Vietos bendruomenė po 2000 m.: faktai, procesai, vertybės

• •

Doc. dr. S. Nefas

Mykolo Romerio Universitetas

A. Kučikas

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Kodėl po 2000 metų?

2011 m. 2004 m.

800

bendruomenių centrų

2007 m.

1800 1000

b endruomenių centrų bendruomenių centrų

2000 m.

10

bendruomenių centrų

2

Apie ką kalbėsime?

Vietos bendruomenė Funkcionali vietos bendruomenė Bendruomeninė organizacija/ Bendruomenės centras (BC) 3



Vietos bendruomenė

- žmonės gyvenantys apibrėžtoje

teritorijoje, kurioje juos sieja socialiniai tarpusavio ryšiai ir organizacijų infrastruktūra, o taip pat bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei.

Šriftai



Funkcionali vietos bendruomenė - grupė žmonių,

gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir atliekančių tam tikrus veiksmus tos vietos labui, dėl ko atsiranda bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei.

4



Bendruomeninė organizacija (BO)

–

nevyriausybinė organizacija, kurios steigėjai ir nariai yra vietos bendruomenės gyventojai, ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.



Bendruomenės centras (BC) –

bendruomeninė (nevyriausybinė) daugiafunkcinė organizacija kartu su kitomis vietinėmis (vietos bendruomenėje veikiančiomis) organizacijomis nereikia veikianti ir gyventojų vietos grupėmis bendruomenės telkianti gyventojų bendriesiems interesams ir tikslams įgyvendinti.

5

Kodėl kalbame apie vietos bendruomenes?

 Demokratijos pagrindas;  Pilietinės visuomenės ląstelė;  Subsidiarumo principo įgyvendinimo sąlyga;  Individo tapatybės apsauga globalioje visuomenėje;  Individo savirealizacija ir pripažinimas.

6

Faktai, rodantys vietos bendruomenių svarbą :

Terminų „ bendruomeniškumas, vietos bendruomenė“ reikšmės plėtimas Politikų angažavimasis bendruomeniškumui - Skiriami finansai - Moksliniai tyrimai - Projektai

7

NACIONALINIAI PROJEKTAI

 1998–2007 m . Baltijos Amerikos Partnerystės Programos (BAPP)  2003 m. „Skaitmeninių bendruomenių link“ Atviros Lietuvos fondas  2004–2006 m. ir 2007 – 2013 m. „Leader“, Žemės ūkio ministerija 

2006–2008 m.

Vilniaus universitetas.

„Vilniaus universiteto nuosekliųjų studijų sistemos pritaikymas ir išplėtimas kaimo plėtros specialistų rengimui“  2011–2012 m. – SADM Bendruomenių socialinės plėtros programa 1,6 mln. Lt  2012 m. - SADM Vietos bendruomenių savivaldos programa - 8 mln.

8

REGIONINIAI PROJEKTAI

 2000 – 2003 m. britų vyriausybės finansuota „Kaimo bendruomenių partnerystės programa Šalčininkuose, Ukmergėje ir Šalčininkuose“  2002 – 2003 m. ES projektas „Vietos bendruomenių telkimas atominės elektrinės regione (FERILIT)

9

MOKSLINIAI TYRIMAI



2004 m. Socialinė ekonomika: vietos bendruomenės poreikiai ir galimybės. Socialinės ekonomikos institutas



2005 m. Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių organizacijų efektyvumas, Vilniaus universiteto Socialinių studijų centras.



2005 m. Gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų veiklos analizė. Lietuvos Respublikos vyriausybė.



2007 m. Funkcionalią vietos bendruomenę telkiantys faktoriai ir veiksmai. Mykolo Romerio universitetas.



2007 m. Kaimo bendruomeninių organizacijų narių konsultavimo ir mokymo kokybė ir mokymų poreikis 2007-2013 metais. A.Stulginskio universitetas.



2008 m. Nuostatų kaita kaimo bendruomenių veikloje. Šiaulių universitetas.



2011 m. Nevyriausybinio sektoriaus institucinio tvarumo, savanorių įtraukimo, tarpusavio bendradarbiavimo, indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimo ataskaita. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.



2011 m. Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

10

Procesai, susiję su vietos bendruomenių politika

SAVIVALDYBĖSE VYRIAUSYBĖJE VERSLE 11

Procesai savivaldybėse:

BC SKAIČIUS FINANSAVIMAS PROJEKTAI PASLAUGŲ PERDAVIMAS 12

Bendruomeninių organizacijų tankumas savivaldybėse Šaltinis:LR statistikos departamento duomenys ir 2011 SADM atlikto tyrimosudaryta bendruomeninių organizacijų duomenų bazė 13

Savivaldybės biudžeto lėšos bendruomeninėms (NVO) organizacijoms. Atvejo metodas

Kauno m.

Lazdijų raj.

231577 219133 196840 199750 192000 190000 200000 133500 163404 120879 134000 145617 180000 149500 95600 50000 30000 16236

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

14

PROJEKTAI SAVIVALDYBĖSE

Kaip atsakytumėte į klausimą:

Kokie Jūsų manymu trys reikšmingiausi pastarųjų dešimties metų projektai, kurių įgyvendinimą organizavo savivaldybės politikai ar administracija, o į jų įgyvendinimą buvo įtraukti aktyvūs piliečiai/vietos bendruomenių atstovai?

Kas organizatorius, o kas partneris?

15

Ministro Pirmininko tarnybos vykdyta apžvalga /atvejo metodas/:

1. Nakiškių krašto bendruomenė:,,Gyventojų užimtumo ir aktyvaus laisvalaikio organizavimas Nakiškių kaime" 2. Deglėnų krašto bendruomenė: ,,Išnykusių kaimų atminimo parko įkūrimas" 3. Grūžių krašto bendruomenė. ,,Grūžių kaimo jaunimo ir globos namų vaikų laisvalaikio užimtumas"

16

PASLAUGŲ PERDAVIMAS

Kaip atsakytumėte į klausimą:

Kokias funkcijas (paslaugas) Jūsų savivaldybė yra perdavusi bendruomeniniams centrams/ organizacijoms arba organizacijoms vykdyti?

kitoms pilietinėms

17

Procesai Vyriausybėje:

 Nuostatos XV Vyriausybės programoje (viso – 27)  Ministro Pirmininko globojamas nacionalinis bendruomenių (2010 ir 2011 m.) konkursas „Tikime laisve“  SADM iniciatyva 5 savivaldybėse pradėta socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka

18

Procesai versle:

 Verslininkas savo vietos bendruomenėje: lyderis, filantropas;  Verslas vietos bendruomenėje: pelno gavimas arba socialinė atsakomybė;  Verslas bendruomenės marketingui;  Bendruomeninis verslas.

terminą naudoja

19



Norėtųsi, kad galvodami apie bendruomeninį verslą Lietuvoje rastume atsakymų, panašių į JAV teologo J. B.

Cobbo ir ekonomisto H. E. Daly veikale „Dėl bendrojo gėrio: ekonomikos pertvarkymas bendruomenės, aplinkos ir darnios ateities labui" (1989, 1994).

20

Vietos bendruomenių funkcionalumui svarbios prielaidos

21

POŽIŪRIO IR NUOSTATŲ KAITA

 Pagrindiniai vietos turi

atpažinti, skatinti ir palaikyti

vietos bendruomenėje kylančias ir jos gerovei skirtas

iniciatyvas,

bendruomenių veikėjai padėti jas įgyvendinti  Bendruomeninės organizacijos - svarbūs vietos bendruomenių veikėjai,

turintys savo išskirtinę misiją 22

ESMINĖS SĄLYGOS VEIKLAI

Bendruomeninės organizacijos turi užtikrinančias:

turėti sąlygas

,  nors minimalų, kasdienės veiklos bet tęstinį

finansavimą

; ir planuojamą  galimybę

veikti patalpose

, tinkamose vykdyti įvairiapusę (daugiafunkcinę) veiklą;  galimybę

įgyti ir stiprinti kompetencijas

(lyderystės ugdymas).

23

SĄLYGOS PLĖTRAI

 Bendruomeninės organizacijos – vietos bendruomenei reikalingų

paslaugų teikėjos

(

paslaugų prieinamumas ir efektyvumas, bendruomeninių organizacijų finansinis stabilumas ir savarankiškumas

)  Vietos bendruomenės veikėjų

parterystė

(

efektyvesnis

bendradarbiavimas ir

kompleksinių problemų sprendimas, didesnių resursų ir įsipareigojimų reikalaujančių projektų įgyvendinimas, geresnis vietos bendruomenės resursų planavimas ir panaudojamas)

24

STRATEGIJA

„LIETUVA 2030“

Sumani visuomenė

Sumani visuomenė – laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms, naujovėms ir iššūkiams atvira, solidari, savivaldi ir politiškai brandi

25

NACIONALINĖ PAŽANGOS PROGRAMA

Pokyčių kryptis

Sumani visuomenė

Prioritetas

Veikli ir solidari visuomenė 26

PRIORITETAS: Veikli ir solidari visuomenė

2 TIKSLAS: DIDINTI BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMENĮ UŽDAVINIAI: 1. Gerinti sąlygas bendruomenių veiklai; 2. Stiprinti NVO sektoriaus vaidmenį; 3. Plėtoti savanorišką veiklą ir ugdyti visuomenės socialinę atsakomybę 27

Uždavinys (1)

Gerinti sąlygas bendruomenių veiklai Investavimo kryptys

 sukurti sąlygas ir palaikyti mechanizmus, skatinančius bendruomeninių organizacijų plėtrą (teisinės sąlygos, geroji patirtis, mentorystė, finansavimas ir kt.);  gerinti reikalus; sąlygas bendruomenių iniciatyvoms ir dalyvavimui sprendžiant vietos lygmens  remti bendruomenių iniciatyvas, skirtas vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, vietos socialinių, ekonominių ar kultūrinių problemų sprendimui;  teikti paramą bendruomenėms, užtikrinančioms veiksmingą pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms bei jų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą;  įtraukti vietos bendruomenes ir privačių kultūros paveldo objektų savininkus prižiūrėti, tvarkyti ir efektyviai pritaikyti kultūros paveldo objektus kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;  remti mažąsias iniciatyvas – nedidelės apimties projektus, skirtus bendruomeninei lyderystei ugdyti;  remti visuomeninių organizacijų iniciatyvas ir bendradarbiavimą su kultūros įstaigomis.

28

Uždavinys (2)

Stiprinti NVO sektoriaus vaidmenį

    

Investavimo kryptys

gerinti NVO galimybes dalyvauti dalyvavimas tarptautiniame finansavimas); viešojoje politikoje (išorinė aplinka, lygmenyje, gebėjimai, veiklos gerinti sąlygas NVO teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti prevencines veiklas (teisinis reguliavimas, kompetencijos, finansavimas); stiprinti NVO institucinius gebėjimus ir savireguliaciją; plėtoti bendruomeninei ir NVO veiklai tinkamą infrastruktūrą; skatinti ir plėtoti NVO kuriamas socialines inovacijas (socialinis verslumas, socialiniai klasteriai).

29

Uždavinys (3)

Plėtoti savanorišką veiklą ir ugdyti visuomenės socialinę atsakomybę

     

Investavimo kryptys

ugdyti visuomenės teigiamas nuostatas apie socialinę atsakomybę; didinti savanoriškos veiklos žinomumą; sudaryti finansines ir organizacines atskiruose sąlygas plėtoti savanorystę viešosios politikos sektoriuose; plėtoti savanorišką veiklą regionuose; stiprinti savanorišką veiklą plėtojančių bendradarbiavimą (geroji patirtis, naujos formos); organizacijų kurti savanoriškos veiklos įgytos kvalifikacijos pripažinimo sistemą.

30