Transcript SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ

SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ
Parengė: Indrė Petrauskaitė
Socialinės partnerystės
svarba

Socialinis dialogas (socialinė partnerystė)
yra labai svarbi ir efektyvi priemonė
sprendžiant socialinius visuomenės ginčus,
kurie labai dažni valstybės socialinės ir
ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas
padeda mažinti įtampą, o valstybės
institucijoms sudaromos sąlygos išklausyti
suinteresuotų šalių pozicijas ir rasti visiems
priimtiną sprendimą.
SOCIALINĖS
PARTNERYSTĖS RAIDA


Vienas reikšmingiausių dokumentų trišalio
bendradarbiavimo srityje yra 1976 m.
birželio 2 d. Ženevoje priimta TDO Nr. 144
konvencija “Dėl trišalių konsultacijų
tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti”.
Socialinės partnerystės įstatyminiai
pagrindai buvo įtvirtinti priėmus LR DK.
Socialinės partnerystės
sąvoka


Sąvoka yra pateikiama LR DK 40 str;
Socialinės partnerystės pagrindinis
tikslas ura derinti skirtingus,
dažniausiai priešingus interesus
(darbdavio ir darbuotojo).
SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS
ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

1) laisvų kolektyvinių derybų;
2) savanoriškumo ir savarankiškumo
priimant šalis susaistančius įsipareigojimus;
3) galiojančios teisinės sistemos
nepažeidžiamumo;
4) realaus įsipareigojimų vykdymo;
5) objektyvios informacijos suteikimo;
6) tarpusavio kontrolės ir atsakomybės;
7) šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir
pagarbos teisėtiems savitarpio interesams.
SOCIALINĖS
PARTNERYSTĖS ŠALYS

Socialinės partnerystės šalimis- socialiniais
partneriais- yra laikomi darbuotojų ir
darbdavių atstovai bei jų organizacijos.
Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais
pagrindais šioje partnerystėje kartu su
darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų
organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei
savivaldybių institucijos.
ORGANIZACIJOS
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ
ORGANIZACIJOS:
 Lietuvos darbo federacija;
 Lietuvos profesinė sąjunga
“Solidarumas”’
 Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacija.
DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOS:
 Lietuvos pramoninkų
konfederacija;
 Lietuvos verslo darbdavių
konfederacija;
 Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmai;
 Lietuvos žemės ūkio rūmai.
Socialinės partnerystės
lygiai
1) nacionalinis;
2) šakos (gamybos, paslaugų,
profesiniu);
3) teritorinis (savivaldybės, apskrities);
4) įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jų
struktūrinių padalinių.
SOCIALINĖS
PARTNERYSTĖS FORMOS



1) dalyvaujant dvišalių ar trišalių
tarybų (komisijų, komitetų) veikloje;
2) darbuotojų atstovams įgyvendinant
informavimo ir konsultavimo teises bei
kitas dalyvavimo darbdavio sprendimų
priėmime teises;
3) vedant kolektyvines derybas ir
sudarant kolektyvines sutartis.


Aukščiausio lygmens institucija
socialinės partnerystės srityje yra LR
trišalė taryba, kuri buvo įsteigta 1995
m;
Šiuo metu yra įsteigti ir veikia 12
komitetų tai pat nuolatos veikia 4
komisijos

Socialinės partnerystės įgyvendinimo forma
naudojantis informavimo ir konsultavimo
procedūromis įtvirtinta TDO konvencijoje
Nr. 98 „Dėl įdarbinimo tarnybų
organizavimo“, konvencijoje Nr. 98 „Dėl
teisės jungtis į organizacijas ir vesti
kolektyvines derybas principų taikymo“,
konvencija Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų
tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti,
konvencijoje Nr. 154 „Dėl kolektyvinių
derybų skatinimo“ .


Kolektyvinių derybų vedimas ir
koletyvinių sutarčių sudarymas yra
pagrindinė socialinės partnerystės
forma;
Skirta: nustatyti darbo ir priėmimo į
darbą sąlygas, reguliuoti darbdavių ir
darbuotojų santykius, pasiekti socialinę
taiką
VIENA PAGRINDINIŲ SOCIALINĖS
PARTNERYSTĖS INSTITUTO
PROBLEMŲ:


Nėra socialinės partnerystės monitoringo
sistemos, leidžiančios spręsti kiek efektyviai
šis institutas įgyvendinamas, ar atitinka
realias gyvenimo sąlygas.
Būtinumą užtikrinti socialinės partnerystės
instituto monitoringą pabrėžė ir profesorė G.
Dambrauskienė savo straipsnyje “Socialinio
dialogo įtaka darbo santykių monitoringui”.
IŠVADOS





Socialinis dialogas yra efektyviausia ir būtina darbo rinkos
savireguliacinė priemonė, kuri užtikrina optimalų sprendimų
priėmimą, kompromisą, kylantį iš šalių interesų derinimo;
Yra efektyvi konfliktų valdymo priemonė, nes leidžia juos išspręsti
taikiu būdu, pasiekiant kompromisą per nuolaidas iš abiejų šalių
reiškiamų reikalavimų;
Tokios darbo santykių sistemos stebėsenos tikslas- įvertinti
egzistuojantį darbo santykių reglamentavimą ir numatyti
harmonizavimo kryptis;
Turėtų būti stebima ne tik esama situacija, susitarimų įgyvendinimas,
bet ir teisinė bazė visuose lygiuose , taip pat socialinių parterių
dalyvavimas rengiant įstatymus, teikiant išvadas ir pan;
Turėtų būti įsteigta speciali institucija arba šios funkcijos
įgyvendinimas pavestas jau egzistuojančiai institucijai, kurios
pagrindinis tikslas būtų padėti valdžios institucijoms, socialiniams
partneriams priimti tinkamus sprendimus.
Ačiū už dėmesį ! 