Tema Nr. 8 I. „Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų

Download Report

Transcript Tema Nr. 8 I. „Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų

Tema Nr. 8
I. „Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų
veikų procesas: teoriniai ir praktiniai aspektai.“
II. „Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant:
teoriniai ir praktiniai aspektai“.
Dr. Jolanta Zajančkauskienė
I. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų
veikų procesas.
•
•
•
•
LR BPK XXVIII skyrius numato bylų dėl juridinių asmenų padarytų
nusikalstamų veikų procesą.
Pagal 387 straipsnį bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų
veikų proceso tvarką nustato LR BPK bendrosios taisyklės su
minėto skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis.
Jos sąlygojamos materialiosios teisės normų, nustatančių juridinių
asmenų baudžiamąją atsakomybę, specifika, įtariamojo
(kaltinamojo) atsiradimo byloje ypatinga tvarka, procesinių
prievartos priemonių, taikomų juridiniam asmeniui, pobūdžiu,
procesinės sąveikos elementais, kai traukiami baudžiamojon
atsakomybėn bei teisiami juridinis ir fizinis asmuo.
Pastaruoju procesu siekiama užtikrinti, kad kalti juridiniai asmenys
būtų nubausti, t.y. atsakytų ne tik civiline, bet ir baudžiamąja
tvarka.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės
pagrindai.
• 1. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens
padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju,
kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai
arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs
individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis,
eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame
asmenyje, turėjo teisę:
• atstovauti juridiniam asmeniui arba
• priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
• kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
• 2. Juridinis asmuo gali atsakyti už
nusikalstamas veikas ir tuo atveju,
jeigu jas juridinio asmens naudai
padarė juridinio asmens darbuotojas
ar įgaliotas atstovas dėl aukščiau
nurodyto asmens nepakankamos
priežiūros arba kontrolės.
Įrodinėjimo dalykas:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Iš esmės įrodinėjimo dalyką nulemia BK nuostatos, reglamentuojančios
baudžiamosios atsakomybės pagrindus (BK 20 str.).
Taigi byloje rekomenduojama surinkti šiuos dokumentus ar patvirtintas jų
kopijas:
juridinio asmens registracijos pažymėjimą;
licenciją, leidžiančią užsiimti tam tikra veikla;
juridinio asmens veiklos nuostatus;
duomenis apie juridinių asmenų registraciją ir juridinio asmens vardu
registruotą nekilnojamąjį turtą;
dokumentus iš mokesčių inspekcijos apie įmonės finansinę veiklą ir
mokesčius (esant būtinumui);
dokumentus, įrodančius, kad tarp asmens, įtariamo padarius nusikalstamą
veiką, ir juridinio asmens yra teisiniai atstovavimo santykiai arba darbo
santykiai (įgaliojimas, pavedimo sutartis, darbo sutartis, pareiginiai
nuostatai ir pan.).
• Taip pat šiuo klausimu yra pasisakęs
LR KT. Žr.: LR KT nutarimas „Dėl kai
kurių Baudžiamojo Kodekso nuostatų
reglamentuojančių juridinio asmens
baudžiamąją atsakomybę“ (Valstybės
žinios, 2009-06-11, Nr. 69-2798).
Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų
proceso ypatumai.
• 1. Ikiteisminis tyrimas dėl juridinio ir
fizinio asmens padarytų nusikalstamų
veikų atliekamas kartu.
• 2. Šiame procese ypatingą reikšmę įgyja
trauktino baudžiamojon atsakomybėn
juridinio asmens atstovavimas, nes
juridinis asmuo negali pats tiesiogiai
įgyvendinti jam įstatymo suteikiamų teisių
ir vykdyti pareigų.
• 3. Kardomoji priemonė juridinio asmens atstovui
neskiriama, kitos procesinės prievartos priemonės
taikomos vadovaujantis bendromis baudžiamojo
proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į nusikalstamos
veikos pobūdį ir aplinkybes.
• Juridiniam asmeniui gali būti taikomos laikinos
procesinės prievartos priemonės:
• laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas;
• laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.
• 4. Nuosprendžio priėmimas byloje,
kurioje teisiami juridinis ir fizinis asmuo
(LR BPK 390 str.).
• 5. Juridiniam asmeniui už padarytą
nusikalstamą veiką gali būti skiriamos
šios bausmės:
• bauda;
• juridinio asmens veiklos apribojimas;
• juridinio asmens likvidavimas.
II. Bylų procesas kaltinamajam
nedalyvaujant.
• Europos žmogaus teisių teismas yra
suformavęs tam tikrus proceso in absentia
taikymo kriterijus arba bendruosius
principus (general principles), kurių
nesilaikant yra konstatuojamas EŽTK 6 str.
pažeidimas:
•
• (a) teisė reikalauti ir dalyvauti
naujame teisminiame nagrinėjime
(right to take part in the hearing
and to obtain a new trial).
• (b) teisės dalyvauti teisme
atsisakymas (waiver of the right to
appear at the trial).
• (c) kaltinamojo teisė būti informuotam
apie jam pateiktus kaltinimus (right of a
person charged with a criminal offence
to be informed of the accusations
against him).
• (d) būtinas advokato, atstovaujančio
kaltinamąjį, dalyvavimas procese in
absentia (representation by counsel of
defendants tried in absentia).
• Lietuvoje baudžiamąją bylą nagrinėti teismo
posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam leidžiama tik
tais atvejais, kai kaltinamasis yra ne LR
teritorijoje ir vengia atvykti į teismą (LR BPK
246 str. 1 d.).
• Būtinos šios sąlygos: teismas gali nagrinėti bylą
be kaltinamojo, kai byloje yra dokumentai,
patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje, ir
duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei
vietą, tačiau vengia atvykti į teismą.
Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant ypatumai.
• Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas (LR
BPK 435 str.).
• Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant
ypatumai (LR BPK 436 str.).
• Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant
priimto nuosprendžio įteikimas ir vykdymas (LR
BPK 437 str.).
• Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant
priimto nuosprendžio apskundimo tvarka (LR BPK
438 str.).