EUROPOS UŽIMTUMO STRATEGIJA

Pristatymą parengė TVmv9-01 grupės studentai: Alicija Stankevič, Lina Semenauskaitė ir Karolis Klusevičius

P

RISTATYMO TIKSLAS

  Šio pristatymo tikslas yra susipažinti su autorių Tom Wilthagen, Sonja Bekker ir Saskia Klosse nuomone apie Europos užimtumo strategijos ateities perspektyvas; Pateikti išvadas.

ĮVADAS

 Straipsnyje Making (It) Work: Introduction to the Special issue on the future of the European Employment Strategy supažindinama su dviem esminėm temom: 1. Besikeičiantis požiūris į darbą ir saugumą; 2. Diskusija dėl EUS efektyvumo įtakojant valstybių narių politiką ir veiksmus.

B

ESIKEIČIANTIS POŽIŪRIS Į DARBĄ IR SAUGUMĄ

  Pagrindiniai užimtumo tikslai, kurių siekiama ES yra suformuluoti Europos užimtumo strategijos užimtumo gairėse; Gairės labai pasikeitė po pirmo EUS išplėstinio įvertinimo 2002 m. ir integracijos į Bendrosios ekonominės politikos gaires 2005 m.;   Užimtumo gairės po šių pakeitimų tapo dinamiškesnės, t.y. padaugėjo aktyvių priemonių.

Europos Komisijos teigimu reikia kreipti daugiau dėmesio į darbuotojo pajamų apsaugą, o ne patį darbą.

B

ALANSO PAIEŠKA TARP LANKSTUMO IR SAUGUMO

    Siekis subalansuoti lankstumą ir saugumą egzistuoja nuo pat EUS veiklos pradžios 1997 m.; 2002 m. Europos Komisija ir Taryba apibrėžė lankstumą ir saugumą savo Bendrojoje užimtumo ataskaitoje; Lankstumas buvo apibrėžtas kaip: “įmonių gebėjimas prisitaikyti prie rinkos paklausos”, taip pat išskirtas vidinis ir išorinis lankstumas; Saugumas buvo suskirstytas į statinį ir dinaminį;

KETURI KOMPONENTAI, SUDARANTYS PUSIAUSVYRĄ TARP LANKSTUMO IR SAUGUMO:  Lanksčios darbo sutarčių sąlygos;  Aktyvi darbo rinkos politika;  “Mokymosi visą gyvenimą” skatinimo sistema;  Šiuolaikinės socialinės apsaugos sistema;

L

ANKSTUMAS IR UŽIMTUMAS UŽIMTUMO GAIRĖSE

  200 5 m. Užimtumo gairėse apie lankstumą ir užimtumą jau rašoma taip: “skatinti lankstumą, derinti jį su užimtumo garantijomis ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį”; Pasak Mailand, pasikeitimas gairėse reiškia, kad nebeskiriama dėmesio darbo vietų ir pajamų apsaugai.

E

UROPOS UŽIMTUMO STRATEGIJOS EFEKTYVUMAS

  EUS įtakoja darbo rinkos politiką valstybių narių lygmeniu, naudodama atvirą koordinavimo metodą; Šis metodas pagrįstas abipusiu mokymusi, lyginamąja analize, gera praktika ir tarpusavio spaudimu, t.y. remiasi “švelniomis” normomis.

 Komisijos vertinimai parodo, kad tam tikra pažanga yra daroma, tačiau siekiant geresnio veiksmingumo būtina įvykdyti visus tiksl u s, ypač politikos ir teisės aktų įgyvendinimas.

P

ASIŪLYMAI UŽIMTUMUI DIDINTI

   Goetschy teigia, kad socialiniai tikslai turi būti viename lygyje su ekonominiais tikslais; Madsen siūlo sukurti darbo rinkos lankstumo principus, kurie būtų sudaryti iš trijų sudedamųjų dalių, taip pat išvesta keletas specifinių reikalavimų, kurie prisidėtų prie subalansuoto, legitimaus ir efektyvaus darbo rinkos lankstumo; Dragičevič ir Obadič teigia, kad didesnis efektyvumas nedarbo mažinimo ir užimtumo didinimo srityse gali būti pasiektas konstruojant integruotą požiūrį į problemas darbo rinkoje, kurioje atsižvelgiama į iššūkius globalizacijos procesui, tačiau kartu reaguojama į konkrečias ekonomines ir socialines aplinkybes.

I

ŠVADOS

1.

2.

3.

4.

5.

E US sukurta siekiant koordinuoti užimtumo politikos prioritetus, dėl kurių valstybės narės susitarė ES lygmeniu.

Valstybės narės nustatė bendrus užimtumo politikos tikslus bei uždavinius ir įsipareigojo stebėti jų įgyvendinimą.

Siekiama pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas.

Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, užtikrinti užimtumui palankius darbo sąnaudų pokyčius ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus.

Didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir įgūdžius.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

