Transcript Pradinio ugdymo kaita Ko ir kaip mokysime pradinukus rytoj?
Slide 1
Ko ir kaip mokysime
pradinukus rytoj?
E
Egidija Nausėdienė, ŠMM, 2012 m.
Slide 2
Pranešimo tikslai
Pristatyti švietimo strategines kryptis
Remiantis tyrimų duomenimis, apžvelgti pradinio
ugdymo padėtį
Pristatyti vykdomas ir planuojamas priemones
Slide 3
2014 – 2020 metų nacionalinė pažangos
programa
2030 m. valstybės raidos kryptis – sumani visuomenė
Tai visuomenė, kurioje skatinamas žmonių
kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria
atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.
Slide 4
Švietimui keliami tikslai
Ugdyti kūrybišką ir verslų žmogų, gebantį nuolat
mokytis, kurti žinias
Stiprinti žmogaus atsakomybę, pilietiškumą,
lyderystę, kurti bendradarbiavimą skatinančia aplinką
Didinti švietimo prieinamumą, įvairovę ir paslaugų
kokybę
Slide 5
Veiklų kryptys
Žmogus, gebantis nuolat mokytis
Bendrųjų gebėjimų stiprinimas: bendravimas gimtąja kalba,
užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai, gebėjimai technologijų
srityje, iniciatyvumas ir verslumas
Kūrybiškas žmogus
integruoti kūrybiškumą į formalus ir neformalaus ugdymo
programas
perėjimas prie kūrybiškumui palankių programų, metodų
ir aplinkų
Iniciatyvus, atsakingas žmogus
Savivaldi, savarankiška, atsakinga mokykla
Atsakingas mokymasis, mokymas
Slide 6
Pradiniame ugdyme
Bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas
Turinio decentralizavimas, individualizavimas
Ugdymo sričių integracijos stiprinimas
Ugdymo sąsajos su praktiniu gyvenimu
Ugdymo formų, priemonių, aplinkų įvairovė, tikslingumas
Technologijų integracija, panaudojimas
Ugdymo proceso lankstumas
Mokinio vaidmens stiprinimas
Mokytojo – profesionalo kompetencijų stiprinimas
Slide 7
Bendrosios programos (2008) atnaujintos siekiant pereiti iš
poveikio paradigmos į mokymosi, bei nuo žinių ir
supratimo prie kompetencijų ugdymo.
Ankstesnieji tyrimai rodo, kad ugdymo procese dominavo į
mokytojo, o ne į mokinių aktyvią veiklą nukreipti ugdymo
metodai, didesnis dėmesys buvo teikiamas žinių ir
supratimo, o ne žinių taikymo praktikoje ugdymui.
Slide 8
Nacionaliniai IV klasių mokinių pasiekimų tyrimai (skaitymo,
rašymo, matematikos ir gamtamokslinėje ugdymo srityse):
Mokiniams geriau sekasi pademonstruoti žinias, nei jas
taikyti bei pademonstruoti gilesnius problemų sprendimo,
mąstymo bei praktinius gebėjimus.
Akivaizdi vietovės, kurioje yra mokykla, urbanizacijos laipsnio ir
mokyklos tipo, lyties įtaka mokinių pasiekimams.
Mokytojo darbo stilius ir taikomi mokymo (si) metodai
vienas iš labiausiai mokymosi pasiekimus įtakojančių veiksnių
Žemesni mokinių pasiekimai susiję su mokymo metodais,
kuriuos taikant mokiniai mokosi pasyviai, kai neefektyviai
naudojamas ugdymosi laikas, kai užduotys nėra pakankamai
tikslingos.
Slide 9
Nacionalinių tyrimų duomenys rodo, kad ketvirtokų mokymosi
pasiekimai nežymiai blogėjo
IV klasė. Pasiekimų pokytis (kartojama testo dalis)
2003
2005
120
110
100
100
100
90.0
96.6
100
94.9
99.9
99.5
88.8
proc.
90
80
70
60
50
40
Lietuvių kalba
Skaitymas
Matematika
2007
Slide 10
Didelė dalis mokinių, kurių pasiekimai žemi ar tik
patenkinami
Mokinių pasiekimų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (2007 m.)
aukštesnysis
pagrindinis
žemas
patenkinamas
60
50
40.8
40
40
36.8
29.8
30
23
20
10
12.5
6.4
10.7
0
Lietuvių kalba, 4 kl
Matem atika, 4 kl
Slide 11
PIRLS, tarptautinis skaitymo gebėjimų
tyrimas (2001, 2006)
Pagal skaitymo gebėjimus Lietuvos ketvirtokų pasiekimai
21 pozicijoje iš 45 šalių
Bendras, vidutinis šalies ketvirtokų rezultatas yra aukščiau PIRLS
skalės vidurkio
Lietuvoje minimalų pasiekimų lygmenį pasiekia 99 proc.
Aukščiausią pasiekia tik 5 proc., aukštą – 43 proc., o vidutinį – 86
proc. Pastebima bendra aukštų rezultatų kritimo tendencija
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ketvirtokų grožinių ir
informacinių tekstų skaitymo rezultatų
Lietuvos ketvirtokai sąlyginai geriau (lyginant su kitomis šalimis)
atlieka interpretavimo, integravimo, įvertinimo užduotis nei
informacijos suradimo ir tiesioginių išvadų darymo.
Slide 12
Įdomu pastebėti
mokinių, kurie skaito dažnai (kiekvieną dieną) pasiekimai
yra šiek tiek blogesni nei tų, kurie skaito rečiau.
65 proc. skaito kasdien (532), 29 proc. 3-4 kartus per savaitę
(544) ir 5 proc. rečiau nei 3 k. per savaitę (539)
skaitančių balsu klasėje (kasdien arba kasdien, vieną ar du
kartus per savaitę) mokinių skaitymo rezultatai yra žemesni
nei rečiau skaitančių balsu. (dažnai per savaitę balsu skaityti
tenka didžiajai daugumai mokinių 78 proc.)
Slide 13
savarankiškas skaitymas (jo dažnumas) esmingai neįtakoja
skaitymo rezultatų.
Vaikai kurie skaito kasdien demonstruoja labai nežymius aukštesnius
pasiekimus, nei tie, kurie skaito savarankiškai rečiau (kartą ar du per savaitę)
Lietuvoje net 76 proc. skaito savarankiškai kasdien (538 taškai), o kartą ar du
per savaitę 21 proc. (535 taškai).
kontrolinių darbų skyrimo dažnumo ir rezultatų santykis rodo, kad
pasiekiami yra geresni tų mokinių, kuriems kontroliniai yra
skiriami vieną ar du kartus per mėnesį.
Kartą į savaitę ir dažniau kontrolinius 11 proc. (525), vieną kartą - 72 proc.
(539), 18 beveik niekada proc. (539)
Vertinat mokinių pasiekimus pagal skaitymo namų darbams indeksą,
pastebima, kad rezultatai yra geresni tų mokinių, kurių SND
indeksas yra vidutinis ir žemas (538 ir 541 taškai) 65 ir 3 proc., kai
aukšto indekso 32 proc.(534 taškai).
Slide 14
TIMSS tyrimas, matematika (2003, 2007)
Matematikos pasiekimai - 10 pozicija iš 36 šalių, rezultatų
vidurkis.
Minimalus lygį pasiekė 94 proc., vidutinį 77 proc, aukštą 42
proc, aukščiausią 10 proc. Šie lygmenys viršija tarptautinę
medianą.
Geriau sekasi skaičiai ir skaičiavimas, sunkiausia
geometrinių figūrų ir matavimų srityje.
Gebėjimai: geriausi rezultatai demonstruojant žinias,
blogesni matematikos taikyme ir matematikos mąstyme.
Slide 15
TIMSS, Gamtos mokslai
21 pozicija iš 36 tyrime dalyvavusių šalių, vos 3 taškais
lenkia skalės vidurkį.
Lietuvos ketvirtokų pasiekimai gamtamokslinėje srityje yra
akivaizdžiai žemesni nei matematikos srityje. (Lietuva 10 iš 36
šalių, 30 taškų aukštesnis už skalės vidurkį)
Tarptautinį vidurkį lenkia tik minimalų lygmenį pasiekusių
ketvirtokų dalis (2 %), vidutinį sutampa su mediana, o
aukščiausią ir aukštą lygmenį pasiekusiųjų atsilieka nuo
šalių vidurkio.
Tyrimas išryškino skirtumus tarp atskirų gamtamokslinių sričių
gebėjimų: ketvirtokai stipriausi gamtamokslinio mąstymo
srityje (524 t.), kiek blogesni rezultatai žinių srityje `(515),
blogiausi - taikymų srityje (511)
Slide 16
Taikomi mokymo metodai
90
83
80
70
60
50
44
40
Series1
30
25
20
9
10
4
0
1
2
1. Gamtos mokslus sieja su kasdieniu gyvenimu
2. Vaikai patys paaiškina nagrinėjamą temą
3. Stebi gamtos reiškinius
4. Stebi mokytoją, atliekantį eksperimentą`
5. Patys atlieka tyrimą
3
4
5
Slide 17
Nacionalinės priemonės: kūrybiškumo ir
praktinių gebėjimų ugdymas
Nacionalinis ESF lėšomis finansuojamas projektas “Pradinio
ugdymo tobulinimas” (2011 m. spalio -2014 m. spalis)
Tikslas - sukurti prielaidas ugdyti pradinių klasių mokinių
praktinius problemų sprendimo gebėjimus ir
kūrybiškumą.
Projektą vykdo Ugdymo Plėtotės Centras
http://www.upc.smm.lt/projektai/tobulinimas
/
Slide 18
Numatomi projekto rezultatai
nacionaliniai susitarimai dėl praktinių gebėjimų ir kūrybiškumo
ugdymo;
atliktas mokslinis švietimo būklės tyrimas siekiant išsiaiškinti
pradinių klasių mokinių praktinių, problemų sprendimo
gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo situaciją Lietuvoje ir užsienio
šalyse ir pateikti rekomendacijas jai gerinti;
patobulinta mokytojų kvalifikacija ugdyti vaikų praktinius
gebėjimus ir kūrybiškumą;
sukurtas besimokančių 54 mokyklų bendradarbiavimo tinklas;
sukurta virtuali mokytojų bendradarbiavimo aplinka;
parengti ugdymo organizavimo modeliai, kurie įteisinami
Slide 19
Metodinė pagalba mokykloms
parengtas ir išleistas 1 metodinis leidinys su DVD;
išversti į lietuvių kalbą ir išleisti 2 užsienio autorių metodiniai
leidiniai;
sukurta kompiuterinė mokymo priemonė (KMP)
Pagrindinis dėmesys skiriamas praktinių gebėjimų,
eksperimentavimo, tyrinėjamo gebėjimų, kūrybiškumui
ugdyti teisinių ir metodinių sąlygų sudarymui.
Slide 20
Nacionalinės priemonės:
inovatyvių ugdymo metodų ir IKT diegimas
ESF projektas „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo
ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines
komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo
metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas”
vykdytas 2009 m. liepos – 2012 m. birželio mėn.
Projektą įgyvendino UPC
http://www.inovacijos_upc.smm.lt/
Slide 21
Svarbiausi rezultatai, kuriais gali pasinaudoti
mokytojai
Lokalizuotos keturios kompiuterinės mokymo priemonės:
“Mažasis Mocartas”, “Mano darbeliai”,
“Užburtas miškas”, “Vaikų žaidimai”
Sukurtos kompiuterinės
mokymo(si) priemonės
„Liema ir padamukų planetos“
Slide 22
Išleistos metodinės priemonės apie inovatyvių mokymą
ir IKT taikymą pradinėse klasėse
Parengti pradinio ugdymo ir
specialiojo ugdymo
švietimo konsultantai
http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/konsultantai
Slide 23
Nacionalinės priemonės:
teisinių nuostatų liberalizavimas
2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis
ugdymo planas (2011 m.)
Lankstesnės ugdymo organizavimo galimybės:
20.2. Atsižvelgusi į mokinių ugdymo(si) poreikius, mokykla gali
iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems
dalykams skiriamų valandų skaičių
22. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama ugdymo
procesą/turinį organizuojant pagal dalykus arba
integravus/sujungus atskirus arba visus ugdymo dalykus ar
ugdymo sritis.
24. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik
mokykloje, bet ir už jos ribų.
Slide 24
25. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir
kitais būdais.
25.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip
(pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.
forma):
25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos
trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė
nei 1 val. 30 min.;
25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną
turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. Į šį laiką
neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;
Slide 25
Nacionalinės priemonės
Pradinio ugdymo dienynas (2011)
5.3. dirbant tiek pamokiniu, tiek integruotu būdu numatoma
savaitės integracinė tema, problema ar kitas ugdymo dalykų
programas jungiantis elementas, kuris įrašomas į tam skirtą
eilutę. Numatomi atskirų dalykų mokymosi pasiekimai įrašomi į
lentelės atitinkamas eilutes;
5.4. „Savaitės mokymosi pasiekimų“ lentelėje planuojami ir
mokymosi veiklų, skirtų pažintinei, kultūrinei, meninei,
kūrybinei, socialinei ir kt., mokymosi pasiekimai;
Slide 26
Nacionalinės priemonės
Vienas iš pastarųjų metų švietimo prioritetų – sveikas
ir saugus vaikas.
Sveikatos ugdymo bendroji programa, (2012 m.) apima
visuminį vaiko sveikatos ugdymą (socialinę, fizinę ir
psichinę/dvasinę sveikatą)
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/
Bendroji Žmogaus saugos programa, kuri apima ir atnaujina
Civilines saugos, saugaus elgesio ir Priešgaisrinės saugos
programas
Slide 27
Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas
(2010 m), LSMU
Slide 28
Psichosomatiniai nusiskundimai tarp Lietuvos
mokinių, HBSC 2010 m.
Slide 29
Patyčias patyrę mokiniai, 1994-2010 m.
Slide 30
Programos pradėtos įgyvendinti 2012-2013 m.m
Numatoma:
tobulinti pedagogų kvalifikaciją
diegti/išbandyti įvairius sveikatos ugdymo programos
įgyvendinimo modelius (sveikatos ugdymo koordinatorius)
teikti metodinę pagalbą mokytojams (metodinės rekomendacijos)
Slide 31
Ačiū už dėmesį !
[email protected]
Ko ir kaip mokysime
pradinukus rytoj?
E
Egidija Nausėdienė, ŠMM, 2012 m.
Slide 2
Pranešimo tikslai
Pristatyti švietimo strategines kryptis
Remiantis tyrimų duomenimis, apžvelgti pradinio
ugdymo padėtį
Pristatyti vykdomas ir planuojamas priemones
Slide 3
2014 – 2020 metų nacionalinė pažangos
programa
2030 m. valstybės raidos kryptis – sumani visuomenė
Tai visuomenė, kurioje skatinamas žmonių
kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria
atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.
Slide 4
Švietimui keliami tikslai
Ugdyti kūrybišką ir verslų žmogų, gebantį nuolat
mokytis, kurti žinias
Stiprinti žmogaus atsakomybę, pilietiškumą,
lyderystę, kurti bendradarbiavimą skatinančia aplinką
Didinti švietimo prieinamumą, įvairovę ir paslaugų
kokybę
Slide 5
Veiklų kryptys
Žmogus, gebantis nuolat mokytis
Bendrųjų gebėjimų stiprinimas: bendravimas gimtąja kalba,
užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai, gebėjimai technologijų
srityje, iniciatyvumas ir verslumas
Kūrybiškas žmogus
integruoti kūrybiškumą į formalus ir neformalaus ugdymo
programas
perėjimas prie kūrybiškumui palankių programų, metodų
ir aplinkų
Iniciatyvus, atsakingas žmogus
Savivaldi, savarankiška, atsakinga mokykla
Atsakingas mokymasis, mokymas
Slide 6
Pradiniame ugdyme
Bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas
Turinio decentralizavimas, individualizavimas
Ugdymo sričių integracijos stiprinimas
Ugdymo sąsajos su praktiniu gyvenimu
Ugdymo formų, priemonių, aplinkų įvairovė, tikslingumas
Technologijų integracija, panaudojimas
Ugdymo proceso lankstumas
Mokinio vaidmens stiprinimas
Mokytojo – profesionalo kompetencijų stiprinimas
Slide 7
Bendrosios programos (2008) atnaujintos siekiant pereiti iš
poveikio paradigmos į mokymosi, bei nuo žinių ir
supratimo prie kompetencijų ugdymo.
Ankstesnieji tyrimai rodo, kad ugdymo procese dominavo į
mokytojo, o ne į mokinių aktyvią veiklą nukreipti ugdymo
metodai, didesnis dėmesys buvo teikiamas žinių ir
supratimo, o ne žinių taikymo praktikoje ugdymui.
Slide 8
Nacionaliniai IV klasių mokinių pasiekimų tyrimai (skaitymo,
rašymo, matematikos ir gamtamokslinėje ugdymo srityse):
Mokiniams geriau sekasi pademonstruoti žinias, nei jas
taikyti bei pademonstruoti gilesnius problemų sprendimo,
mąstymo bei praktinius gebėjimus.
Akivaizdi vietovės, kurioje yra mokykla, urbanizacijos laipsnio ir
mokyklos tipo, lyties įtaka mokinių pasiekimams.
Mokytojo darbo stilius ir taikomi mokymo (si) metodai
vienas iš labiausiai mokymosi pasiekimus įtakojančių veiksnių
Žemesni mokinių pasiekimai susiję su mokymo metodais,
kuriuos taikant mokiniai mokosi pasyviai, kai neefektyviai
naudojamas ugdymosi laikas, kai užduotys nėra pakankamai
tikslingos.
Slide 9
Nacionalinių tyrimų duomenys rodo, kad ketvirtokų mokymosi
pasiekimai nežymiai blogėjo
IV klasė. Pasiekimų pokytis (kartojama testo dalis)
2003
2005
120
110
100
100
100
90.0
96.6
100
94.9
99.9
99.5
88.8
proc.
90
80
70
60
50
40
Lietuvių kalba
Skaitymas
Matematika
2007
Slide 10
Didelė dalis mokinių, kurių pasiekimai žemi ar tik
patenkinami
Mokinių pasiekimų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (2007 m.)
aukštesnysis
pagrindinis
žemas
patenkinamas
60
50
40.8
40
40
36.8
29.8
30
23
20
10
12.5
6.4
10.7
0
Lietuvių kalba, 4 kl
Matem atika, 4 kl
Slide 11
PIRLS, tarptautinis skaitymo gebėjimų
tyrimas (2001, 2006)
Pagal skaitymo gebėjimus Lietuvos ketvirtokų pasiekimai
21 pozicijoje iš 45 šalių
Bendras, vidutinis šalies ketvirtokų rezultatas yra aukščiau PIRLS
skalės vidurkio
Lietuvoje minimalų pasiekimų lygmenį pasiekia 99 proc.
Aukščiausią pasiekia tik 5 proc., aukštą – 43 proc., o vidutinį – 86
proc. Pastebima bendra aukštų rezultatų kritimo tendencija
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ketvirtokų grožinių ir
informacinių tekstų skaitymo rezultatų
Lietuvos ketvirtokai sąlyginai geriau (lyginant su kitomis šalimis)
atlieka interpretavimo, integravimo, įvertinimo užduotis nei
informacijos suradimo ir tiesioginių išvadų darymo.
Slide 12
Įdomu pastebėti
mokinių, kurie skaito dažnai (kiekvieną dieną) pasiekimai
yra šiek tiek blogesni nei tų, kurie skaito rečiau.
65 proc. skaito kasdien (532), 29 proc. 3-4 kartus per savaitę
(544) ir 5 proc. rečiau nei 3 k. per savaitę (539)
skaitančių balsu klasėje (kasdien arba kasdien, vieną ar du
kartus per savaitę) mokinių skaitymo rezultatai yra žemesni
nei rečiau skaitančių balsu. (dažnai per savaitę balsu skaityti
tenka didžiajai daugumai mokinių 78 proc.)
Slide 13
savarankiškas skaitymas (jo dažnumas) esmingai neįtakoja
skaitymo rezultatų.
Vaikai kurie skaito kasdien demonstruoja labai nežymius aukštesnius
pasiekimus, nei tie, kurie skaito savarankiškai rečiau (kartą ar du per savaitę)
Lietuvoje net 76 proc. skaito savarankiškai kasdien (538 taškai), o kartą ar du
per savaitę 21 proc. (535 taškai).
kontrolinių darbų skyrimo dažnumo ir rezultatų santykis rodo, kad
pasiekiami yra geresni tų mokinių, kuriems kontroliniai yra
skiriami vieną ar du kartus per mėnesį.
Kartą į savaitę ir dažniau kontrolinius 11 proc. (525), vieną kartą - 72 proc.
(539), 18 beveik niekada proc. (539)
Vertinat mokinių pasiekimus pagal skaitymo namų darbams indeksą,
pastebima, kad rezultatai yra geresni tų mokinių, kurių SND
indeksas yra vidutinis ir žemas (538 ir 541 taškai) 65 ir 3 proc., kai
aukšto indekso 32 proc.(534 taškai).
Slide 14
TIMSS tyrimas, matematika (2003, 2007)
Matematikos pasiekimai - 10 pozicija iš 36 šalių, rezultatų
vidurkis.
Minimalus lygį pasiekė 94 proc., vidutinį 77 proc, aukštą 42
proc, aukščiausią 10 proc. Šie lygmenys viršija tarptautinę
medianą.
Geriau sekasi skaičiai ir skaičiavimas, sunkiausia
geometrinių figūrų ir matavimų srityje.
Gebėjimai: geriausi rezultatai demonstruojant žinias,
blogesni matematikos taikyme ir matematikos mąstyme.
Slide 15
TIMSS, Gamtos mokslai
21 pozicija iš 36 tyrime dalyvavusių šalių, vos 3 taškais
lenkia skalės vidurkį.
Lietuvos ketvirtokų pasiekimai gamtamokslinėje srityje yra
akivaizdžiai žemesni nei matematikos srityje. (Lietuva 10 iš 36
šalių, 30 taškų aukštesnis už skalės vidurkį)
Tarptautinį vidurkį lenkia tik minimalų lygmenį pasiekusių
ketvirtokų dalis (2 %), vidutinį sutampa su mediana, o
aukščiausią ir aukštą lygmenį pasiekusiųjų atsilieka nuo
šalių vidurkio.
Tyrimas išryškino skirtumus tarp atskirų gamtamokslinių sričių
gebėjimų: ketvirtokai stipriausi gamtamokslinio mąstymo
srityje (524 t.), kiek blogesni rezultatai žinių srityje `(515),
blogiausi - taikymų srityje (511)
Slide 16
Taikomi mokymo metodai
90
83
80
70
60
50
44
40
Series1
30
25
20
9
10
4
0
1
2
1. Gamtos mokslus sieja su kasdieniu gyvenimu
2. Vaikai patys paaiškina nagrinėjamą temą
3. Stebi gamtos reiškinius
4. Stebi mokytoją, atliekantį eksperimentą`
5. Patys atlieka tyrimą
3
4
5
Slide 17
Nacionalinės priemonės: kūrybiškumo ir
praktinių gebėjimų ugdymas
Nacionalinis ESF lėšomis finansuojamas projektas “Pradinio
ugdymo tobulinimas” (2011 m. spalio -2014 m. spalis)
Tikslas - sukurti prielaidas ugdyti pradinių klasių mokinių
praktinius problemų sprendimo gebėjimus ir
kūrybiškumą.
Projektą vykdo Ugdymo Plėtotės Centras
http://www.upc.smm.lt/projektai/tobulinimas
/
Slide 18
Numatomi projekto rezultatai
nacionaliniai susitarimai dėl praktinių gebėjimų ir kūrybiškumo
ugdymo;
atliktas mokslinis švietimo būklės tyrimas siekiant išsiaiškinti
pradinių klasių mokinių praktinių, problemų sprendimo
gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo situaciją Lietuvoje ir užsienio
šalyse ir pateikti rekomendacijas jai gerinti;
patobulinta mokytojų kvalifikacija ugdyti vaikų praktinius
gebėjimus ir kūrybiškumą;
sukurtas besimokančių 54 mokyklų bendradarbiavimo tinklas;
sukurta virtuali mokytojų bendradarbiavimo aplinka;
parengti ugdymo organizavimo modeliai, kurie įteisinami
Slide 19
Metodinė pagalba mokykloms
parengtas ir išleistas 1 metodinis leidinys su DVD;
išversti į lietuvių kalbą ir išleisti 2 užsienio autorių metodiniai
leidiniai;
sukurta kompiuterinė mokymo priemonė (KMP)
Pagrindinis dėmesys skiriamas praktinių gebėjimų,
eksperimentavimo, tyrinėjamo gebėjimų, kūrybiškumui
ugdyti teisinių ir metodinių sąlygų sudarymui.
Slide 20
Nacionalinės priemonės:
inovatyvių ugdymo metodų ir IKT diegimas
ESF projektas „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo
ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines
komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo
metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas”
vykdytas 2009 m. liepos – 2012 m. birželio mėn.
Projektą įgyvendino UPC
http://www.inovacijos_upc.smm.lt/
Slide 21
Svarbiausi rezultatai, kuriais gali pasinaudoti
mokytojai
Lokalizuotos keturios kompiuterinės mokymo priemonės:
“Mažasis Mocartas”, “Mano darbeliai”,
“Užburtas miškas”, “Vaikų žaidimai”
Sukurtos kompiuterinės
mokymo(si) priemonės
„Liema ir padamukų planetos“
Slide 22
Išleistos metodinės priemonės apie inovatyvių mokymą
ir IKT taikymą pradinėse klasėse
Parengti pradinio ugdymo ir
specialiojo ugdymo
švietimo konsultantai
http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/konsultantai
Slide 23
Nacionalinės priemonės:
teisinių nuostatų liberalizavimas
2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis
ugdymo planas (2011 m.)
Lankstesnės ugdymo organizavimo galimybės:
20.2. Atsižvelgusi į mokinių ugdymo(si) poreikius, mokykla gali
iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems
dalykams skiriamų valandų skaičių
22. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama ugdymo
procesą/turinį organizuojant pagal dalykus arba
integravus/sujungus atskirus arba visus ugdymo dalykus ar
ugdymo sritis.
24. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik
mokykloje, bet ir už jos ribų.
Slide 24
25. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir
kitais būdais.
25.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip
(pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.
forma):
25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos
trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė
nei 1 val. 30 min.;
25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną
turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. Į šį laiką
neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;
Slide 25
Nacionalinės priemonės
Pradinio ugdymo dienynas (2011)
5.3. dirbant tiek pamokiniu, tiek integruotu būdu numatoma
savaitės integracinė tema, problema ar kitas ugdymo dalykų
programas jungiantis elementas, kuris įrašomas į tam skirtą
eilutę. Numatomi atskirų dalykų mokymosi pasiekimai įrašomi į
lentelės atitinkamas eilutes;
5.4. „Savaitės mokymosi pasiekimų“ lentelėje planuojami ir
mokymosi veiklų, skirtų pažintinei, kultūrinei, meninei,
kūrybinei, socialinei ir kt., mokymosi pasiekimai;
Slide 26
Nacionalinės priemonės
Vienas iš pastarųjų metų švietimo prioritetų – sveikas
ir saugus vaikas.
Sveikatos ugdymo bendroji programa, (2012 m.) apima
visuminį vaiko sveikatos ugdymą (socialinę, fizinę ir
psichinę/dvasinę sveikatą)
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/
Bendroji Žmogaus saugos programa, kuri apima ir atnaujina
Civilines saugos, saugaus elgesio ir Priešgaisrinės saugos
programas
Slide 27
Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas
(2010 m), LSMU
Slide 28
Psichosomatiniai nusiskundimai tarp Lietuvos
mokinių, HBSC 2010 m.
Slide 29
Patyčias patyrę mokiniai, 1994-2010 m.
Slide 30
Programos pradėtos įgyvendinti 2012-2013 m.m
Numatoma:
tobulinti pedagogų kvalifikaciją
diegti/išbandyti įvairius sveikatos ugdymo programos
įgyvendinimo modelius (sveikatos ugdymo koordinatorius)
teikti metodinę pagalbą mokytojams (metodinės rekomendacijos)
Slide 31
Ačiū už dėmesį !
[email protected]