Transcript 7 paskaita

7 paskaita
IS-LM modelis
Doc. A.Maldeikienė
Kas nulemia bendrąją
pusiausvyrą?
Šioje paskaitoje bandysime atsakyti
į klausimą, kaip trumpuoju periodu
nustatomos gamybos apimtys bei
palūkanų norma, arba kas lemia
bendrąją — tiek prekių, tiek finansų
— rinkų pusiausvyrą?
2011.03.17
2
Pusiausvyra prekių rinkoje
Bendrojo vartojimo, investicijų ir
prekybos balanso suma formuoja prekių
ir paslaugų paklausą (Z)
Z  C  I  G  NX
Šią tapatybę galime analizuoti iš dviejų
skirtingų perspektyvų:
vartojimo — susitelkiame ties prekių
paklausos ir jų gamybos lygybe;
taupymo — susitelkiame į investicijų ir
taupymo lygybę (IS priklausomybė)
2011.03.17
3
Pusiausvyros prekių rinkoje
modelio prielaidos
Modelio prielaidos:
1.
įmonės neturi atsargų Is = 0;
2.
ekonomika uždara (X= IM = 0);
3.
turime vienos prekės rinką;
4.
įmonės gali pateikti rinkai bet kokį pageidaujamą šios
prekės kiekį nustatyta kaina (kainos pastovios — nėra
infliacijos).
5.
Prekių paklausa nepriklauso nuo palūkanų normos.
6.
Investicijos, vyriausybės išlaidos ir mokesčiai pastovūs.
7.
Priklausomybė tarp vartojimo ir disponuojamųjų pajamų
yra tiesinė.
Tolesnėje analizėje atsisakome 5,6 ir 7 prielaidų.
2011.03.17
4
Investicijos, pardavimai ir
palūkanų norma
Investicijos nėra pastovus dydis ir priklauso nuo dviejų
veiksnių:
Pardavimų apimties. Gamybai augant investicijos didėja ir
atvirkščiai.
Palūkanų normos. Palūkanų normai didėjant, investicijos
mažėja. Ir atvirkščiai.
Esant tam tikram palūkanų normos lygiui, papildomas
pelnas, kuris gali būti gautas panaudojus naująją mašiną,
nepadengs palūkanų mokėjimų, ir tokiu atveju jos pirkti
nevertės.
I = I (Y ,i)
2011.03.17
5
Pusiausvyra prekių rinkoje —
IS priklausomybė
Y = C (Y-T)+I (Y, i) + G
Gamybos augimas lemia pajamų augimą, o taip
pat didina disponuojamas pajamas.
Pastarosioms didėjant, vartojimas didėja.
Gamybos augimas taip pat padidina investicijų
apimtis.
Taigi gamybos augimas, veikdamas tiek
vartojimą, tiek investicijas, padidina
prekių paklausą.
.
2011.03.17
6
Pusiausvyra prekių rinkoje
Prekių paklausa yra
auganti gamybos
funkcija. Pusiausvyra
nusistovi, kai prekių
paklausa lygi
gamybai.
1. ZZ bendru atveju yra
kreivė, o ne tiesė.
2. ZZ nubraižėme
gulstesnę, nei
pusiaukampinė —
gamybos padidėjimas
paklausą padidina
mažiau nei vienas su
vienu.
2011.03.17
7
Palūkanų normos padidėjimo
poveikis gamybai
Esant bet kokiai
gamybos apimčiai
palūkanų normos
padidėjimas
mažina prekių
paklausą.
2011.03.17
8
IS kreivės išvedimas
Kai prekių rinka yra
pusiausvyroje,
palūkanų normos
padidėjimas sumažina
gamybą.
IS priklausomybė ir IS
kreivė parodo tokius
palūkanų normos ir
gamybos lygio derinius,
kai finansų rinkoje
nusistovi pusiausvyra.
IS kreivė yra
žemėjanti.
2011.03.17
9
Pusiausvyros gamybos veiksniai
Pusiausvyros gamybą trumpuoju periodu
keičia
1. kintantis vartotojų pasitikėjimas (keičia
C);
2. kintanti investicinė paklausa (keičia I);
3. Kintanti fiskalinė politika (kintančios
vyriausybės išlaidos G ir kintantys
mokesčiai T).
2011.03.17
10
Kas vyksta, kai auga mokesčiai?
Padidėję
mokesčiai IS
kreivę paslenka
į kairę.
Gamyba
susitraukia.
2011.03.17
11
Apibendrinkime —
Jei palūkanų norma pastovi, tada
(1)
tie veiksniai, kurie mažina prekių paklausą
(didėjantys mokesčiai, mažėjantis vyriausybės
vartojimas, mažėjantis pasitikėjimas) IS kreivę
paslenka į kairę (gamyba mažėja).
(2)
tie
veiksniai,
kurie
didina
prekių
paklausą
(mažėjantys mokesčiai, augantis vyriausybės
vartojimas, augantis vartotojų pasitikėjimas) IS
kreivę paslenka į dešinę (gamyba auga)
2011.03.17
12
LM priklausomybė
Palūkanų norma nusistovi esant pinigų pasiūlos ir jų
paklausos lygybei M=$YL(i), taigi
M
P
 YL i 
Arba realiųjų pinigų pasiūla – t.y. pinigų atsarga
prekių, o ne valiutos, forma, - turi būti lygi
realiųjų pinigų, kurie priklauso nuo realiųjų
pajamų, , ir palūkanų normos, paklausai.
Realiosios pajamos (atitinkamai, realioji gamyba)
yra kintamasis, kurį naudojome, kai kalbėjome
apie pusiausvyrą prekių rinkoje
2011.03.17
13
Pajamų padidėjimo poveikis
palūkanų normai
Kai palūkanų norma
nekinta, tai augant
pajamoms didėja
pinigų paklausa.
Jei pinigų pasiūla
išlieka nepakitusi,
tai auga
pusiausvyros
palūkanų norma.
2011.03.17
14
LM kreivės išvedimas
Pusiausvyra finansų rinkoje reiškia, kad
nesikeičiant pinigų atsargai (jų pasiūlai) pajamų
padidėjimas padidina palūkanų normą.
LM kreivė yra kylanti.
2011.03.17
15
LM kreivės poslinkiai
Padidėjusi realių pinigų
pasiūla mažina
palūkanų normą.
LM kreivė slenka
žemyn.
2011.03.17
16
Apibendrinkime...
Pinigų pasiūlos padidėjimas pastumia
LM kreivę žemyn.
Pinigų pasiūlos sumažėjimas
kreivę stumia aukštyn.
2011.03.17
LM
17
Kada kreivė juda kairėn/dešinėn,
o kada — aukštyn/žemyn?
Mąstydami apie prekių rinką, norime
suprasti, kaip pasikeis gamyba Y,
pakitus egzogeniniams veiksniams (T,G).
Y atidėtas horizontalioje ašyje, todėl ir
kreivė judės dešinėn-kairėn.
Kai mąstome apie finansų rinką, norime
sužinoti, kaip kintant egzogeniniams
veiksniams pasikeis palūkanų norma i.
Pastaroji atidėta ant vertikalios ašies, tad
kreivė judės aukštyn-žemyn.
2011.03.17
18
Sujungsime IS ir LM kreives
IS priklausomybė parodo palūkanų normos
poveikį gamybai.
LM priklausomybė pasako, kaip palūkanų
normą veikia gamyba.
Norint pasiekti pusiausvyrą ūkyje bet kuriuo
metu prekių pasiūla turi būti lygi jų paklausai, o
bet kokia pinigų pasiūla turi būti lygi jų
paklausai. Taigi, turi galioti tiek IS, tiek LM
priklausomybės, kurios kartu apibrėžia ir
gamybą, ir palūkanų normą:
IS priklausomybė: Y = C(Y-T) + I(Y,I) +G
LM priklausomybė: M/P = YL(i)
2011.03.17
19
IS-LM modelis
Y = C(Y-T) + I(Y,I) +G
M/P = YL(i)
Prekių rinkos pusiausvyra
reiškia, kad palūkanų normos
didėjimas mažina gamybą.
Tai rodo IS kreivė.
Finansų rinkos pusiausvyra
reiškia, kad augant gamybai,
palūkanų norma irgi didėja.
Tai rodo LM kreivė.
Taške A, kuris priklauso
abiem kreivėms, yra
pusiausvyra prekių ir finansų
rinkose.
2011.03.17
20
IS-LM modelio ištakos
IS-LM modelį 1937 metais sukūrė Nobelio premijos
laureatas John’as Hicks‘as. Modelis grafine forma
demonstruoja Keynes’o idėjas, suformuluotas
“Bedrojoje užimtumo, palūkanų ir pinigų teorijoje”
(1936 m.).
Prielaida, kad kainų lygis yra pastovus, atspindi
Keynes'o įsitikinimą, kad darbo užmokestis ir
kainos į pokyčius reaguoja inertiškai.
Įvairiai transformuojamas IS-LM modelis buvo
plačiai naudojamas ciklinių svyravimų ir
makroekonominės politikos analizei bei
prognozavimui.
2011.03.17
21
IS modelis aprašo trumpo
laikotarpio (kol nekinta kainos)
ekonomiką
Manoma, kad IS-LM modelis neblogai
aprašo ekonomikos elgseną trumpuoju
laikotarpiu.
Stebint retrospektyviai pinigų politikos
poveikis bus panašus į tai, kas numanoma,
remiantis IS-LM modeliu — didindami
palūkanų normą stebėsime pastovų
gamybos mažėjimą (tiesa, maksimalus
poveikis bus juntamas po maždaug dviejų
metų).
2011.03.17
22
Ekonominė politika — sąmoningi ekonomikos
valdymo veiksmai, kuriuos atlieka valstybės
institucijos
EKONOMINĖ POLITIKA ir IS-LM modelis
Fiskalinė
Pinigų
Vykdo Vyriausybė (finansų ministerija)
Vykdo centrinis bankas
Skatinančioji
Stabdančioji
Skatinančioji
Stabdančioji
Didina biudžeto
deficitą
(didindama G
ir/ar mažindama
T). IS kreivė juda
dešinėn, Y didėja,
palūkanų norma
mažėja.
Mažina biudžeto
deficitą
(mažindama G
ir/ar didindama
T). IS kreivė juda
kairėn, Y mažėja,
palūkanų norma
didėja.
Didina pinigų
pasiūlą (LM juda
žemyn, palūkanų
norma mažėja, Y
auga).
Mažina pinigų
pasiūlą (LM juda
aukštyn, palūkanų
norma didėja, Y
mažėja).
Pokyčiai pasirodo IS kreivėje
Y = C(Y-T) + I(Y,I) +G
Pokyčiai pasirodo LM kreivėje
M/P = YL(i)
Tiesiogiai neveikia LM kreivės
Tiesiogiai neveikia IS kreivės
2011.03.17
23
Mokesčių didinimo
poveikiai
Mokesčių padidinimas
paslenka IS kreivę į
kairę – mažėja
pusiausvyros gamybos
ir pusiausvyros
palūkanų normos
lygis. Jei kiti
kintamieji pastovūs,
sumažėja biudžeto
deficitas.
LM kreivės padėtis
nekinta.
2011.03.17
24
Skatinamosios pinigų politikos
poveikis
Skatinamoji pinigų
politika lemia
didesnį gamybos
mastą ir mažesnę
palūkanų normą.
Kreivė LM juda
žemyn.
Kreivė IS savo
padėties nekeičia.
2011.03.17
25
Politikų derinys
Pinigų ir fiskalinės politikos derinys
vadinamas politikų deriniu.
Kartais šios politikos taikomos siekiant to
paties tikslo. Tokia strategija buvo
pasirinkta JAV 2001 metų recesijos metu.
Kartais politikų judėjimo kryptys skiriasi,
nes skiriasi tikslai. Pavyzdžiui,
stabdančioji fiskalinė politika ir
skatinančioji pinigų politika gali sumažinti
biudžeto deficitą, išvengiant gamybos
sumažėjimo.
2011.03.17
26
Fiskalinės ir pinigų politikos
poveikis
2011.03.17
IS
poslinki
s
LM
poslinkis
Gamybos
pokyčiai
Palūkanų normos pokyčiai
Didėja mokesčiai
Kairėn
Nėra
Mažėja
Mažėja
Mažėja mokesčiai
Dešinėn
Nėra
Didėja
Didėja
Didėja vyriausybės išlaidos
Dešinėn
Nėra
Didėja
Didėja
Mažėja vyriausybės išlaidos
Kairėn
Nėra
Mažėja
Mažėja
Auga pinigų pasiūla
Nėra
Žemyn
Didėja
Mažėja
Mažėja pinigų pasiūla
Nėra
Aukštyn
Mažėja
Didėja
27