socialinis darbas su bendruomene prie parapijos - I
Download
Report
Transcript socialinis darbas su bendruomene prie parapijos - I
SOCIALINIS DARBAS PRIE
PARAPIJOS,
BENDRUOMENĖJE,DVASINĖJE
MOKYKLOJE
KUN.DOC.p.DR.KĘSTUTIS RALYS
Kas yra parapijinė bendruomenė,
Apibrėžimai gali būti grindžiami:
geografine kaimynyste;
Socialiniais tinklais;
Interesų grupėmis;
Bendruomenė – tai organizuotas politinis,
socialinis darinys; toje pat vietoje gyvenančių
žmonių grupė; religinės ar kitokios tapatybės
vienijamų žmonių grupė.
Susipažinimas su savo bendruomene
Svarbu nustatyti ir užmegzti ryšius su
įtakingais bendruomenės nariais. Kodėl?
Sužinoti apie skirtingas bendruomenės
grupes: jų kultūrą, tikėjimą ir gyvenseną;
Laikytis nešališkumo skirtingų grupių
atžvilgiu
Parapijinė bendruomenė
Susipažinimas su savo bendruomene
Sudarykite bendruomenės profilį:
Gyvenamųjų namų;
Pramonės įmonių;
Mokyklų;
Sveikatos centrų;
Bendruomenės centrų;
Bažnyčių;
Paslaugų agentūrų
Ir kt
Susipažinimas su savo bendruomene
Sudarykite bendruomenės profilį:
Kaupti gyventojų grupių amžiaus duomenis;
Aplankyti vaikų žaidimų aikšteles;
Žinoti, kaip veikia transporto sistema;
Žinoti, kur renkasi benamiai;
Žinoti, kur renkasi jaunimas;
Maldos grupelės
Bendruomenės reikmių nustatymas
Atlikti apklausas;
Atlikti interviu;
Kaupti duomenis apie gyventojų problemas;
Tiesiog daryti kokybinius, kiekybinius tyrimus
Saros atvejis
Benediktai 82 metai. Ji gyvena šeimos sodyboje keliasdešimt kilometrų
už miesto su šešiais savo katinais ir dviem šunimis. Dar iki ji patyrė
širdies smūgį, ji buvo nugriuvusi keletą kartų. Paskutinį kartą, kai ji
griuvo – jai lūžo šlaunikaulis. Netgi gulėdama visą dieną pusiau sėdomis
ji tęsė savo užsiėmimą - džiovino gėles kompozicijai. Ji pasikviesdavo į
namus padėjėją, kuri jai padėjo nusiprausti, atsigulti ir paruošti maistą.
Sara kiekvieną savaitę skambindavo į artimiausią bakalėją ir pateikdavo
reikalingų jai prekių ir maisto produktų sąrašą, kuriuo remiantis
krautuvės darbuotojas pristatydavo juos į namus.
Dukterys ir sūnus atvažiuodavo jai padėti ir rūpinosi jos transportavimu į
specialistų konsultacijas, išlaidomis, sodybos sutvarkymu. Jos dukra
Meri primygtinai reikalavo, kad mama persikeltų į miestą, kur jai būtų
teikiama nuolatinė globa ir slauga. Benedikta atsakė, jog ji verčiau gulės
bejėgė ant grindų savo namuose nei dalinsis kambariu ir vonia su visiškai
jai nepažįstamais žmonėmis. Benediktos dukterys buvo susirūpinusios
dėl jos vienatvės ir gyvenimo sodyboje. Jos bijojo, kad Benedikta gali
susižaloti, o artimieji per daug užsiėmę, kad galėtų ja nuolatos rūpintis.
Saros atvejis
Neretai seni žmonės, tokie kaip Sara, pareiškia, kad
jie brangina laisvę, privatumą ir nepriklausomybę ir
geba susidoroti su rizikingomis užduotimis,
kylančiomis jų kasdieniniame gyvenime. Ir tai jie
vertina labiau nei gyvenimą apsaugotoje svetimoje
aplinkoje. Sara yra tvirtos valios moteris, atmetanti
savo dukterų ir slaugos specialistų prašymus
persikelti į ilgalaikės globos ir slaugos įstaigą. Ar
Saros įprotis rūpintis savimi ir charakterio
stiprumas gerbtini, kad imtis svarstymų apie tai,
kokio pobūdžio pagalba jai reikalinga? Kokios
galimos pagalbos strategijos?
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS
1.
Autoritetingo specialisto strategija socialinis darbuotojas įtakoja klientą
identifikuojant problemas ir numatant
sprendimus.
Todėl paslaugų gavėjo/kliento indėlis bei
dalyvavimas yra minimalus.
Siekiama, jog asmuo suprastų rezultatus
bet proceso valdymas ir sprendimai sutelkti
autoritetingo specialisto zonoje
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS
2. Strategija, kombinuojanti veiklas –
socialinis darbuotojas ir klientas svarsto
įmanomas idėjas.
Socialinis darbuotojas ir paslaugų gavėjas abu
atsakingi už vartotojo stiprybių identifikavimą ir
resursų paskirstymą, įgyvendinant priežiūros
planą.
Sprendimų priėmimas nėra nulemtas tik dviejų
individų susitarimu – bendradarbiaujanti su
parapijos, bažnyčios kitomis institucijomis
strategija.
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO STRATEGIJOS
3. Kliento „režisuota“ strategija –
Kliento pasirinkimai yra paremti galimybe rinktis
paslaugų derinius, dažnumą, trukmę ir laiką,
formalias ir neformalias paslaugas tam tikrame
organizaciniame lauke.
Šioje strategijoje socialinis darbuotojas tampa
konsultantu ir pagalbos resursų derintoju PASLAUGŲ GAVĖJO/KLIENTO NURODYTAS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS .
Saros atvejis
Pakomentuotas pavyzdys iliustruoja kaip ji ryžtingai atstovavo
savo interesus. Ji nekėlė aukštesnių gyvenimo kokybės
standartų nei jie buvo ankstesniame jos gyvenime. Benedikta
socialinės darbuotojos ir kelių bendruomenės moterų, turinčių
nuosavą biznį, pagalba surado turgavietę, kurioje imtasi prekiauti
jos padarytų džiovintų gėlių kompozicijomis. Taigi, kliento
„režisuota“ t.y jo pastangų sutelktas situacijos valdymas
netrukdė formuotis pagalbos struktūrai, įgalinančiai neįgalų
asmenį veikti, šeimos narių ir draugų asistavimą ir
bendruomenės narių atsakomybės plėtojimą. Kliento stiprybėmis
grindžiamos pagalbos erdvėje net paslaugų gavėjai, turintys
kognityvinių ir psichinės sveikatos sutrikimų turi galimybę
priežiūros pasirinkimuose. Iššūkis egzistuoja tame, kaip
suprantama klientų autonomija, teisės ir realūs apribojimai,
susiję su jų fizine ir/ar psichine būkle.
Bendruomenės darbo formos:
1.
Bendruomenės organizavimas –
projektai:
Geros kaiminystės organizavimas;
Savanorių įtraukimas tenkinti socialines
reikmes;
Grupių formavimas
Bendruomenės švietimas
Bendruomenės darbo formos:
2. Bendruomenės plėtojimas – trunka ilgai ir
susijęs su:
Būsto plėtros klausimais;
Sveikatos ir
Nedarbo;
Žmonių informavimas apie jų teises
klausimais;
Bendruomenės darbo formos:
3. Pagalbos paslaugų namuose organizavimas –
sudaryti galimybes klientui kuo ilgiau gyventi savo
namuose:
Nustatant pagalbos namuose paslaugų poreikį yra
taikoma asmens savarankiškumo vertinimo
metodika;
Metodikos pagalba vertinamas asmens
savarankiškumo lygis, apsitarnauti ir numatoma,
kokios paslaugos reikalingos nepakankamam
savarankiškumui kompensuoti; dvasines.
Pagalbos paslaugų namuose
organizavimas:
Nustatant autonomijos – savarankiškumo praradimą
atsižvelgiama į tokius veiksnius:
Galimybė pačiam judėti;
Ruošti maistą ir pačiam pavalgyti;
Pačiam atlikti asmens higieną, apsirengti;
Pačiam susitvarkyti savo būstą, atlikti ruošos
darbus;
Gyventi be pašalinių pagalbos;
Komunikuoti, išlaikyti socialinius ryšius
Pagal kiekvieną punktą skiriamas balas, atsižvelgiant
į žmogaus būklę.
Pagalbos paslaugų namuose
organizavimas:
Paslaugų poreikio vertinimas remiasi dviem
pagrindiniais vertinimo aspektais:
1. Asmens savarankiškumo vertinimas
(pirmas etapas)
2. Finansinis įvertinimas, susijęs su asmens,
kuriam reikia pagalbos dėl nepakankamo
savarankiškumo, paslaugų apmokėjimo
klausimais (antras etapas) – pajamų
vertinimas;
Pagrindinės pagalbos namuose paslaugos:
Konsultavimo;
Bendravimo;
Asmens higienos;
Priežiūra nakties metu;
Namų sutvarkymas;
Maisto ruošimas;
Įvairių pavedimų;
Ūkio darbų organizavimas;
Medicinos paslaugų organizavimas;
Pagalba išmokti vaiko priežiūros įgūdžių;
Šeimos priežiūra
Pagalbos paslaugų namuose
organizavimas:
Paslaugas organizuoja socialiniai darbuotojai
– darbo organizatoriai, o teikia individualios
– lankomosios priežiūros darbuotojai ir jų
padėjėjai;
Administravimas – socialines paslaugas į
namus teikia pagalbos namuose tarnybos
– padalinys socialinės paramos skyriuje
ar privati institucija;
Bendruomenės darbo formos:
4. Nemokamo maitinimo organizavimas:
Benamiams;
Asmenims be nuolatinės gyvenamosios
vietos;
Probleminės šeimos ir vaikai;
Skurdžiai gyvenantys asmenys
Dvasinė pagalba žmoniems
Nemokamo maitinimo organizavimo
formos:
Aprūpinimas maisto produktais priklauso
nuo kiekvienos savivaldybės finansinių
galimybių;
Kiekviena savivaldybė numato jo gavėjus ir
aprūpinimo dydį ir periodiškumą;
Nemokamo maitinimo organizavimo
formos:
Labdaros valgyklos
Bendruomenės NVO gali gauti paramą iš
savivaldybių šiai paslaugai teikti;
Labdaros valgykla turi tenkinti maitinimo
įstaigai keliamus reikalavimus;
Gali būti numatyta talonų sistema
Nemokamo maitinimo organizavimo
formos:
Nemokamas moksleivių maitinimas
Testuojamos šeimos pajamos;
Maitinimo išlaidos – iš valstybės biudžeto;
Kasmet nemokamai maitinama apie 27 proc.
visų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių;
Atsakingi – socialiniai darbuotojai/pedagogai
mokyklose
Bendruomenės darbo formos:
5. Aprūpinimo kompensacine technika
organizavimas;
Svarbiausias neįgalių žmonių reabilitacijos ir
integracijos elementas;
Tai:
Protezai;
Ortopedinės priemonės;
Kompensacinė kita technikas (vežimėliai, vaikštynės,
slaugos priemonės, stalo įrankiai, kėdės, lovos,
keltuvai)
Kompensacinė technika akliesiems ir silpnaregiams;
Kompensacinė technika kurtiesiems ir neprigirdintiems
Aprūpinimo kompensacine technika
organizavimas:
Kompensacinės technikos poreikį nustato
gydytojas – išrašo receptą;
Kompensacinę techniką galima gauti ir iš
neįgaliųjų organizacijų;
Aprūpinimo sistemoje dirba:
kineziterapeutai, ergoterapeutai, kurie
atsakingi už technikos parinkimą.
Parapijos bendruomenė – bažnyčia
rūpinasi dvasine pagalba.
Aprūpinimo kompensacine technika
organizavimas:
Aprūpinimo kompensacine technika organizavimas
apima:
Receptų išrašymą;
Priemonių pirkimą;
Pritaikymą;
Pristatymą klientui;
Remonto paslaugas;
Mokymosi naudotis technika paslaugas;
Informavimo apie kompensacinę techniką
paslaugas
Susitaikymo su dvasiniu pasauliu pagalba
Aprūpinimo kompensacine technika
organizavimas:
Aprūpinimo kompensacine technika organizavimo
institucijos Lietuvoje:
Gydymo ir medicininės reabilitacijos įstaigos;
Respublikinis neįgaliųjų kompensacinės technikos
centras;
Savivaldybių socialinės paramos skyriai;
Brangi kompensacinė technika ta, kuri kainuoja
daugiau nei 1,5 tūkst. Lt.- nemokamai tik neįgaliems
vaikams, pirmos grupės neįgaliesiems
KLAUSIMAI EGZAMINUI IR SAVARANKIŠKAM DARBUI
Kas yra bendruomenė? Ką reiškia susipažinimas su
bendruomene socialinio darbo požiūriu?
2.
Išskirkite socialinio darbo su bendruomene formas ir trumpai
jas pristatykite.
3.
Kokiu pagrindu teikiamos socialinės paslaugos kliento
namuose? Kokios tai paslaugos? Dvasinė parama per
bendruomenę.
4.
Kokias žinote nemokamo maitinimo organizavimo formas?
5.
Kas yra kompensacinė technika ir kaip ji pasiekia klientą?
Literatūra:
Žalimienė, l. (2003).Socialinės paslaugos. Vilnius: Vilniaus
universitetas
Sutton, C. (1999).Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir
psichologija. Vilnius: Vilniaus universitetas
Ralys,K (2009). Rengimo Šeimai Pagrindai. Vilnius; VPU
1.
Literatūra
Žalimienė, l. (2003).Socialinės paslaugos.
Vilnius: Vilniaus universitetas
Sutton, C. (1999).Socialinis darbas,
bendruomenės veikla ir psichologija.
Vilnius: Vilniaus universitetas
Ralys, K.(2009). Rengimo šeimai
pagrindai. Vilnius Vilniaus Pedagoginis
Universitetas.