Transcript 6 paskaita

6 paskaita
FINANSŲ RINKOS
Doc. A.Maldeikienė
2011.03.10
1
Kas yra pinigai?
Neaiškaus apibrėžimo spąstuose
Finansiniai ištekliai, kurie tiesiogiai
gali būti panaudoti prekėms ar
paslaugoms pirkti, vadinami
pinigais.
Pinigai savo esme — likvidumas.
Pinigai — tai pinigų bazė (monetary base,
high powered money) arba M0 (P0) —
valiutos apyvartoje ir komercinių
bankų atsargų centriniame banke
suma.
(1)
Pinigų bazę tiesiogiai ir absoliučiai
kontroliuoja šalies centrinis bankas,
bet
(2)
pinigų bazė neišsemia viso likvidumo,
taigi kitos (platesnės) pinigų formos:
P1 (čia atsargas keičia einamosios
sąskaitos)
P2 ir P3 dar apima ir mažesnio likvidumo
laipsnio finansinį turtą.
2011.03.10
2
Pinigų bazė
Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios
sąskaitos ir privalomosios atsargos.
Data
2011.03.10
Likučiai laikotarpio
pabaigoje, mln. Lt
2008.01.01
11687,6
2009.01.01
11613,3
2010.01.01
10500,8
2011.01.01
11122,0
3
Pinigų junginių sudedamosios dalys
Likučiai 2011 [2010;2009] sausio pabaigoje, mln. Lt
P1
Grynieji pinigai
apyvartoje
Vienadieniai
indėliai
P2=
P1+
2011.03.10
P3=
P2 +
Sutarto iki 2 metų
termino indėliai
7724,9 [6876,5; 8220,3]
19016,0
[14499,2;
13956,1]
Litais 14678,9
[10526,0;11177,8]
Valiuta 4337,1
[3973,3; 2778,3]
19940,6 [21115,1; 20158,9]
Įspėjamieji iki 3
mėnesių termino
indėliai (t.t. taupymo
lakštai)
210,7 [149,2; 212,4]
Atpirkimo sandoriai
9,3 [123,6; 147,0]
Skolos vertybiniai
popieriai iki 2 metų
389,8 [440,7; 52,2]
4
Pinigų struktūra
2011 sausio pabaigoje
Pinigų bazė — 11122,0 mln. Lt
P1 — 26740,8 mln. Lt
P2 — 46892,2 mln. Lt
P3 — 47290,7 mln. Lt
2011.03.10
5
Ką dar privalu žinoti apie
pinigus?
P0 (pinigų bazę) tiesiogiai kontroliuoja CB, taigi, tai
yra tikrasis, visiškai kontroliuojamas pinigų
politikos instrumentas.
P1 apima ir vienadienius indėlius, kurių apimtį
lemia tiek komercinių bankų, tiek namų ūkių
elgsena.
Kalbant apie pinigų politiką, svarbu suprasti, kad
ji remiasi prielaida, jog esama stabilios (ar
bent lengvai nuspėjamos) priklausomybės
tarp visiškai kontroliuojamos pinigų bazės
(P0) ir tikslinio rodiklio, tarkime P1.
2011.03.10
6
Taigi, kas tiekia pinigus?
Yra dvi institucijos, tiekiančius pinigus.
Komerciniai bankai aptarnauja
viendienius indėlius.
Centrinis bankas teikia valiutą.
Pradžioje tarsime, kad žmonės naudoja
tik valiutą, kurią patiekia centrinis
bankas.
2011.03.10
7
Pinigų ir obligacijų skirtumai
Pinigai
Finansinis turtas, kuris naudojamas
atsiskaitymams ir neduoda pelno.
M1 (P1)
(1) Valiuta (grynieji pinigai) CU —
banknotai ir monetos, kuriuos išleidžia
centrinis bankas
(2) pinigai sąskaitose (vienadieniai
indėliai).
M2 (P2) = P1 + kiti trumpalaikiai
indėliai litais ir užsienio valiutomis
(sutarto iki 2 m. termino indėliai ir
įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio
indėliai)
Obligacijos
finansinis turtas, kuris
(a) atneša pelną
(gaunamos palūkanos)
(b) nenaudojamas
finansiniams
atsiskaitymams.
M3 (P3) = P2 + rinkos priemonės:
atpirkimo sandoriai, PRF akcijos
(vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino
skolos vertybiniai popieriai.
2011.03.10
8
Žmonės pinigus traktuoja kitaip,
nei kitas turto formas
Buvo atliktas eksperimentas — į studentų
bendrabučiuose esančius bendrus šaldytuvus buvo
įdėtos šešios skardinės gaiviojo gėrimo ir šeši doleriai.
Kas įvyko? Gėrimo neliko, dolerių niekas nelietė.
Išvada — imti pinigus morališkai žymiai sudėtingiau.
Pavyzdžiui, parsinešti darbinį tušinuką nelaikoma itin
dideliu nusižengimu, tačiau jeigu darbe už vėlavimą į
susirinkimus kaip baudos į dėžutę būtų renkami
centai, turbūt labai nedaugelis drįstu ten kišti nagus,
kad prisidurti trūkstamą sumą iki troleibuso bilietėlio.
žmonės gyvena tarsi dviejuose visiškai atskiruose
pasauliuose: viename viskas matuojama pinigais, o
kitame veikia visai kiti, socialiniai, dėsniai.
2011.03.10
9
Nepainiokite pinigų ir obligacijų
su tokiais rodikliais
Santaupos — disponuojamųjų pajamų dalis, kuri
nesuvartojama (t.y. srauto kintamasis); tiesa,
sąvoka santaupos kartais naudojama kaip turto –
vertės to, ką sukaupėte per laiką – sinonimas.
Turtas vertine išraiška — finansinis turtas, iš kurio
išskaičiuoti finansiniai įsipareigojimai (t.y. atsargos
kintamasis);
Pajamos — mokėjimai, kuriuos gauname kaip darbo
užmokestį, rentą, palūkanas, dividendus,
tantjemas, etc. (t.y. srauto kintamasis)
Investicijos — verslo vykdomi naujos įrangos ar
nekilnojamo turto pirkimai ir gyventojų naujų
būstų įsigijimai; (t.y. srauto kintamasis)
2011.03.10
10
Atsargos ir srauto kintamieji
Atsargos kintamieji — kintamieji,
kurie išmatuoti apibrėžtu laiko
momentu (turtas, pinigai, valstybės
skola ir kt. yra atsargos kintamieji)
Srauto kintamieji — kintamieji,
kurie išreiškiami per laiko vienetą
(pajamos, biudžeto deficitas per
metus, per mėnesį, etc.).
2011.03.10
11
Pasirinkimas tarp pinigų ir
obligacijų
Gyventojai visada sprendžia turto paskirstymo tarp pinigų ir
obligacijų klausimą. Jų pasirinkimo logiką gali paaiškinti du
kraštutiniai tokio pasirinkimo atvejai. Paprastai finansinis
turtas laikomas abiejose formose.
M
(1 atvejis) tarkime visas
finansinis turtas laikomas
obligacijose. Tokia portfelio
alokacija (išdėstymas)
reiškia, kad
(a) maksimizuojamos
palūkanų pajamos, bet tuo
pačiu metu
(b) maksimizuojamos ir
obligacijų konvertavimo į
pinigus sąnaudos (sandorio
sąnaudos)
d
2011.03.10
(2 atvejis) tarkime visas
finansinis turtas laikomas
grynųjų pinigų pavidalu. Tokia
alokacija
(a) minimizuoja obligacijų
keitimo į grynuosius
sąnaudas (faktiškai jos
nulinės), bet tuo pačiu metu
(b) minimizuoja ir turto
palūkanų pajamas (palūkanų
pajamos lygios 0).
12
Pinigų paklausa
Pinigų kiekį, kurį žmonės nori turėti, jų
pinigų paklausą, pažymėkime
M
d
(čia viršutinis indeksas d reiškia paklausą
— demand).
Visos ekonomikos pinigų paklausa – tai
tiesiog visų individualių pinigų paklausų
suma. Visos ekonomikos pinigų paklausa
priklauso nuo vidutinės sandorių apimties
toje ekonomikoje ir palūkanų normos
2011.03.10
13
Pinigų paklausos veiksniai
Pinigų paklausa priklauso nuo:
Sandorių apimties ($Y)
Kai sandorių skaičius auga, didesnė portfelio dalis
laikoma grynųjų pavidalu. Mes vietoje sandorių
apimties nurodysime nominaliąsias pajamas $Y.
Kodėl? Priešingai nei sandorių apimtį, $Y galime
išmatuoti. Kai $Y auga, sandorių apimtis (jų lygis) irgi
auga, taigi, didėja ir pinigų paklausa) .
Palūkanų normos (i)
Kai i auga, tai žmonės sutinka su papildomomis
obligacijų konvertavimo į pinigus sąnaudomis, nes
nugali troškimas gauti didesnes palūkanų pajamas.
Taigi, pinigų paklausa auga, kai auga nominaliosios
pajamos ir mažėja palūkanos.
2011.03.10
14
Pinigų paklausa
Kai nominaliųjų pajamų
lygis nekinta,
mažesnė palūkanų
norma padidina pinigų
paklausą.
Esant pastoviai
palūkanų normai,
nominaliųjų pajamų
padidėjimas pastumia
pinigų paklausos
kreivę į dešinę.
2011.03.10
15
Ką privalote žinoti apie pinigų
paklausos kreivę?
Bet kuri pinigų paklausos kreivė brėžiama
pastoviam nominaliųjų pajamų lygiui;
Kai palūkanos kinta, ekonomika juda kreive.
Pinigų paklausa aprašoma žemėjančia kreive, nes,
pavyzdžiui, kai i auga, tai pinigų paklausa mažėja,
nes žmonės mažina laikomų pinigų kiekį, bet
didina obligacijų apimtis. Pati kreivė savo padėties
nekeičia.
Kai kinta $Y (o i nekinta), tai kinta ir pinigų
paklausa, o kreivė pasislenka. Kai $Y didėja,
kreivė slenka į dešinę, o kai $Y mažėja, tai kreivė
slenka į kairę.
2011.03.10
16
Pinigų apyvartos greičio
pokyčiai
Pinigų apyvartos greitis (v) didėja, kai
(1) didėja palūkanų norma. Didesnė
palūkanų norma reiškia mažesnę Md,
taigi esant pastovioms nominalioms
pajamoms $Y, didina ;
(2) įvairios inovacijos suteikia
galimybę laikyti mažiau grynųjų
pinigų (kredito kortelės, bankomatai,
atsiskaitymai internetu).
2011.03.10
17
Pusiausvyros palūkanų norma:
pinigų rinkos perspektyva
Finansų rinka yra pusiausvyroje, kai pinigų pasiūla
lygi pinigų paklausai M = $Y L(i)
[Pinigų paklausa = likvidumo paklausa].
Ši pusiausvyros sąlyga vadinama LM
priklausomybe.
Ką ji reiškia? Kad finansų rinkoje būtų
pusiausvyra, palūkanų norma turi būti
tokia, kad žmonės norėtų laikyti tokią
pinigų apimtį (Md), kuri būtų lygi esamai
pinigų atsargai (t.y. M = Md).
2011.03.10
18
Kodėl LM?
Kaip ir IS priklausomybės, taip ir LM
priklausomybės pavadinimas sugalvotas
daugiau nei prieš 50 metų.
Raidė L čia reiškia likvidumą (angliškai
“liquidity“). Ekonomistai naudoja šią sąvoką
norėdami parodyti, kiek lengvai turtas gali
būti paverstas pinigais. Pinigai yra visiškai
likvidūs, kitos turto formos – mažiau .
Taigi, pinigų paklausą galime suprasti ir kaip
likvidumo paklausą. Raidė M žymi pinigus
(angliškai — money). Taigi likvidumo
paklausa turi būti lygi pinigų paklausai.
2011.03.10
19
Palūkanų normos apibrėžimas
Palūkanų norma turi
būti tokia, kad
pinigų pasiūla (ji
nepriklauso nuo
palūkanų normos)
būtų lygi pinigų
paklausai (ši
priklauso nuo
palūkanų normos)
2011.03.10
20
Palūkanų normos pasikeitimai
Palūkanų norma keičiasi, kai keičiasi $Y arba pinigų
pasiūla.
$Y pasikeitimai.
$Y didėjimas lemia Md didėjimą. Esant pradinei
palūkanų normai Md viršija pinigų pasiūlą, taigi, (Md
> M). Kad norimų laikyti pinigų apimtis sumažėtų, i
turi sumažėti. Tai atsitinka, kai turime i‘. Kai i
padidėja, tai M vėl susilygina su pinigų paklausa.
Pinigų pasiūlos pasikeitimai.
Pinigų pasiūlos pasikeitimai lemia pinigų pasiūlos
kreivės poslinkį į dešinę. Esant pradinei palūkanų
normai i pinigų pasiūla viršija pinigų paklausą. Tai
atsitinka taške i‘. Esant mažesniam i‘, M vėl
susilygina su pinigų paklausa.
2011.03.10
21
Nominalių pajamų padidėjimo
poveikis palūkanų normai
$Y pokytis lemia pinigų
paklausos kreivės
poslinkį
($Y didėja — kreivė
slenka į dešinę, $Y
mažėja — slenka į kairę).
Palūkanų normos
padidėjimas lemia
judėjimą nauja, dabar
aukštesne pinigų
paklausos kreive.
2011.03.10
22
Pinigų pasiūlos padidėjimo
poveikis palūkanų normai
Pinigų pasiūlos
didėjimas lemia
palūkanų
normos
mažėjimą.
Esant pradinei palūkanų
normai i pinigų
pasiūla viršija pinigų
paklausą. Tai
atsitinka taške i‘.
Esant mažesniam i‘,
M vėl susilygina su
pinigų paklausa.
2011.03.10
23
Pinigų politikos instrumentai
Klasikiniu atveju (Lietuvoje veikia
kitas valiutos kurso režimas) CB
kontroliuoja tris instrumentus,
kurių pagalba gali paveikti ūkio
subjektų elgseną ir atitinkamai
pinigų sudėtines dalis:
1. Atviros rinkos operacijos;
2. Privalomos atsargos;
3. Diskonto norma.
2011.03.10
24
Atviros rinkos operacijos (1)
Tai tiesioginis ir labiausiai paplitęs pinigų politikos
instrumentas. CB, dalyvaudamas atviroje
obligacijų rinkoje įlieja valiutą į ekonomiką
arba, atvirkščiai, išima valiutą iš
ekonomikos.
Pavyzdžiui, kai CB perka 1 mln. eurų vertės
Vyriausybės obligacijų, jis moka už jas eurais ir
padidina pinigų bazės valiutos dalį ir per
multiplikatorių taip pat padidina pinigų pasiūlą.
Kaip CB parduoda tam tikrą jo valdomų obligacijų
dalį, jis gauna eurų, kurie tokiu būdu išimami iš
visuomenės “rankų”. Tada tiek pinigų bazė, tiek
pinigų pasiūla susitraukia.

2011.03.10
25
Atviros rinkos operacija (2)
Skatinamoji ARO
Stabdančioji ARO
CB perka obligacijas,
(1) Obligacijų
paklausa auga, taigi
(2) Obligacijos
brangsta, taigi
(3) Palūkanų norma
mažėja, taigi,
(4) Pinigų pasiūla
auga.
CB parduoda obligacijas,
(1) Obligacijų paklausa
mažėja, taigi
(2) Obligacijos pinga, taigi
(3) Palūkanų norma didėja,
taigi,
(4) Pinigų pasiūla mažėja
2011.03.10
26
Privalomos atsargos
Privalomų atsargų reikalavimas paremtas tuo, kad
dalis KB sukauptų indėlių privalomai laikomi CB
(nuo 0 iki...%).
Didindamas (ar mažindamas) atsargų normą CB
netiesiogiai per pinigų multiplikatorių veikia
pinigų pasiūlą.
Kai multiplikatorius didėja, pinigų pasiūla traukiasi,
ir atvirkščiai. Pinigų bazę tai taip pat veikia, nes ji
apima ir atsargas.
Vis dėlto kadangi P0 yra tiesiog valiutos cirkuliacijoje
ir atsargų suma, tai stebimas tik vidinis P0
struktūros pergrupavimas — jei atsargų norma
didėja, tai dalis valiutos palieka cirkuliaciją ir
nusėda atsargose, o P0 apimtis nepasikeičia.
2011.03.10
27
Diskonto norma
Diskonto norma — tai ta palūkanų norma,
už kurią CB suteikia paskolas
komerciniams bankams.
Bankai skolinasi iš CB tada, kai jiems
neužtenka nuosavų lėšų tam, kad jie
vykdytų nustatytus atsargų reikalavimus.
Kuo aukštesnė diskonto norma, tuo brangiau
skolintis, tuo mažiau bankai skolinasi iš CB ir
tuo didesnę atsargų dalį jie paima tiesiogiai
iš savo sukauptų terminuotų indėlių.
Taigi, diskonto normos mažėjimas didina
pinigų bazę ir pinigų pasiūlą.
2011.03.10
28
Bazinės palūkanų normos
2011 03 10
Australija — 4,75%
Kanada — 1%
Šveicarija — 0,25%
Didžioji Britanija — 0,5%
JAV — 0,25%
Europa — 1%
Japonija — 0,1%
2011.03.10
29
Ką rodo banko balansas?
Balansas (įmonės, banko, šeimos) –
tai jų turtas ir įsipareigojimai
konkrečiu laiko momentu.
Banko balanso turto pusėje
nurodoma, kokį turtą valdo bankas
ir kiek jis yra paskolinęs
(obligacijos), o įsipareigojimų
pusėje nurodoma, kiek bankas tam
tikru momentu yra pats skolingas
(valiuta, pinigų atsarga ūkyje)
2011.03.10
30
Centrinio banko balansas
(itin supaprastintas)
Balansas
Turtas
Obligacijos
Įsipareigojimai
Pinigai (valiuta)
Stabdanti atviros rinkos operacija
Turtas
2011.03.10
Obligacijų vertės
pokyčiai
- 1 mln. litų
Įsipareigojimai
Pinigų atsargos
pokyčiai
- 1 mln. litų
31
Apibendriname
Palūkanų norma yra nustatoma, kai pinigų pasiūla
yra lygi jų paklausai.
Keisdamas pinigų pasiūlą, centrinis bankas gali
daryti įtaką palūkanų normai.
Centrinis bankas keičia pinigų pasiūlą vykdydamas
atvirosios rinkos operacijas – už pinigus
pirkdamas ir parduodamas obligacijas. Atvirosios
rinkos operacijos, kai centrinis bankas didina
pinigų pasiūlą pirkdamas obligacijas, lemia
obligacijų kainos didėjimą — mažina palūkanų
normą.Atvirosios rinkos operacijos, kai centrinis
bankas mažina pinigų pasiūlą parduodamas
obligacijas, lemia obligacijų kainos mažėjimą —
didina palūkanų normą.
2011.03.10
32
Pinigai, obligacijos ir kitas
turtas
Kol kas nagrinėjame ekonomiką, kur tėra dvi turto
formos - pinigai ir obligacijos.
Tai — labai supaprastinta ekonomikos, kurioje
išties esama daugybės finansų rinkų ir
įvairiausių turto formų, versija.
Vis dėlto toliau matysime kas plėtojant modelį
logika nesikeis.
Tiesa, ateityje čia apibrėžtą „palūkanų normą“
vadinsime „trumpalaike palūkanų norma“, kuri
formuojasi esant pinigų pasiūlos ir jų paklausos
pusiausvyrai.
Ją nulemia centrinio banko atliekamos atvirosios
rinkos operacijos.
2011.03.10
33
Patikslintas CB balansas ir
komercinio banko balansas
Turtas
Įsipareigojimai
Turtas
Obligacijos
Centrinio banko
pinigai (atsargos
+ valiuta)
Atsargos, Sąskaitos
paskolos,
(viendieniai
Obligacijos indėliai)
2011.03.10
Įsipareigojimai
34
Veiksniai, lemiantys centrinio
banko pinigų paklausą ir pasiūlą
Pinigų paklausa
Viendienių
indėlių
paklausa
Grynųjų pinigų
paklausa
2011.03.10
Centrinio
banko pinigų
pasiūla
Bankų
atsargų
paklausa
Centrinio
banko pinigų
paklausa
35
Pusiausvyra centrinio banko pinigų
rinkoje ir palūkanų normos nustatymas
Pusiausvyros palūkanų
norma nusistovi
tada, kai centrinio
banko pinigų pasiūla
yra lygi centrinio
banko pinigų
paklausai.
2011.03.10
36