Transcript pirmas - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asocijacija

Bendrovių, naudingų žmonėms ir
valstybei, tęstinumo galimybės.
Naudojimosi žeme garantijos.
Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių
asociacijos prezidentas
Pranešimas LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Lietuvos
žemės ūkio bendrovių asociacijos surengtos diskusijos
dalyviams
LR Seimas, 2014-03-14
Bendrovių vizitinės kortelės reziumė (1)
1. Žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės (toliau –
bendrovės) Lietuvoje nėra dominuojanti ūkininkavimo forma
pagal naudojamos žemės plotą.
1.1. Bendrovės kartu su visais pagalbiniais ūkiais
(mokomaisiais, eksperimentiniais, agroserviso, soc. rūpybos)
2012 m. naudojo 383 tūkst. ha, o 2013 m. - 382 tūkst. ha
nuomojamos ir nuosavos žemės.
1.2. Tipine žemės ūkio veikla užsiimančios bendrovės
naudojo 10,2 proc. visų ūkių naudoto ploto (286 tūkst. ha).
1.3. Pajinės žemės ūkio bendrovės naudojo 8,8 proc. žemės.
IŠVADA. Nuolat skleidžiami negatyvai, kad bendrovės sunaikino
tradicinį kaimą, kad Lietuva pavirto žemvaldžių sukurtais dvarais,
žemvaldžių kraštu, kad bendrovės trukdo stiprėti smulkiems ir
vidutiniams ūkiams, neatitinka tikrovės.
Bendrovių vizitinės kortelės reziumė (2)
2. Bendrovių ekonomikos variklis buvo ir yra gamyba.
2.1. Tipine žemės ūkio veikla užsiimančios bendrovės,
naudodamos dešimtadalį visų ūkių deklaruoto ploto, iš
pagamintos ir realizuotos produkcijos gauna 28-30 proc. pajamų
(be išmokų).
2.2. Vienam ha jų tenka beveik po 5600 Lt. (kituose ūkiuose –
apie 1600 Lt.).
2.3. Bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha atitinkamai po
6700 Lt. ir kituose ūkiuose po 2800 Lt. Bendrovėse 1 hektaras
2,4 karto našesnis nei kituose ūkiuose.
IŠVADA. Bendrovės, neplėsdamos žemės plotų, buvo stabili ir
auganti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus dalis. Tai patvirtina
gamybos apimčių pokyčiai (eliminavus kainų pokyčius).
Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai
Padidėjimas, sumažėjimas (-), 2005 m. = 100 proc.
Apimtys skaičiuotos 2005 m. kainomis
Klausimas pamąstymui: ar toks didelis gamybos apimčių pokyčių skirtumas (nuo 2,0 iki 39,1) tarp bendrovių ir
ūkininkų ūkių nesukelia priešiškumo bendrovėms tiek šalies viduje, tiek kaimynėms Vakaruose?
Bendrovėse pažangiau ūkininkaujama
Bendrovės turi galimybes taikyti mokslo ir pažangiosios praktikos
pasiekimus.
Todėl daugeliui nėra problemų dideliuose plotuose gauti aukštus
Vakarų šalies ūkiams tradicinius augalų derlius (8 tonas javų, 4
tonas rapsų).
Bendrovėse didesnis gyvulių produktyvumas.
Išmilžiai iš karvės
Bendrovės naudingos žmonėms


Tipinės veiklos bendrovėse dirbo 10,2 tūkst. žmonių. Vienam
darbuotojui teko po 29 ha žemės. Per tris metus darbuotojų
nesumažėjo. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo)
išmokėta beveik 190 mln. Lt.: vienam darbuotojui per metus po
20,6 Lt. (per mėnesį 1700 Lt.). 1 ha naudotos žemės davė po 629
Lt. darbo pajamų.
Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 209 tūkst. ha gavo
beveik 63 mln. Lt. pajamų savo biudžetams papildyti.
Bendrovės naudingesnės ir valstybei


Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti mokesčių (gyventojų
pajamų, pelno, žemės) įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) į
biudžetus pervesta 106 mln. Lt. Vienam ha tokių išlaidų teko po
370 Lt. (2012 m.).
Kitų ūkių naudotas vienas hektaras prie valstybės ir savivaldybių
biudžetų prisidėjo virš 4 kartų mažiau.



Bendrovės yra patrauklūs darbdaviai kitiems ne tik Lietuvos, bet ir
kitų šalių ūkio sektoriams. 326 mln. Lt. jos išleido pirkdamos
trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones,
paslaugas; 292 mln. Lt. išleido įsigydamos ilgalaikį materialųjį turtą
(techniką, statybines medžiagas, įrangą).
Bendrovės turėjo įdarbinusios 521 mln. Lt. komercinių bankų
paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti apie 14 mln.
Lt.
Viską susumavus, pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje
(pelnas + darbo apmokėjimas) sudarė 28,7 proc. (2010 m. – 17,4).
Apie 1600 Lt. skaičiuojant 1 ha naudotos žemės.
Didžiausia grėsmė susiformavusių bendrovių veiklos
tęstinumui – praradimas galimybių naudotis jau
daug metų naudotais žemės plotais



Iki 2006 m. maksimalus leistinas nuosavybės teise įsigyti žemės
plotas buvo: ūkininkams – 300 ha; kooperatyvams – 1000 ha;
bendrovėms – 2000 ha.
2006 m. Seimas netinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo
sprendimą, nustatydamas maksimalų leistiną nuosavybės teise
įsigyti žemės plotą 500 ha vienodą ar vienam žmogui, ar bendrovei
su daugiau kaip 30 darbuotojų tiek gerose, tiek blogose žemėse.
Praėjusią vasarą Seimui priėmus LR žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas, trūkumai nebuvo pašalinti, o
susiformavusiems ūkiams iškilo pati didžiausia grėsmė sunykti.
Bendrovės apkaltintos neteisingai




Praėjusią vasarą rengiant LR žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas ir dabar „saugiklius“,
daugiausia dėmesio skiriama juridiniams asmenims, jų naudoto
didesnio nei 500 ha ploto tolesnio naudojimo su didesnėmis
garantijomis apribojimui.
Bendrovės žemę dirba ir įsigyja ne tam, kad ją pardavinėtų, o
gamybos plėtrai užtikrinti.
Nėra faktų, kad pajinės bendrovės žemę pardavinėtų
užsieniečiams.
Tai rodo ir baziniai duomenys.
Ūkių grupavimas pagal deklaruotos žemės plotą 2013 m.
Ploto intervalas,
ha
Iki 5
5,01-10
10,01-20
20,01-30
30,01-50
50,01-100
100,01-200
200,01-300
300,01-400
400,01-500
Virš 500
VIDUTINIS
DYDIS
Fizinių asmenų
Ūkių
Vid. ūkio
skaičius dydis, ha
76639
2,73
33498
7,1
18923
14,0
6297
24,3
5432
39,0
5182
69,3
2707
137,9
835
242,6
349
345,5
188
443,3
263
779,3
x
16,1
Juridinių asmenų
Ūkių
Vid. ūkio
skaičius
dydis, ha
64
2,67
76
8,1
63
14,2
47
24,9
57
40,3
86
70,3
80
146,1
70
238,3
41
350,3
36
447,8
224
1395,4
x
453,3
Bendrovių, naudojančių daugiau kaip 500 ha žemės
(nuomojamos ir nuosavybės teise), BAZINIAI DUOMENYS
Metai
Bendrovių
skaičius,
vnt.
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
224
223
222
216
218
224
224
224
Deklaruotas plotas
Viso, tūkst.
1
Proc. nuo
ha
bendrovei visų šalies
ha
ūkių
313,0
1397
11,9
318,0
1426
12,0
318,5
1435
12,1
313,2
1450
11,8
311,7
1430
11,6
314,5
1404
11,5
316,6
1413
11,4
312,6
1395
11,2
Parengta pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis.
Lentelėje aiškiai matyti, kad stambesnių nei 500 ha žemės bendrovių
nepadidėjo nei skaičius, nei jų naudotos žemės plotas, nei jų užimama dalis
visų ūkių naudotos žemės plote.
Pagrindinė dalis naudojamos žemės - nuomojama




Pagal Oficialiosios statistikos metinių ataskaitų duomenis 80 proc.
žemės bendrovės nuomoja.
Kol kas tik 20 proc. bendrovėse naudojamos žemės yra valdoma
nuosavybės teisėmis.
Vidutiniškai viena bendrovė nuosavybės teisėmis turi apie 200 ha.
Iki 500 ha maksimalaus leistino ploto dar prireiks kelerių metų.
Tačiau jau yra beveik 20 bendrovių (neskaitant verslo grupėms
priklausančių), kurios pasiekė maksimalų leistiną 500 ha plotą ir
daugiau nei vieno hektaro įsigyti nebegali.
Gyvulininkystė – be perspektyvų
Pagrindinė problema yra gyvulininkystės išsaugojimas. Pateikiame keleto
bendrovių duomenis su klausimu – kaip užtikrinti tokias apimtis, jei
naudojamos žemės plotas „susitrauks“ iki 500 ha?
Bendrovės pavadinimas Naudoja žemės, ha Turi SGV
Griškabūdžio ŽŪB
Kubilių ŽŪB
UAB „Noragra“
Okainių ŽŪB
Padovinio ŽŪB
Smilgių ŽŪB
ŽŪB „JOTAINIAI“
UAB „Tetirvinai“
ŽŪB „VAŠKAI“
1563
1732
1399
2747
2719
1917
2330
2258
1634
1077
1687
1130
1456
1660
1279
783
1102
1342
Pagrindiniai tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti
1.
2.
Bendrovių veiklos tęstinumo galimybė yra naudoti reikalingą
žemės plotą, leidžiantį neardant suformuoto gamybinio potencialo
išlaikyti pasiektas gamybos apimtis ir darbo vietas.
Tikslas – konkurencinga gamyba. Ji, naudojant nuomojamą
žemę, visada bus mažiau konkurencinga nei ūkininkaujant
nuosavoje.
Būdai, kaip negriauti susiformavusių ūkių
1.
2.
3.
Priimti naujais principais pagrįstą pažangių konkurencingų ūkių
formavimo politiką (pirmiausia tiems, kurie nori plėsti ar kurti
naujus ūkius). Mažai tikėtina.
Priimti politinį sprendimą, kad ūkiai, kurie nuo 2006 m. iki dabar
nuomos pagrindais naudojo tuos žemės plotus, įgyja teisę juos
įsigyti nuosavybėn, netaikant jiems apribojimo 500 ha plotui.
Pertvarkyti Valstybės žemės fondo funkcijas, suteikiant jam
finansinės institucijos statusą, kad jis galėtų skolintis lėšas (iš
gyventojų ir bankų), pirkti žemę ir ją nuomoti tiems, kurie pasiektų
gamybos apimčių išlaikymui daugiau nuosavybėn nebeturi teisės
įsigyti.
IŠVADA
Bendrovių, naudingų žmonėms ir valstybei, išlikimo ir efektyvesnės
veiklos pagrindai yra:
1.
Esamų grėsmių izoliavimas ir naujų, ypač dirbtinų, nesukūrimas.
2.
Masto ekonomija;
3.
Mokslo ir pažangios praktikos taikymas;
4.
Kvalifikuoti materialiai ir socialiai suinteresuoti darbuotojai.
Gamybos ir darbo intensyvumas (1)
(bendroji žemės ūkio produkcija)
1 ūkiui
tūkst. Lt.
1 ha Lt.
1 darbuotojui
tūkst. Lt.
Tenka žemės, ha
1 ūkiui
1 darbuotojui
ES-28
111,4
7845
131,3
14,2
17,3
Danija
897,8
14273
726,5
62,9
50,6
Švedija
264,7
6141
347,6
43,1
53,9
Lietuva
43,4
3167
61,2
13,7
18,7
Latvija
50,3
2342
52,6
21,5
21,1
Lenkija
51,6
5378
37
9,6
7,6
Darbo ir gamybos intensyvumas (2)




ES-28 šalyse 1 ūkiui tenka 14,2 ha ir 0,8 sąlyginio darbuotojo. Vienam
darbuotojui tokiu būdu tenka 17,3 ha žemės.
ES-28 šalyse 1 ha žemės teko po 7845 litus bendrosios žemės ūkio
produkcijos, o 1 darbuotojui po 131,3 tūkst. Lt.
Lietuvoje 1 ha po 3167 Lt. ir darbuotojui po 61,2 tūkst. Lt. Lietuva pagal
produkcijos gamybą ploto vienetui užima 25 vietą, o 1 darbuotojui – 20
vietą.
Lietuva ir Danija pagal plotą beveik vienodos – 2,8 ir 2,647 tūkst. ha.
Tačiau Lietuvos apimtys yra 4,3 karto mažesnės, 1 ha – 4,5 karto, 1
darbuotojui – 11,9 karto mažiau.
Europos Sąjungos šalys pagal Bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybą*
2012 m. 1 ha ŽŪN, Lt.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
ES-28
Olandija
Malta
Belgija
Kipras
Danija
Italija
Vokietija
Graikija
Liuksemburgas
Prancūzija
Slovėnija
Austrija
Jungtinė Karalystė
Kroatija
Suomija
Švedija
Ispanija
Portugalija
Lenkija
Vengrija
Airija
Čekija
Slovakija
Rumunija
Lietuva
Bulgarija
Estija
Latvija
7845
47886
35284
21454
20068
14273
12537
11488
9891
9831
9058
8592
8227
6212
6202
6121
6141
6021
5668
5378
5382
4818
4664
3730
3464
3167
3130
3015
2342
* - Eurostato duomenys. Bendrosios žemės ūkio produkcijos – išankstiniai. Žemės ūkio naudmenos – 2010
m. Lentelę sudarė J. Kraujelis.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!