Transcript Mokyklos įvaizdžio formavimas Vilniaus lietuvių namuose ir

Mokyklos įvaizdžio formavimas
Vilniaus lietuvių namuose ir
kontrolinėse mokyklose. Tyrimo
pristatymas.
Pradinių klasių vyr. mokytoja Rūta
Varnagirienė
Anglų kalbos vyr. mokytoja Živilė
Deksnytė
Temos aktualumas
Mokyklos kaip ir kitos paslaugas
teikiančios organizacijos šiandieną gyvena
konkurencijos sąlygomis. Kiekviena
mokykla siekdama sėkmingai veikti
švietimo paslaugų rinkoje, turi kurti
teigiamą įvaizdį bei plėtoti ryšius su
visuomene. Tačiau mokyklos įvaizdžio
formavimas yra pakankamai naujas ir
mažai nagrinėtas objektas.
Įvaizdžio samprata
• Įvaizdžio sampratą nagrinėja įvairūs
mokslininkai: rinkodaros, strateginio valdymo,
personalo vadybos, psichologijos.
• Žodis įvaizdis – tai tiesioginis vertimas iš anglų
kalbos, kuris reiškia paveikslą, vaizdą, atspindį,
vaizdinį, parodymą, panašumą, pavidalą. Tačiau
analizuojant iš mokslinių pozicijų laikomasi
požiūrio, kad įvaizdžio samprata kilusi iš lotynų
kalbos sąvokos imago, sujungiančios dvi
semantines reikšmes – imitari (imituoti) ir
aemulior (kažko siekti).
Mokykla – organizacija
Įvaizdžio svarba sėkmingai
organizacijos veiklai
• Organizacijai siekiant užsibrėžtų tikslų padeda
palankus organizacijos įvaizdis visuomenėje.
• Mokyklai įvaizdžio tema tapo aktuali prasidėjus
švietimo reformai. Jos tapo konkuruojančios,
besistengiančios įsitvirtinti ir užtikrinti savo
išlikimą. Dabar galima teigti, kad mokykla –
organizacija, kurios vienas iš tikslų yra efektyvus
darbas, kuris formuoja palankų įvaizdį.
Mokykla - organizacija
• Mokyklą reikia suvokti kaip organizaciją, kurioje
glaudžiai susiję penki kintamieji: aplinka,
vertybės, struktūra, žmogaus santykiai ir
strategija.
• Geras įvaizdis tampa būtina sąlyga
organizacijai, norinčiai pasiekti stabilią ir
ilgalaikę sėkmę. Įvaizdis padeda pritraukti naujų
klientų ir partnerių, pritraukti ir išlaikyti
talentingiausius darbuotojus, padidina
organizacijos galimybes pasinaudoti išoriniais
finansavimo šaltiniais, jai būtinais kokybiškais
ištekliais ir taip lemia jos dinamišką plėtrą.
Vilniaus lietuvių namų visas pavadinimas –
Vilniaus lietuvių namai, nuostatuose vartoti
trumpąjį pavadinimą - Lietuvių namai. Vilniaus
lietuvių namai įregistruoti Juridinių asmenų
registre, kodas 190979160.
Savininkas – valstybė. Savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,
identifikavimo kodas 188603091, adresas A.
Volano g. 2/7, 01516 Vilnius.
Tipas – gimnazija, kodas 3125.
Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo Lietuvių namai
skirti 7 (6)-18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių
kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių,
atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje, vaikų, užsienyje gyvenančių Lietuvos
piliečių, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrasis ugdymas.
Kitos paskirtys –suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir
neformalusis švietimas. Pagalbos mokyklai ir mokytojui
teikimas. Asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių
kalbos mokymas.
Mokymo forma – grupinio ir pavienio mokymosi.
Lietuvių namų veiklos tikslas
• plėtoti dvasines, intelektines ir fizines
asmens galias, bendrąsias ir esmines
dalykines kompetencijas, būtinas
tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir
savarankiškam gyvenimui bei teikti
įvairiapusę pagalbą lietuviškoms
formaliojo ir neformaliojo ugdymo
įstaigoms užsienyje.
Vilniaus lietuvių namų mokiniai
• Gimnazijoje:
– mokosi 262 mokiniai, iš jų:
• 1-4 klasėse – 78;
• 5-8 klasėse – 76;
• I-IV G klasėse – 79;
• Išlyginamosiose klasėse – 29.
– bendrabutyje gyvena 99 mokiniai,
– lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonis
(priimami pirmumo tvarka) - 56 mokinių;
– iš užsienio atvykstančių/parvykstančių lietuvių ir
užsieniečių vaikai - 106 mokinių.
Vilniaus lietuvių namų darbuotojai
• Pedagoginiai darbuotojais, iš viso 47, iš jų:
– Administracija - 5,
– Mokytojai - 31,
– Auklėtojai - 7,
– Pagalbos specialistai – 6 (+ 2 yra nepedagoginiai darbuotojai) .
• Mokytojų ir auklėtojų kvalifikacija:
– Mokytojas - 6,
– Vyresnysis mokytojas - 29,
– Mokytojas/auklėtojas metodininkas – 13
• Darbo stažas:
– Iki 3 metų - 4,
– 3-10 metų - 9,
– 10-15 metų – 5,
– Virš 15 metų - 28.
• Magistras 16 (dar 2 mokosi magistratūroje)
• Nepedagoginiai darbuotojai – 42.
• Iš viso 88 darbuotojai.
Užsienio lietuvių švietimo centro
uždaviniai
• komplektuoti gimnazijos klases iš užsienio
atvykstančių/parvykstančių lietuvių vaikų,
lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių
palikuonių, ne Lietuvoje gyvenančių tėvų
vaikų;
• kurti gimnaziją kaip pasaulio lietuvių
bendruomenių centrą;
• teikti pagalbą lietuviškų mokyklų
pedagogams užsienyje.
Organizuota 18 kvalifikacijos tobulinimo seminarų
(565 dalyviai) :
- formaliojo švietimo mokyklų pedagogams:
• „Kūrybiškas požiūris į ugdymą“ (2010 m. Vilnius, 30 dalyvių);
• - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010
m. ; Pelesa, 25 dalyviai);
• - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010
m. ; Rimdžiūnai, 15 dalyvių);
• - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010
m. ; Punskas, 45 dalyviai);
• - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų
tobulinimas“ (2010m. ; Ryga; 10 dalyvių);
• - „Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese“ (2011 m.;
Vilnius; 40 dalyvių);
• - Praktinis kvalifikacijos tobulinimo seminaras lietuvių kalbos bei
pradinių klasių pedagogams“ (2012 m.; Vilnius; 21 dalyvis);
• -„Sėkmingos pamokos vadyba“ (2012 m. Pelesa; Rimdžiūnai; 30
dalyvių);
• - Kvalifikacijos tobulinimo seminaras užsienio lituanistinių mokyklų
vadovams „Mokytojo vaidmuo postmodernistinėje
visuomenėje“ (2013 m.; Vilnius; 14 dalyvių)
Neformaliojo švietimo mokyklėlių
pedagogams:
• Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo
kursai (4 d. trukmė)(2011m.; Vilnius; 15 dalyvių);
• Lituanistinių mokyklų mokytojų praktinis kvalifikacijos tobulinimo
seminaras (2011 m.; Vilnius; 40 dalyvių);
• Kaliningrado srities lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojų
kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Vaiko lietuvių kalbos ugdymas
daugiakultūrinėje aplinkoje“ (2012 m. Vilnius; 25 dalyviai);
• Lituanistinių mokyklų mokytojų praktinis kvalifikacijos tobulinimo
seminaras (2012 m.; Vilnius; 48 dalyviai);
• -„Lietuvių kalbos metodika ir praktika, dirbant su skirtingų gebėjimų
užsienio lietuvių vaikais“ (2012m. Airija, Dublinas; 27 dalyviai);
• Praktinė konferencija- seminaras „Mokytojas - mokytojui“ (2012 m.
JAV, Čikaga; 78 dalyviai; 4 dienų trukmė);
• Jungtinės karalystės lituanistinių mokyklų mokytojų seminaras
„Kūrybiškumo paieškos dirbant su dvikalbiais mokiniais“ (2012m. ;
Jungtinė karalystė; Londonas; 40 dalyvių);
• Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojams
vesti praktiniai užsiėmimai tema „ Margi Velykų raštai lietuvių
kalbos ir darbelių pamokose ” (2013m. Karaliaučius ; 24 dalyviai)
Organizuotos 2 tarptautinės konferencijos
užsienio lietuviškų mokyklų pedagogams,
vadovams
• „Lituanistinio švietimo užsienyje šiandiena
ir perspektyva“ (2011 m. ; Vilnius; 44
dalyviai);
• - užsienio lietuviškų mokyklų pedagogai
dalyvavo tarptautinėje konferencijoje
„Gabių vaikų ugdymas. Pasidalijimas
gerąja patirtimi“, organizuotojo Vilniaus
lietuvių namuose.
Vykdoma užsienio lietuviškų mokyklų
pedagogų atestacija ( atestuoti 7 pedagogai)
• Organizuoti 3 pažintiniai švietimo įstaigų
vizitai pedagogams, vadovams, kurių
tikslas- supažindinti užsienio šalių
švietimo darbuotojus su Lietuvos
švietimo politika bei sistema, siekiant plėsti
lietuviškų fakultatyvų, būrelių tinklą
užsienio šalyse
INFORMACIJOS APIE POREIKIUS
SRITYJE:
• Kiekvieno kvalifikacijos tobulinimo seminaro
metu atliekama apklausa .
• 2012 m. atliktas neformaliojo lituanistinio
švietimo mokyklų poreikių tyrimas.
• 2012 m. atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti su
kokiais sunkumais studijuodami susiduria
užsienio lietuvių studentai, besimokydami
Lietuvos aukštosiose mokyklose bei kiek jų,
baigusių studijas lieka dirbti ir gyventi Lietuvoje
(ŠMM užsakymu).
BENDRADARBIAVIMO, RYŠIŲ SRITYJE:
• Sukurta bendradarbiavimo internetinė
svetainė, kurioje matyti kaip kuriasi bendri
tinklai, kas su kuo bendradarbiauja, bus
talpinama informacija apie bendrus
projektus:
• http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/index
_files/ulsc_bendradarbiavimas.htm
Nuo 2010 metų parengti bendradarbiavimo projektai tarp mokyklų
ir mokyklėlių, siekiant skleisti gerąją patirtį, tobulinti mokytojus:
• Vilniaus lietuvių namai/JAV Maironio gimnazija – „Bendraamžis
bendraamžiui“
• - Vilniaus lietuvių namai/ Rygos lietuviška mokykla, Kaliningrado
gabių vaikų mokykla-licėjus (veikia lietuvių kalbos fakultatyvas) bei
Maskvos J.Baltrušaičio vardo lietuviška mokykla vykdomas
projektas „Mokinys mokiniui“.
•
-Vilniaus lietuvių namai/Pasaulio lietuvių bendruomenės,
lituanistinės mokyklos vykdo
•
projektą „Lituanistinio švietimo tremtyje ir išeivijoje muziejus“;
•
- Projektas "Dalinkimės gerąja patirtimi, kurį vykdo Romos
lituanistinė mokyklėlė
•
(Italija)/ Vilniaus vaikų lopšelis darželis "Saulėgrąža";
• - Projektas „Užsienio lituanistinės mokyklos mokytojo bendrųjų
kompetencijų
• tobulinimas“ – projektą vykdo Buriatijos lituanistinė mokykla;
• - Projektas „Kalba- lemiamas socializacijos veiksnys“ . Vykdytojas
Vilniaus lietuvių namai. Pristatyta lietuvių kalbos mokymo patirtis
Europos sąjungoms šalims.
AKTUALIOS INFORMACIJOS SKLAIDOS
SRITYJE:
• Parengti 72 straipsniai Lietuvos bei
užsienio lietuvių portalams, leidiniams bei
internetiniams portalams apie mokymosi
galimybes Lietuvoje, Užsienio lietuvių
švietimo centro vykdomas veiklas.
• Parengta 10 informacinių raštų apie mokymosi
galimybes Lietuvoje užsienio šalių
• ambasadoms Lietuvoje;
•
3.Parengta ir išsiųsta informacija visoms
Lietuvos mokykloms dėl iš užsienio
• atvykusių vaikų mokymo bei kvalifikacijos
tobulinimo seminarų pedagogams
• su iš užsienio dirbančiais vaikais;
• Kasmet parengiama ir išsiunčiama informacija
41 lietuviškai bendruomenei apie
• galimybes mokytis ir studijuoti Lietuvoje.
• Sukurtas užsienio lietuviškų bendruomenių
puslapis
• http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/#nog
o49
• Sukurta užsienio lietuvių švietimo centro
svetainė skirta užsienio lietuviškoms
mokykloms, kurioje talpinama visa minėta
informacija bei užsienio lietuviškų mokyklų
kontaktai.
• http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/
užsienio lietuvių švietimo centras
• Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro
Facebook puslapis
• Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro
užsienio lietuvių studentų klubo internetinis
puslapis www.ulsklubas
• Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro
užsienio lietuvių studentų klubo Facebook
puslapis.
• Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro
užsienio lietuvių studentų klubo “Blogas”
puslapis.
• Inicijuotas straipsnių ciklas apie
formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų
veiklas „Švietimo naujienose“.
• Vykdomi valstybinės kalbos mokymai
visoje Lietuvoje. 2013m. mokymai vykdomi
Vilniuje, Kaune, Prienuose.
Kontrolinių mokyklų tyrimas
Tyrimo hipotezės
• Pagrindinis veiksnys, formuojantis
švietimo organizacijos įvaizdį yra ugdymo
paslaugų kokybė;
• Mokyklos įvaizdžio formavimo procese
svarbią reikšmę turi viešosios nuomonės
formavimo priemonės.
Tyrimo objektas:
• Vilniaus miesto dviejų vidurinių mokyklų
įvaizdžio formavimo ypatumai mokyklų
vadovų, pedagogų ir mokinių tėvų
požiūriu.
Tyrimo metodika
• Tyrime dalyvavo 224 respondentai iš jų
100 vidurinių mokyklų mokytojų ir vadovų
bei 124 šių mokyklų mokinių tėvų
Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal
išsilavinimą
Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (%)
0
5
Aukštesnysis universitetinis
Aukštasis
Aukštasis neuniversitetinis
93
Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal
darbo stažą toje mokykloje (%)
Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal darbo stažą toje mokykloje (%)
5
12
11
12
11
29
17
Iki 5 m.
6 - 10 m.
11 - 15 m.
16 - 20 m.
21 - 25 m.
26 - 30 m.
31 - 32
Mokinių tėvų pasiskirstymas pagal
išsilavinimą (%)
Mokinių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (%)
6,5
13,7
37,9
Pagrindinis
Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis universitetinis
Aukštasis neuniversitetinis
26,6
14,5
Veiksniai įtakojantys mokyklų
įvaizdį:
Visos respondentų grupės įvertino
kontaktines auditorijas (mokyklos
vadovybę, pedagogų kolektyvą, mokinius),
kaip labai reikšmingas mokyklos įvaizdžiui,
tačiau tėvų įtaką mokyklos įvaizdžiui
mokinių tėvai vertino žemai.
Mokyklos pasirinkimą lemiantys
veiksniai:
•
•
•
•
•
Aukštas mokymo lygis;
Geri santykiai tarp mokinių;
Geri santykiai tarp mokytojų ir mokinių;
Pedagogų kompetencija;
Saugi aplinka.
Išvados:
Tyrime iškeltos hipotezės, pasitvirtino iš
dalies, nes respondentų atsakymai buvo
skirtingi, tai suponavo idėją, kad yra ir kiti
veiksniai, turintys reikšmingą įtaką
švietimo organizacijos įvaizdžio
formavimui, iš tokių veiksnių pažymėtini
mokyklos vadovų autoritetas, pedagogų
kompetencija, geri santykiai tarp mokytojų
ir mokinių.
Išvados:
Tyrimo rezultatai rodo, jog mokyklų
vadovai bei mokytojai išskyrė šias
kontaktines auditorijas (mokyklos
vadovybė, pedagogų kolektyvas, tėvai,
mokiniai) kaip labai reikšmingas mokyklos
įvaizdžio formavime. Tačiau respondentų
nuomonė išsiskyrė vertinant kontrolės
institucijų ir žiniasklaidos įtaką mokyklos
įvaizdžio formavime.
Išvados:
Respondentai nurodė, kad mažiausią
įtaką, jų nuomone, išoriniam mokyklos
įvaizdžiui turi: mokyklos spalvinė gama,
simbolika, rajonas, kuriame yra mokykla ir
mokyklos tradiciniai renginiai.
Apklausa leidžia teigti, kad mokyklos
įvaizdis yra svarbi organizacijos dalis,
tačiau jis tam tikrų grupių vertinamas
savitai ir skirtingai.
Rekomendacijos
• Stiprinti mokyklos bendruomenės narių
tapatumo jausmą, teikiant išsamią
informaciją;
• Siekiant gerinti ugdymo paslaugų kokybę,
rekomenduotina tobulinti mokyklos
personalo kompetentingumą;
• Skleisti gerosios praktikos pavyzdžius
bendradarbiaujant su kitomis
organizacijomis.
Dėkoju už dėmesį