Transcript Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2012
X TEMA. POLITINĖ KULTŪRA IR POLITINĖ
SOCIALIZACIJA
1.
2.
3.
4.
5.
6.
•
•
•
•
Politinės kultūros samprata
Pagrindinės politinės kultūros koncepcijos (T. Parsons, G. Almond,
Politinės kultūros funkcijos
Politinės kultūros struktūra
Politinės kultūros tipai
Politinės socializacijos samprata. Politinės socializacijos stadijos
S. Verba)
LITERATŪRA STUDIJOMS:
KRUPAVIČIUS, Algis; LUKOŠAITIS, Alvidas (sudarytojai). Lietuvos politinė sistema:
sąranga ir raida. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2004.
NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU
leidykla, 2001.
PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto
Didžiojo universitetas, 2007.
VERSECKAITĖ, Eglė. Politinė kultūra: koncepcijos susiformavimo ir raidos analizė. In
JANKAUSKAS, Algimantas (sudarytojas). Politinė kultūra ir visuomenės raida. Vilnius,
Kaunas: Naujasis lankas, 2002.
POLITINĖS KULTŪROS TYRIMŲ PRADŽIA
Pirmasis bandymas suformuluoti politinės kultūros
koncepciją yra Gabriel Almond straipsnis Comparative
Political Systems, 1956.
Pirmoji sisteminė politinės kultūros studija – Gabriel
Almond ir Sidney Verba Pilietinė kultūra (angl. The Civic
Culture), 1963.
TALCOTT PARSONS KULTŪROS SAMPRATA (I)
Kultūra – tai simbolių sistema, kurios pagalba žmogus
suteikia prasmę savo patirčiai; tai – sukuriama ir
perduodama vertybių, idėjų ir kitų simbolinių-reikšminių
sistemų turinys ir išsidėstymas. Žmogaus sukurtos,
bendros, konvencinės, tvarkingos ir iš tiesų išmokstamos
simbolių sistemos suteikia žmonėms prasmingą atramą,
padeda susiorientuoti vienas kito, aplinkinio pasaulio ir
savęs pačių atžvilgiu. Simbolinė sistema yra informacijos
šaltinis, išmatuojamai formuojantis, nukreipiantis,
sukonkretinantis besitęsiantį veiklos srautą ir žmogaus
elgesį.
TALCOTT PARSONS KULTŪROS SAMPRATA (II)
Kultūrai būdingi bruožai:
• Kultūra yra bendra; tai – kolektyvinis fenomenas, kurio
negalima redukuoti iki individų lygio;
• Kultūra perduodama; tai – socialinis paveldas, jungiantis
kartas;
• Kultūra yra išmokstama; ji nėra perduodama genetiškai,
o įsisavinama per socializacijos procesą.
TALCOTT PARSONS KULTŪROS SAMPRATA (III)
Orientacijos veiklos atžvilgiu (angl. orientations to action)
apima trijų rūšių kodavimą:
• Kognityvinį iškodavimą;
• Emocinį iškodavimą;
• Vertybinį užkodavimą.
ALMOND IR VERBA POLITINĖS
KULTŪROS KONCEPCIJA (I)
Gabriel Almond: Politinė kultūra – tai orientacijų politinės
veiklos atžvilgiu išsidėstymas (Comparative Political
Systems, 1956).
Gabriel Almond ir Sidney Verba: Politinė kultūra
apibūdina specifiškas politines orientacijas – požiūrius
į politinę sistemą, įvairias jos dalis ir savo vaidmenį
sistemoje, politinės sistemos internalizaciją jos narių
žiniose, jausmuose, vertinimuose (Pilietinė kultūra,
1963).
ALMOND IR VERBA POLITINĖS
KULTŪROS KONCEPCIJA (II)
Politinė kultūra priklauso nuo šių veiksnių:
•
•
•
•
Bendros tautos kultūros ir mentaliteto;
Tautos atstovų racionalumo laipsnio;
Politikos prestižo;
Piliečių teisių ir pareigų garantijų.
ALMOND IR VERBA POLITINĖS
KULTŪROS KONCEPCIJA (III)
Politinė kultūra apima šiuos elementus:
•
•
•
•
Žinių apie politiką lygį;
Gebėjimą savarankiškai vertinti įvykius;
Gebėjimą valdyti emocijas politinėje veikloje.
Gebėjimą dalyvauti politinėje veikloje.
ALMOND IR VERBA POLITINĖS
KULTŪROS KONCEPCIJA (IV)
Pagrindinės išvados:
• Politinė kultūra lemia politinės sistemos stabilumą;
• Politinės kultūros pobūdis sudaro prielaidas
politiniam režimui stiprėti arba silpnėti.
POLITINĖS KULTŪROS SAMPRATA (I)
David Easton: Politinė kultūra – tai įsitikinimų, idėjų,
normų, vertybių rinkinys, kuris lemia mąstymo ir
veiklos šablonus, savo ruožtu darančius įtaką
politinės sistemos veiklai.
Lucian Wilmot Pye: Politinė kultūra – tai rinkinys
požiūrių, įsitikinimų ir jausmų, kurie suteikia tvarką ir
reikšmę politiniam procesui bei fundamentalias
prielaidas ir taisykles, valdančias elgesį politinėje
sistemoje.
POLITINĖS KULTŪROS SAMPRATA (II)
Julius Šmulkštys: Politinė kultūra susideda iš žmonių
pažiūrų į valstybę, valdžią ir politiką bei klausimų, kaip
tos pažiūros formavosi ir kokia jų įtaka.
Jūratė Novagrockienė: Politinė kultūra – tai orientacijos
politinės sistemos ir jos dalių atžvilgiu bei požiūris į
savo vietą toje sistemoje, t.y. visuma vertybių, kurių
kontekste vystosi politinė sistema. Politinė kultūra yra
tam tikru būdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis,
kuri įprasmina politinius įvykius, individualių politinių
veiksmų relevantiškumą, susieja politinius institutus.
POLITINĖS KULTŪROS FUNKCIJOS
•
•
•
•
•
•
•
Identifikacija;
Orientacija;
Adaptacija;
Socializacija;
Integracija;
Komunikacija;
Etc.
POLITINIŲ ORIENTACIJŲ TIPAI
• Pažintinės (kognityviosios);
• Emocinės (jausminės);
• Vertybinės.
POLITINIŲ ORIENTACIJŲ OBJEKTAI
1.
2.
3.
4.
Politinė sistema kaip visuma;
Politinės sistemos įeiga (angl. input);
Politinės sistemos išeiga (angl. output);
Pats individas kaip „aš“ ir įtakos galimybės.
„JUODOSIOS DĖŽĖS“ MODELIS
POLITINĖS KULTŪROS TIPAI (I)
„Grynieji“ („idealūs“) tipai:
• Parapinė (angl. parochial) politinė kultūra;
• Pavaldinio (angl. subject) politinė kultūra;
• Dalyvio (angl. participant) politinė kultūra.
POLITINĖS KULTŪROS TIPAI (II)
Politinių
orientacijų
objektai →
Politinė
sistema kaip
visuma
Politinės
sistemos įeiga
Politinės
Pats individas
sistemos išeiga kaip „aš“
Parapinė
politinė kultūra
-
-
-
-
Pavaldinio
politinė kultūra
+
-
+
-
Dalyvio politinė
kultūra
+
+
+
+
POLITINĖS KULTŪROS MIŠRIEJI TIPAI
•
•
•
•
Parapinė pavaldinio politinė kultūra;
Pavaldinio dalyvio politinė kultūra;
Parapinė dalyvio politinė kultūra;
Pilietinė politinė kultūra.
PILIETINĖS POLITINĖS KULTŪROS BRUOŽAI
• Piliečiai aktyviai išsako savo reikalavimus vyriausybei,
preferencijas rinkimuose;
• Sprendžiant specifines problemas pasitiki ir paklūsta
valstybės valdžiai;
• Piliečiai jaučiasi galį daryti įtaką vyriausybei, bet dažnai linkę
atsisakyti tiesioginio dalyvavimo politikoje;
• Labiausiai atitinka demokratijos reikalavimus, nes piliečiai
linkę pasitikėti savo išrinktais atstovais, yra kompetentingi ir
saikingai dalyvauja politikoje;
• Piliečiai pasirengę veikti, jei vyriausybės veikla neatitiktų jų
lūkesčių (tačiau tik pagal įstatymų nustatytas demokratines
procedūras).
POLITINĖS KULTŪROS TIPAI
G. Almond tipologija pagal politinės kultūros
homogeniškumo laipsnį:
•
•
•
•
Homogeninė (integruota anglų-amerikiečių);
Fragmentuota (kontinentinės Europos);
Priešindustrinė (pusiau industrinė)
Sintetinė homogeninė (totalitarinė).
DAŽNIAUSIAI GALIME TIKĖTI TUO, KAD ŽMONĖS,
DIRBANTYS VALDŽIOJE, ELGIASI TEISINGAI
KTU TYRIMAS, 2011
60
50.9
50
40
30
21.8
21.1
20
10
0
5.5
0.7
Labai pritariu
Pritariu
Nei taip, nei
ne
Nepritariu
Labai
nepritariu
DAUGUMA POLITIKŲ UŽSIIMA POLITIKA TIK DĖL
ASMENINĖS NAUDOS
KTU TYRIMAS, 2011
50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
46.6
35.7
11.9
3.7
Labai pritariu
Pritariu
Nei taip, nei
ne
Nepritariu
2
Labai
nepritariu
AR ŽINOTE KUR KREIPTIS DĖL PAŽEISTŲ TEISIŲ?
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTO TYRIMAS, 2012
2008
48.7
51.3
Taip
2010
48.5
2012
52.1
0%
20%
Ne
51.5
47.9
40%
60%
80%
100%
AR KREIPĖTĖS DĖL PAŽEISTŲ ŽMOGAUS/SAVO TEISIŲ?
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTO TYRIMAS, 2012
2008
21.1
78.9
Taip
2010
22.3
2012
18.2
0%
Ne
77.7
81.8
20%
40%
60%
80%
100%
JEI NESIKREIPĖTE – KODĖL?
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTO TYRIMAS, 2012
90
80
70
77.2
79.6
60
50
40
2008
77.8
2010
30
20
10
2012
16.2
12.5
18.1
0
Netikiu, kad Nežinojau,
padės
kur kreiptis
4.2
4.1 3
Kita
SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Terminą „socializacija“ pirmasis pavartojo JAV sociologas
Franklin H. Giddings (1855-1931).
Talcott Parsons: Per socializacijos procesus kultūra
internalizuojama, ji tampa individualios asmenybės
dalimi.
Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 1 d. patvirtinta
Vaikų ir jaunimo socializacijos programa:
Socializacija – asmens vystymasis visą gyvenimą
sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros
vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs
realizavimas visuomenėje.
SOCIALIZACIJOS PROCESO ASPEKTAI
• Socializacijos procese iš kartos į kartą perduodama
kultūra, ir tokiu būdu visuomenė gali išlikti;
• Socializacija yra savęs atskleidimo procesas.
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Antanas Sabaliauskas: Politinė socializacija – tai
žmogaus požiūrio į valdžią ir valstybę formavimas,
politinį elgesį reguliuojančių normų suvokimas,
politinės veiklos įgūdžių įgijimas, politinės kultūros
lygio formavimas (Politika ir pedagogika, 1995).
Jūratė Novagrockienė: Politinė socializacija – procesas,
kurio metu įgyjama žinių bei suformuojama vertybių
sistema apie politiką ir politinę sistemą. Politinė
socializacija atlieka politinės kultūros tęstinumo
funkciją (Politikos mokslo pagrindai, 2001).
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS REIKŠMĖS
• Tai politinio švietimo procesas, apimantis
informacijos apie politinę sistemą skleidimą ir
pilietiškumo ugdymą;
• Tai individo rengimas reikiamiems vaidmenims
vykdyti, subkultūros ar politinės kultūros
pagrindinių sisteminių normų įgijimas;
• Tai procesas, apimantis politinių pažiūrų formavimą,
įgyjamą per patyrimą ir vidinius išgyvenimus;
• Tai netolygaus autoritetinio vertybių paskirstymo
visuomenėje legitimumo užtikrinimo priemonė.
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS FUNKCIJOS
• Žinių suteikimas ir suvokimas;
• Vidinių vertybių ir normų, kurias palaiko egzistuojantis
režimas, internalizacija;
• Viešpataujančio elito ir esamos visuomeninės tvarkos
legitimacija.
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS INSTRUMENTAI
• Pirminiai (šeima, neformalios draugų grupės etc.);
• Antriniai
(mokykla,
kariuomenė etc.);
jaunimo
organizacijos,
• Tretiniai
(politinės
partijos,
organizacijos, bažnyčia etc.).
visuomeninės
KARTŲ KONFLIKTAS
• Dėl politinės socializacijos krizės radikaliai pakito
visuomenės požiūris į politinės sistemos institucijas
(valstybės institucijas, politines partijas etc.);
• Visuotiniu reiškiniu tapo nepasitikėjimas valdžia,
politinis absenteizmas (abejingumas);
• Įsivyravo netikėjimas, kad asmeninis dalyvavimas
politiniame gyvenime gali ką nors pakeisti.
NACIONALINĖ DEMOGRAFIJOS (GYVENTOJŲ)
POLITIKOS STRATEGIJA
VYRIAUSYBĖS 2004 M. NUTARIMAS NR. 1350
18. Kartų solidarumas. Kadangi keičiasi visuomenė (...), kinta
skirtingų kartų šeimos narių tradicinis vaidmuo, per mažai
vertinama kartų bendravimo ir tarpusavio pagalbos nauda, kyla
kartų susvetimėjimo pavojus. Dėl ilgėjančios gyvenimo
trukmės įsigali trijų ar keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai,
tėvai, seneliai, proseneliai). Kintant visuomenės moralinėms
vertybėms, vis labiau įsivyrauja liberalus požiūris, skatinantis
kiekvieno individo asmeninę atsakomybę, slopinantis kartų ir
visuomenės narių solidarumo jausmą.
57.5 Nepakankamas dėmesys kartų solidarumui gali didinti
kartų susvetimėjimą, kurstyti kartų konfliktus, didinti nelygybę
tarp jų.
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS PRADŽIA
David Easton ir Jack Dennis:
• Jausmai, įdiegti vaikystėje, yra pastovesni, negu įdiegti
brandos amžiuje;
• Suaugusių elgesį lemia vaikystėje įdiegtos politinės
nuostatos;
• Piliečių politinis aktyvumas stabilizuoja visuomenės
politinį gyvenimą, teigiamai veikia vyriausybės darbą.
Children in the Political System - Origins of Political
Legitimacy, 1969.
POLITINĖS SOCIALIZACIJOS STADIJOS
•
•
•
•
Politizacija;
Personalizacija;
Idealizacija;
Valdžios institucijų sistemos suvokimas.