir komercinės veiklos visose verslo srityse plėtrą bei naujų darbo vietų
kūrimą;
2.3.3. derina savo narių veiklą, formuojant bendrą jų vystymosi ir tarptautinio ekonominio bei
socialinio bendradarbiavimo strategiją, atstovauja juos Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėse
institucijose, kurių veikla yra susijusi su Konfederacijos narių veikla;
2.3.4. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybinėms
institucijoms dėl verslo vystymo politikos įvairiose ūkio šakose ir su tuo susietų teisės aktų
priėmimo ar tobulinimo;
2.3.5. teikia konsultacijas ir paslaugas visais verslo plėtros, palaikymo, skatinimo klausimais, o
taip pat informuoja šalies ir užsienio verslininkus apie Konfederacijos narių veiklą, jų teikiamas
paslaugas ir kita;
Profesinės sąjungos kaip darbuotojų teisių ir lygių
galimybių įgyvendinimo forma



Teisė jungtis į profesines sąjungas yra įtvirtinta Jungtinių tautų
visuotinėje žmogaus teisių deklaracijos 23(4) straipsnyje,
Tarptautinio Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8
straipsnyje, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos C87 ir C98
konvencijose.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11
straipsnis garantuoja susirinkimų ir asociacijos laisvę ir taip pat
apima teisę jungtis į profesines sąjungas, tad steigdami
profesines sąjungas darbuotojai naudojasi asociacijos laisve.
Nacionaliniu lygmeniu teisė jungtis į profesines sąjungas yra
garantuota LR Konstitucijos 50 straipsnio, Darbo kodekso
nuostatų ir Profesinių sąjungų įstatymo.
Profesinė sąjunga yra savanoriška ir savarankiška organizacija, atstovaujanti ir ginanti
darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Veikia dviem
lygmenimis: gina tiek pavienių darbuotojų, tiek visų darbuotojų kartu interesus. Ji veikia kaip
teisinis atstovas kolektyviniuose ginčuose ir derybose su darbdaviais ar darbdavių
organizacijomis; ji taip pat gali atstovauti darbuotoją individualiame darbo ginče.
Profesinė sąjunga savo veiklą iš esmės vykdo per renkamąjį organą, t.y.
per darbuotojų, priklausančių profesinei sąjungai, išrinktus kelis
asmenius, kurie suformuoja profesinės sąjungos valdybą (ar panašų
organą) ir kolektyviai priima sprendimus.

Dalį sprendimų profesinėje sąjungoje turi patvirtinti jos narių dauguma,
pavyzdžiui dėl streiko skelbimo.
 Pagrindinis profesinės sąjungos tikslas yra darbuotojų teisių
užtikrinimas. Šiam tikslui profesinė sąjunga turi keletą funkcijų darbdavio veiklos kontrolė, teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius,
kokybės priežiūra, kolektyvinių darbo sutarčių sudarymas.
 Ji taip pat gali veikti kaip lygių galimybių garantas. LR lygių galimybių
įstatymas įtvirtina lygių galimybių principą darbo sferoje. Profesinė
sąjunga, kontroliuodama, kad darbdavys laikytųsi įstatymų, taip pat
prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos lygios galimybės darbe.
 Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas numato eilę profesinės
sąjungos teisių, kurios padeda jai įgyvendinti savo funkcijas.




Profesinė sąjunga atstovauja darbuotojus kolektyviniuose ginčuose ir taip pat gali
atstovauti darbuotojus individualiuose darbo ginčuose ( LR Profesinių sąjungų įst. 22 str.).
Profesinės sąjungos teisininkas gali atstovauti darbuotojus teismuose, apribojimai tokiam
atstovavimui taikomi tik kasacinėje teismo instancijoje – šioje instancijoje atstovauti šalims
gali tik advokatas (CPK 354 str.). Profesinė sąjunga turi teisę savo iniciatyva skųsti teismui
darbdavio sprendimą ar veiksmą, kai jis prieštarauja teisės normoms, sutartims ar
pažeidžia atstovaujamoasmens teises (DK 22 str.).
Įstatymo 14 straipnis leidžia profesinei sąjungai pasiūlyti valstybės institucijoms teisės aktų,
reguliuojančių darbo, socialinius ir ekonominius klausimus pakeitimus, tais atvejais, kai
darbuotojų teisės ir interesai nėra pakankamai apsaugoti. Turėdamos tokias teises,
profesinės sąjungos gali efektyviau ginti darbuotojų teises nei patys darbuotojai
individualiai.
Darbo kodekso 23 straipsnis nustato pareigą darbdaviui netrukdyti profesinės sąjungos
veiklai, konsultuotis su profesine sąjunga darbuotojus liečiančiais klausimais, o tam tikrais
atvejais ir gauti jos pritarimą tam tikram sprendimui, gautus pasiūlymus iš profesinės
sąjungos išnagrinėti ir į juos motyvuotai atsakyti
Labai svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, jog profesinė sąjunga kolektyviniuose darbo
santykiuose (tai yra, kai darbuotojai veikia kaip viena šalis, o darbdavys kaip kita šalis)
atstovauja visus tos įmonės, pramonės šakos, teritorijos darbuotojus, nepriklausomai nuo
to, ar jie yra profesinės sąjungos nariais. Jei profesinė sąjunga sudarys kolektyvinę
sutartį su darbdaviu, ši kolektyvinė sutartis bus privaloma ir tiems darbuotojams,
kurie nėra profesinės sąjungos nariais
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS,
ROMŲ DISKRIMINACIJA UŽIMTUMO SRITYJE
(Projektą remia Karališkoji Nyderlandų ambasada)










Pranešimas yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vykdomo ir Nyderlandų
ambasados Lietuvoje remiamo projekto “Romų teisės” dalis.
2005 m. kovo mėn. ŽTSI parengė romų padėties apžvalgą, o susibūrusi teisininkų grupė pradėjo
teikti romų bendruomenės nariams teisines
konsultacijas ir pagalbą.
Didesnė dalis faktinių duomenų pranešimui buvo surinkta 2005 m. kovo-rugsėjo mėnesiais teikiant
teisinę pagalbą Romų visuomenės centre Vilniuje Kirtimų gyvenvietėje, kurioje jau kelis
dešimtmečius gyvena dauguma iš apie 900 Vilniaus romų.
Taip pat buvo apklausiami darbdaviai. Surinktus duomenis išanalizavo ŽTSI ekspertai
bendradarbiaudami su Romų visuomenės centru, Europos romų teisių centru, Socialinių tyrimų
institutu bei romųvisuomeninėmis organizacijomis.
Tyrimo apie Vilniaus apylinkių romus duomenimis, apie 50 proc. vyrų ir 70 proc. moterų
romų šeimose nenurodė savo darbinės veiklos, o save apibūdino kaip niekur nedirbančius. Tik
7proc. nurodė, kad turi profesiją.
Iš turinčių nepastovios darbinės veiklos, 25 proc. vyrų nurodė darbą turguje, 16,5 proc. –
individualią veiklą. Apie 40 proc. minėjo, kad nėra darbo; dalis moterų sakė (20 proc.),
nedirbančios todėl, kad augina vaikus.
(2001 m. antrojoje pusėje Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybėsužsakymu buvo atlikta romų apklausa Kirtimuose ir kai kuriose
kitose vietose šalia Vilniaus. Tyrimą atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas).
Romų diskriminacijos apraiškos
Lietuvos darbo rinkoje




Romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis
dėl itin neigiamo visuomenės požiūrio į juos. Dažnai į romus žiūrima kaip į
potencialius nusikaltėlius.
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, kiekvienais
metais neigiamas požiūris į romus didėja. Vis didesnis procentas žmonių
nenorėtų kaimynystėje gyventi su romais: taip 1990 m. pareiškė 59 proc., 1999
m.- 62 proc., o 2005 m.- jau 77 proc. apklaustųjų. 68 proc. apklaustųjų nurodė,
kad per pastaruosius 15 metų „požiūris į romus pablogėjo arba labai
pablogėjo“; tik 17,5 proc. teigė, jog požiūris į romus „pagerėjo arba labai
pagerėjo“, o 15 proc. neturėjo nuomonės.
Lyginant su kitomis marginalinėmis grupėmis, požiūris į romus pablogėjo labiausiai.
Tikėtina, kad daug reikšmės tam turėjo neigiamus stereotipus atkartojanti
žiniasklaida, retai išklausanti ir pateikianti pačių romų nuomonę.
Romai dažnai susiduria su rasiniais prietarais iš darbdavio pusės. Ieškantis
darbuotojo darbdavys ar vykdantis atranką tarpininkas, nematydamas asmens,
atrenka besikreipiantį romą ir pasikviečiapokalbiui, tačiau pamatęs, kad jis romas atsisako priimti jį į darbą. Šio pranešimo autoriai buvoinformuoti apie kelis atvejus,
kuomet buvo atsisakyta priimti į darbą pretendentą būtent dėl romams būdingos
išvaizdos. Visais atvejais darbams, dėl kurių buvo kreiptąsi - siuvėjos, statybininko,
indų plovėjos - specialaus pasirengimo nereikėjo.
Romų diskriminacijos apraiškos
Lietuvos darbo rinkoje



Visais šiais atvejais į darbą pretendavę romai atitiko visus darbdavio
iškeltus reikalavimus dėl profesinių gebėjimų. Tačiau jų lūkesčių
neatitiko tautybė – ji darbdaviams akivaizdžiai pasirodė netinkama.
Toks subjektyvus nusistatymas ir sąmoningas stereotipiškos nuostatos
laikymasis nepriimti į darbą romo, nors jis ir atitinka konkrečiam darbui
keliamus reikalavimus, yra akivaizdus rasinės diskriminacijos pavyzdys,
pažeidžiantis ne tik Lygių galimybių įstatymą, bet ir LR Konstitucijos
29 straipsnio 2 dalį, kurioje deklaruojama, jog žmogaus teisių
negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų
ar pažiūrų pagrindu.
Šie ir panašūs atsisakymai priimti į darbą taip patpažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad
kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši teisė taip
pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse
KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE
TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ PAGAL GAUTĄ
INFORMACIJĄ PER 2009 m. atask. laikot. ; Nacionalinė žmonių su negalia
socialinės integracijos 2003 - 2012 metų programa; Neįgaliųjų reikalų
departamentas prie Socialinės apsaugos ir darboministerijos








Tarpinstitucinės progamos tikslas (-ai): Siekti efektyvios socialinės
apsaugos bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę
integraciją.
Užimtumas- Kai kurios priemonės:
SVV (SVV taryba Ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio
verslo tarybos susitarimo memorandumas dėl verslo konsultavimo,
paramos ir eksporto skatinimo bei rėmimo sistemos optimizavimo.
sąlygų analizės ir tyrimų bei verslo informacijos sklaidos organizavimas ir
rėmimas, verslumas ir rėmimas, verslumos katinimo kampanijų ir programų
rengimas, įgyvendinimas ir rėmimas;
Verslo inkubatorių, informacijos centrų ir kitų paramos verslui įstaigų
steigimo, kūrimo, plėtros išlaidų ir išlaidų, susijusių su viešųjų paslaugų
teikimu SVV subjektams, finansavimas,
reorganizavimo (likvidavimo) išlaidų dengimas;
Paskolų teikimas (vykdoma per INVEGA);
Vertinimo kriterius: ES struktūrinės paramos lėšomis paremtų finansinės
inžinerijos projektų skaičius per metus
IŠVADOS






Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos vis dar pernelyg silpnos, kad būtų reikiama
atsvara darbdavių organizacijoms ir inicijuotų socialinį dialogą. Profesinės sąjungos
suinteresuotos socialinio dialogo plėtra ir kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Šakos
kolektyvinės sutartys – socialinio dialogo darbo santykių klausimu pagrindas – kol
kas tik užuomazgoje.
Iki šiol neįdiegta pažangi ir nuosekli dvišalė socialinio dialogo struktūra, todėl Trišalis
susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypač tie jo punktai, kurie susiję su derybomis ir šakos
lygmens dvišalėmis sutartimis.
Socialiniai partneriai neaktyviai įsitraukia į socialinį dialogą regionuose, taigi
profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai numato steigti socialinio dialogo
koordinavimo centrus (profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų struktūrinius padalinius
arba naujus juridinius asmenis (viešąsias įstaigas) apskrityse ir savivaldybėse.
Trūksta jaunimo įtraukimo į aktyvią darbo rinką ir verslumo skatinimo centrų
regionuose, taip pat įsteigtųjų aktyvaus darbo.
Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programoje numatyti uždaviniai
įgyvendinami vangiai, ją vykdančių institucijų veiklos priemonės dažnai “nepasiekia”
suinteresuotų asmenų.
Visuomenei trūksta informatyvumo dėl galimybės pasinaudoti įvairių užimtumo ir
verslumo skatinimo vykdomų projektų priemonėmis (pvz.: Verslumo skatinimo
fondas , INVEGA veiklos ir kt. )