Transcript forma - Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė

1 tema. Baudžiamojo
proceso formos
diferenciacija
Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė
1. Baudžiamojo proceso formos ir jos diferenciacijos samprata.


Vidinė ir išorinė formos:
Kaip vidinė forma yra
suprantami baudžiamojo
proceso santykiai, o išorinė –
visuma sąlygų atlikti
baudžiamojo proceso
veiksmus ir jų atlikimo forma.



Procesinė forma – tai santykių, nuosekliai
atsirandančių proceso subjektų veiklos metu ir
reguliuojamų baudžiamojo proceso įstatymo
realizuojant materialinės teisės normas,
sistema.
Procesinė forma - įstatymo nustatytos
taisyklės, kurios įpareigoja atlikti proceso
veiksmus ir priimti sprendimus, laikantis tam
tikrų sąlygų, tvarkos ir nuoseklumo.
Procesinė forma - baudžiamojo proceso
įstatymu nustatyta nuosekli baudžiamojo
proceso veikla.




Baudžiamąją procesinę formą
yra priimta skirstyti į:
atskiro proceso veiksmo,
atskiros stadijos ir
baudžiamojo proceso
apskritai.

Specifinę baudžiamąją procesinę
formą sudaro tam tikras
baudžiamojo proceso teisės
institutas, apimantis ne vieną, o
keletą ar daugiau tarpusavyje
glaudžiai susijusių teisės normų,
nustatančių tam tikrus
nusikalstamos veikos tyrimo ir
(ar) bylos nagrinėjimo teisme
ypatumus.

Baudžiamojo proceso diferenciacija –
tai konstituciškai pagrįstas baudžiamojo
proceso formos sąlyginis skaidymas,
atsižvelgiant į nusikalstamų veikų
pavojingumą, padarymo aplinkybių
pobūdį, nusikalstamas veikas
padariusių asmenų statusą ir kitus
reikšmingus kriterijus, į bendrąją ir kitas
baudžiamojo proceso formas, siekiant
racionalesnio, veiksmingesnio
baudžiamojo proceso paskirties
įgyvendinimo.
2. Baudžiamojo proceso formos diferenciacijos konstituciniai
pagrindai.

Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m.
sausio 16 d. nutarimas „Dėl
Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso
131 straipsnio 4 dalies (...) “ //
Valstybės žinios. 2006. Nr. 7254.


Nurodytos Konstitucinio Teismo
suformuluotos konstitucinės doktrinos
pagrindu išskirtini trys esminiai
momentai.
Pirma. Bendroji baudžiamoji procesinė
forma (bendrasis baudžiamojo proceso
konstitucinis modelis) pagal Konstituciją
yra tokia, kuri turi ikiteisminio tyrimo bei
nagrinėjimo teisme pirmos instancijos
tvarka stadijas, taip pat kurioje įtvirtintas
valstybinio kaltinimo institutas.

Antra. Konstitucinis Teismas
pripažino, kad bendroji
baudžiamojo proceso forma
nėra vienintelė, kad gali būti ir
specifinės baudžiamojo proceso
rūšys (formos), jei tik galima
konstituciškai pagrįsti jų
egzistavimą.

Trečia. Konstituciškai buvo
įtvirtintas bendrosios ir specifinių
baudžiamojo proceso formų
tarpusavio santykis. Šio santykio
esmė yra ta, kad specifinės
baudžiamojo proceso formos
yra tik išimtys iš bendrojo
baudžiamojo proceso, t. y. jos
negali būti taikomos nuo jo
atskirai.
3. Baudžiamojo proceso formos diferenciacijos kriterijai ir
kryptys.





Kriterijai:
nusikalstamų veikų pavojingumas,
nusikalstamų veikų tiek teisinės, tiek
faktinės pusės tyrimo sudėtingumas,
visuomeninė – politinė konkrečios
kategorijos bylų reikšmė
bei nusikalstamos veikos reikšmė
atskirų asmenų ar institucijų
interesams ir kt.



Išskiriamos dvi kryptys:
1. suteikiant papildomų teisinių
garantijų specifinėse bylose
(nepilnamečių, asmenų su fizine ir
(ar) psichikos negalia ir kt.) ;
2. supaprastinant procesą bylose,
nekeliančiose didelio pavojaus
visuomenei ir nereikalaujančiose
sudėtingo tyrimo bei nagrinėjimo.
4. Specifinių baudžiamojo proceso formų grupavimas ir rūšys.




Pavyzdžiui, H. U. Rustamovas jas yra surūšiavęs
į tris grupes:
1) taikinamąsias (įvairias susitarimo (sandėrio) dėl
prisipažinimo kaltu formos),
2) supaprastintas (prie jos priskiria ir privataus
kaltinimo procesą),
3) formas su sustiprintomis procesinėmis
garantijomis (procesas dalyvaujant prisiekusiųjų
teismui, nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų
procesas, procesas dėl nusikalstamų veikų, kuriuos
padarė asmenys su fizine ir (ar) psichikos negale,
procesas kaltinamajam nedalyvaujant, kitaip dar
vadinamas procesas „in absentia“).








LR BPK IX dalyje yra nustatytos tokios
specifinės baudžiamojo proceso rūšys:
bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų
veikų procesas (XXVIII skyrius);
priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
procesas (XXIX skyrius);
privataus kaltinimo bylų procesas (XXX skyrius);
bylų supaprastintas procesas (XXXI skyrius), kurį
sudaro dvi šio proceso rūšys:
teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas
(Pirmasis skirsnis);
pagreitintas procesas (Antrasis skirsnis);
bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant (XXXII
skyrius).