Transcript Supaprastintas - Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė

2 tema. Supaprastintas
procesas: teoriniai ir praktiniai
aspektai
Doc.dr. Jolanta Zajančkauskienė
1. Supaprastinto proceso samprata, tikslai ir reikšmė.

Supaprastinta baudžiamoji procesinė
forma – tai viena iš baudžiamųjų
procesinių formų, pagal kurią yra
tiriamos ir nagrinėjamos įstatymu
apibrėžtos nusikalstamos veikos,
laikantis bendrų baudžiamojo proceso
normų, su išimtimis, kurios leidžia
paspartinti bei kitaip optimizuoti
baudžiamąjį procesą, nepažeidžiant
baudžiamojo proceso principų bei
procesinių garantijų.



Tikslai:
1) pagreitinti ir kitokiais
būdais optimizuoti
baudžiamąjį procesą,
2) sumažinti baudžiamojo
proceso formalizmą.
2. Supaprastinto proceso požymiai.

Pagal jų turinio ryšį su teisės
šaka (arba tai, kas juos
reguliuoja) juos galima įvardinti
materialiaisiais ir procesiniais,
o pagal šių požymių turinį juos
galima vadinti formaliaisiais ir
vertinamaisiais.

Formalieji požymiai – tai BK
specialiosios dalies
straipsniai, įtvirtinantys
nusikalstamų veikų sudėtis,
kurias atitinkančias veikas
baudžiamojo proceso
įstatymas leidžia tirti ir
nagrinėti supaprastinta
procesine tvarka.

Vertinamieji požymiai – tai
nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybių aiškumas
(akivaizdumas), kaltinamojo
prisipažinimas, kitų baudžiamojo
proceso dalyvių pozicija dėl
proceso baigties bei kiti turintys
reikšmės veiksniai, galintys lemti
greitesnę bei paprastesnę
nusikalstamos veikos tyrimo ir
nagrinėjimo tvarką.
3. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
procesas – tai supaprastinta
baudžiamoji procesinė forma, pagal
kurią prokurorui pasiūlius ir
kaltinamajam neprieštaraujant, teisėjas,
remdamasis ikiteisminio tyrimo metu
surinktais duomenimis be nagrinėjimo
teisme vienasmeniškai priima
baudžiamąjį įsakymą, kuriuo
kaltinamajam pagal BK nustatytą
sankciją negali būti paskiriama jokia kita
bausmė, išskyrus baudą.

Šį institutą išplisti Europoje
paskatino Europos Tarybos
Ministrų Komiteto 1987 m.
rugsėjo 17 d. rekomendacija
Nr. R(87)18 „Dėl
baudžiamosios justicijos
supaprastinimo“.

Dėl LR BPK 425 straipsnio 2
dalies nuostatos pasisakė
Konstitucinis Teismas (Valstybės
žinios, 2008-01-26, Nr. 11-388.).




Baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas
teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei
yra visos šios sąlygos:
1) už nusikalstamą veiką atitinkamame BK
specialiosios dalies straipsnyje yra nustatyta
bauda – gali būti skiriama tik bauda arba ši
bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė
(418 straipsnio 1 dalis);
2) kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą,
jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią
žalą atlyginti ar pašalinti (418 straipsnio 1 dalis);
3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti
procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o
kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja
(418 straipsnio 3 dalis);



4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl
prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo
baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda,
ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo
nepatenkina (418 straipsnio 4 dalis);
5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip (jei jos
nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones
būtų galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme
metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą
nagrinėti teisme, t. y. pereiti prie bendrojo
baudžiamojo proceso modelio (423 straipsnio 1
dalis);
6) kaltinamasis sutinka su baudos paskyrimu
teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikalauja
bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka (422
straipsnio 1 dalis).
Įtariamojo ir kaltinamojo teisės į gynybą
užtikrinimas.


Siekiant užtikrinti įtariamojo ir kaltinamojo teisę į
gynybą, be kita ko, būtina užtikrinti įtariamojo teisę
žinoti, kuo jis yra įtariamas, jo teisę susipažinti su
ikiteisminio tyrimo medžiaga, o kaltinamajam – teisę
žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gauti procesinį
dokumentą, kuriame suformuluotas kaltinimas ir jį
pagrindžiantys duomenys.
Pažymėtina, kad pagal BPK prokuroro pareiškimo
dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju
įsakymu, skirtingai nei kaltinamojo akto ar
prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo
pagreitinto proceso tvarka, nereikalaujama įteikti
kaltinamajam.

Konstitucinis Teismas šioje byloje atitikties
Konstitucijai problemos neįžvelgė ir konstatavo, kad
remiantis BPK prokuroro pareiškimo dėl proceso
užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašu,
iš kurio kaltinamasis žino, kuo yra kaltinamas bei
kuo grindžiamas kaltinimas ir kurį gauna iš teismo iš
baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso grįžus į
bendrąjį baudžiamąjį procesą, o tais atvejais, kai iš
teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso į
bendrąjį baudžiamąjį procesą grįžtama remiantis
tuo, kad kaltinamasis nesutinka su proceso
užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tai, kuo
jis yra kaltinamas, taip pat kitos bylos aplinkybės yra
matomos ir iš paties teismo baudžiamojo įsakymo,
kurį kaltinamasis, su juo nesutikdamas, yra
apskundęs remdamasis BPK 422 straipsnio 1
dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Senato 2004 m. rugsėjo 17 d.
nutarimu Nr. 48 patvirtintoje Teismų
praktikos taikant Baudžiamojo
proceso kodekso normas,
reglamentuojančias bylų
supaprastintą procesą, apžvalgoje
buvo pastebėti atvejai, kai prokuroro
pareiškimas buvo įteiktas
kaltinamajam prieš perduodant bylą į
teismą ir tokiai praktikai buvo
pritarta.


Remiantis generalinio prokuroro patvirtintu
„Rekomendacijų dėl proceso baigimo baudžiamuoju
įsakymu“ 16.2. punktu, siekiant, kad nebūtų
pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, veikų
aprašymas šiame pareiškime turi atitikti pranešimo
apie įtarimą turinį.
Be to, paskelbimo įtariamajam apie galimybę
kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo
baudžiamuoju įsakymu protokole, surašomame
remiantis BPK 418 straipsnio 3 dalimi ir generalinio
prokuroro įsakymu patvirtintu šio dokumento
pavyzdžiu, nurodomas BK straipsnis, už kuriame
numatytą nusikalstamą veiką prokuroras siūlo
kreiptis į teismą užbaigti bylą baudžiamuoju
įsakymu, taip pat, kad įtariamasis neprieštarauja
tokiam siūlymui ir jo pozicija dėl prokuroro siūlomos
baudos.

Bet kuriuo atveju, siekiant užtikrinti teisę į
gynybą, svarbios yra procesinės garantijos,
skirtos įtariamojo teisei susipažinti su
ikiteisminio tyrimo duomenimis ir ypač
su tais, kurie kartu su pareiškimu dėl
proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju
įsakymu bus perduoti teisėjui, kad šis
priimtų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Pažymėtina, kad BPK baudžiamojo
įsakymo procese jokių išimčių nenustato, t.
y. taikytina BPK 178 straipsnio 5 dalis
(2007 m. birželio 28 d. redakcija), 181
straipsnis ir kt.
Teisė reikalauti bylos nagrinėjimo teisme ir jos
užtikrinimas.

Konstitucinis Teismas 2008 m.
sausio 24 d. nutarime yra
konstatavęs, jog ši kaltinamojo
teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą
teisme aiškintina plečiamai – kaip
teisė bylos nagrinėjimą teisme
inicijuoti visais atvejais, kai
kaltinamasis nesutinka su
proceso užbaigimu teismo
baudžiamuoju įsakymu.
4. Pagreitintas procesas.

Pagreitintas procesas – tai
supaprastinta baudžiamoji procesinė
forma, taikoma apylinkės teismui
teismingoms baudžiamosioms byloms
dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo
aplinkybės yra aiškios, prokurorui
suteikiant galimybę kreiptis į teismą dėl
bylos nagrinėjimo teisme nusikalstamos
veikos padarymo dieną arba ne vėliau
kaip per 10 dienų nuo jos, nepateikiant
jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos
arba tik tą, kuri prokuroro nuožiūra, yra
būtina sklandžiam nagrinėjimui teisme.
4. Pagreitintas procesas.




Esminiai pagreitinto proceso požymiai:
1) pagreitintas procesas gali būti
taikomas tik apylinkės teismui
teismingoms baudžiamosioms byloms;
2) nusikalstamų veikų padarymo
aplinkybės turi būti aiškios;
3) prokuroras, norėdamas užbaigti
procesą pagreitinto proceso tvarka į
teismą su pareiškimu privalo kreiptis ne
vėliau kaip per 10 dienų nuo
nusikalstamos veikos padarymo .






Nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybės yra aiškios, kai yra:
aiški nusikalstamos veikos
padarymo vieta,
laikas,
būdas,
pasekmės,
nusikalstamos veikos padarymu
įtariamas asmuo ir kitos aplinkybės.





Duomenys, leidžiantys įtarti asmenį
nusikalstamos veikos padarymu, gali
būti šie:
jis užkluptas bedarantis nusikalstamą veiką
arba tuoj po jos padarymo;
mačiusieji, tarp jų ir nukentėjusieji,
tiesiogiai nurodo asmenį, kaip įvykdžiusį
nusikalstamą veiką;
ant asmens ar jo drabužių, prie jo ar jo
būste rasti aiškūs nusikaltimo pėdsakai;
asmens atvykimas ir prisipažinimas
padarius nusikalstamą veiką.

Prokuroro sprendimas užbaigti
procesą pagreitinto proceso
tvarka nėra varžomas kitų
baudžiamojo proceso dalyvių
valia, t. y. dėl jo taikymo
nebūtinas įtariamojo
(kaltinamojo) sutikimas,
nesvarbi ir nukentėjusiojo
nuomonė.

1. Pagal BPK 426 straipsnio 2 dalį
prokuroras gali teismui nepateikti
jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos,
tačiau ir tuo atveju, kai tam tikra
ikiteisminio tyrimo medžiaga yra
pateikiama teismui, prokuroras,
atvykdamas į teismą su pareiškimu
privalo užtikrinti, kad kartu atvyktų ir
kaltinamasis, visi reikalingi liudytojai
ir kiti proceso dalyviai.




2. Prokuroras siekdamas užbaigti procesą
pagreitinto proceso tvarka surašo ne
kaltinamąjį aktą, bet BPK 427 straipsnyje
nustatyto turinio pareiškimą.
Toks pareiškimas yra būtinas.
Kaltinamajam tai yra dokumentas,
leidžiantis žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir
pasirengti gynybai.
Pagal BPK 427 straipsnio 2 dalį prokuroras
privalo vieną pareiškimo dėl bylos
nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka
egzempliorių įteikti kaltinamajam.

3. BPK 428 straipsnyje yra nustatyti teismo
veiksmai, kai atvyksta prokuroras su
pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo
pagreitinto proceso tvarka. Taikant
nurodytame BPK straipsnyje nustatytą
procedūrą yra daromos išimtys iš bendros
tvarkos, kurią nustato BPK XVIII skyrius,
reguliuojantis bylos parengimo nagrinėti
teisme klausimus. Šių išimčių esmė yra
tame, kad tik atvykus į teismą prokurorui su
pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo
pagreitinto proceso tvarka, teisme tuoj pat
rengiamas posėdis.

Pažymėtina, kad pagal BPK 51
straipsnio 1 dalies 9 punktą ir
431 straipsnį yra nustatytas
privalomas gynėjo
dalyvavimas nagrinėjant bylą
teisme pagreitinto proceso
tvarka.




4. Teisėjas, išklausęs prokuroro,
nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo
nuomones gali priimti vieną iš šių
sprendimų:
1) surengti bylos nagrinėjimą teisme
tuoj pat;
2) surengti bylos nagrinėjimą teisme
kitą dieną;
3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl
bylos nagrinėjimo pagreitinto
proceso tvarka.
TEISMO BAUDŽIAMOJO
ĮSAKYMO PRIĖMIMO
PAGREITINTAS
PROCESAS
PROCESAS
NUSIKALSTAMOS
VEIKOS, UŽ KURIŲ
PADARYMĄ GALI BŪTI
SKIRIAMA TIK BAUDA
ARBA ŠI BAUSMĖ YRA
NUMATYTA KAIP
ALTERNATYVINĖ
BAUDŽIAMOJI BYLA
TEISMINGA APYLINKĖS
NUSIKALSTAMOS VEIKOS
PADARYMO APLINKYBĖS
YRA AIŠKIOS (netiesiogiai
NUSIKALSTAMOS VEIKOS
PADARYMO APLINKYBĖS
YRA AIŠKIOS (tiesiogiai iš
iš BPK 423 str. 1 d.)
BPK 426 str. 1d.)
ĮTARIAMOJO
(KALTINAMOJO)
SUTIKIMAS DĖL TAIKYMO
REIKALINGAS
NEREIKALINGAS
BAUDŽIAMOJO PROCESO
NĖRA TIPINIO NAGRINĖJIMO
TEISME
NĖRA APELIACIJOS IR
-GALI
FORMALUSIS
POŽYMIS
VERTINAMASIS
POŽYMIS
STADIJŲ YPATUMAI
KASACIJOS STADIJŲ
TEISMUI
NEBŪTI IKITEISMINIO
TYRIMO MEDŽIAGOS ARBA JI
GALI BŪTI NEIŠSAMI
--NĖRA BYLOS PARENGIMO
NAGRINĖTI TEISME ETAPO