Seminaro „Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas" medžiaga

Download Report

Transcript Seminaro „Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas" medžiaga

Mokymosi mokytis kompetencijos
ugdymas klasėje
Eglė Pranckūnienė, 2010 m. gruodis
Trys svarbiausi klausimai
1. Ko mes siekiame?
2. Koks yra geriausias būdas
organizuoti mokymą?
3. Iš kur žinosime, kad tai veikia?
Trintis
Upės ciklai
Komp.skaičiuokl
Augalo dalys
Šokis
Lytinis švietimas
Florens
Naitingeil
Romėnai Britanijoje
Tudorų dinastija
Makbetas
Spalvų
derinimas
Atsakingas
pilietis
Geras
mokinys
Praktiniai
Tyrimo
Mąstymo
gebėjimai
gebėjimai
gebėjimai
gebėjimai
pasitikintis
smalsus
Socialiniai
lankstus
verslus
atjaučiantis
Mokymosi
gebėjimai
principingas
Kokių gebėjimų reikia šiandien?
• Bendradarbiauti su kitais;
• Susidoroti su netikėtumais/trukdžiais
• Panaudoti įvairių dalykų/lygių žinias ir
gebėjimus
• Verbaliniai/kalbiniai gebėjimai
• Problemų sprendimas ir sprendimų
priėmimas
Kokios yra didelio atotrūkio tarp
numatomo ir realaus ugdymo turinio
priežastys?
Pagrindinės kompetencijos apibrėžimas
Pagal EK Švietimo ir kultūros direktorato B darbo grupės apžvalgą
Pagrindinės kompetencijos - daugiafunkcinė žinių,
gebėjimų ir nuostatų visuma, būtina kiekvienam
asmeniui, kad jaustų pasitenkinimą savo gyvenimu ir
siektų tobulėti, aktyviai dalyvautų visuomenės
gyvenime, susirastų tinkamą darbą.
TIKSLAI IR VERTYBĖS
Mokinys, mokydamasis pagal
Bendrąsias programas, tampa:
• pasitikintis savimi – teigiamai save vertina,
yra atsakingas, patikimas, iniciatyvus,
kūrybingas;
• bendraujantis ir bendradarbiaujantis –
konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų,
kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais;
• pasirengęs mokytis visą gyvenimą – yra
įgijęs būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis,
siekiantis žinių, kūrybingai jas taikantis
problemoms spręsti;
• aktyvus – dalyvauja bendruomenės
gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir
pasaulio kultūros ir gamtinės aplinkos
puoselėjimo, socialinės ir ekonominės gerovės
kūrimo.
BENDROSIOS
KOMPETENCIJOS
 Mokymasis mokytis
 Komunikavimo
 Pažinimo
 Socialinė
 Iniciatyvumo ir kūrybingumo
 Asmeninė
GEBĖJIMAI IR KOMPETENCIJOS
Menai
Technologijos
Socialiniai
mokslai
BENDROSIOS Kalbos
Kūno
kultūra KOMPETENCIJOS
Informacinės
technologijos
Matematika
Gamtos
mokslai
2. Koks yra geriausias būdas
organizuoti mokymą?
Planavimas IR planavimas
pažangai
Komandinis
darbas
Mokymasis mokytis
Kūrybiškumas
Gamtos
mokslai
Istorija
Menai
Mokymo-mokymosi paradigmos
Specifinės/baigtinės
užduotys
SAVARANKIŠKAS
BAIGTINIŲ DALYKŲ
MOKYMASIS
TRADICINIS MOKYMAS
Mokytojo
kontroliuojamas mokymas
Mokinio
valdomas mokymasis
RESURSAIS IR DISKUSIJA
GRĮSTAS
PROBLEMINIS
MOKYMAS
Atviros/probleminės
ATVIRAS
MOKYMASIS
užduotys
Pagal Stephanson
Galimi mokymosi
modeliavimo principai
• Dalykinis, integruotas, mokinio inicijuotas
mokymasis ir mokymosi refleksija.
• Mokymo ir mokymosi metodų įvairovė.
• Gerai suplanuotas mokymasis.
• Mokymasis skirtingoje aplinkoje ir su įvairiais
žmonėmis.
• Daug ir svarbios sąsajos su gyvenimu ir
aktualiais klausimais.
• Visapusiškas suderintas mokinio vertinimas.
Mokymo(si) veikla turėtų:
padėti mokiniams įgyti ir išsiugdyti naujų gebėjimų, o
kartu leistų jiems bandyti ir tyrinėti jau turimas
kompetencijas, palikdami laisvę mokinių
savarankiškumui, duodami įdomias vertingas užduotis
Užduotyje turėtų būti:
– įvardytos užduotimi ugdomos kompetencijos
(nuostatos, žinios ir gebėjimai) ir konkretus
turinys (pvz., tema, problema ir kt.);
– numatytos veiklos ir metodai, padedantys
ugdyti įvardytas kompetencijas;
– numatyta galimybė mokiniams įsivertinti, kaip
jiems sekasi siekti iš(si)keltų uždavinių;
– numatyta, kad mokymas(is) atitiktų šiuos 6
principus:
Kad įgytų mokėjimo mokytis
kompetenciją, mokiniai turėtų
išsiugdyti šias nuostatas:
• suprasti, kad mokymasis yra vertingas, visą gyvenimą
trunkantis procesas;
• jausti poreikį mokytis ir tobulėti;
• siekti pažinti save kaip besimokančiuosius;
• savarankiškai, kryptingai ir atkakliai siekti užsibrėžto
tikslo;
• pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme;
• jausti atsakomybę už savo mokymosi veiklą, procesą ir
rezultatus;
• dalytis žiniomis, įgyta patirtimi su kitais žmonėmis
Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos
mokymosi gebėjimus
• kelti mokymosi tikslus, uždavinius:
• planuoti mokymosi veiklą:
• kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių:
• apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir
rezultatus:
• remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti
naujus mokymosi uždavinius
Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos
mokymosi gebėjimus
•
kelti mokymosi tikslus, uždavinius:
–
–
–
–
suprasti, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla;
siekti išsiaiškinti, ką jau geba, ko dar reikėtų mokytis;
suprasti, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, kurios – ne;
gebėti išsikelti realius mokymosi uždavinius;
•
planuoti mokymosi veiklą:
•
kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių:
–
–
–
planuoti ir pasirinkti mokymosi laiką;
pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas;
pasirinkti tinkamas mokymosi priemones;
–
–
–
–
mokytis siejant naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta;
išsiaiškinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti, koreguoti;
taikyti atitinkančias mokymosi stilių ir tinkamas užduočiai atlikti strategijas;
susitelkti, išlaikyti dėmesį mokymosi užduočiai atlikti;
–
–
–
mokytis individualiai, grupėje, klasėje;
mokytis iš įvairių informacijos šaltinių;
tvarkyti informaciją: rasti, suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritiškai vertinti;
•
susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis, atkakliai ieškoti išeities, valingai dirbti;
•
apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus:
•
remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti naujus mokymosi uždavinius
–
–
įvertinti savo mokymosi veiklą ir rezultatus, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis;
numatyti, ką kitą kartą atlikdami panašaus pobūdžio užduotį darytų kitaip;
Kad mokiniai galėtų sėkmingai
ugdytis mokymosi gebėjimus, jie
turi žinoti ir suprasti:
• kaip vyksta mokymosi procesas;
• kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka
vienai ar kitai mokymosi problemai spręsti;
• kad yra įvairių mokymosi stilių;
• koks yra jų mokymosi stilius, mokymosi
galios ir galimybės;
• iš kokių šaltinių galima mokytis.
MOKĖJIMO MOKYTIS
KOMPETENCIJA
“Noriu
mokytis”
• Mokėdamas mokytis, patirsiu mokymosi džiaugsmą,
gebėsiu įsivertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses,
išsikelsiu realius mokymosi tikslus, numatysiu
mokymosi kelią, o įsivertinęs sėkmę, mokysiuosi
toliau.
• Mokiniai:
• Išsiaiškina, kurios asmeninės savybės padeda mokytis;
• Išsikelia aiškius mokymosi uždavinius;
• Pasirenka tinkamus mokymosi būdus ir informacijos
šaltinius;
• Geba planuoti laiką;
• Stebi ir apmąsto pažangą.
Mokymosi mokytis kompetencija
•
•
•
•
•
•
Nepriklausomi tyrėjai
Kūrybingi mąstytojai
Komandos darbuotojai
Patys sau vadovai
Veiksmingi dalyviai
Apmąstantis mokiniai
3. Iš kur žinosime, kad tai veikia?
Kaip žinoti, ar pasiekėme
užsibrėžtų tikslų?
Besimokantieji gali parodyti, kad jie:
• Priima savarankiškus sprendimus dėl mokymosi, patys
keldami klausimus;
• Perkelia mokymosi idėjų supratimą iš vieno dalyko į kitą,
arba iš vieno tyrimo objekto ar konteksto į kitą;
• Vis labiau pasikliauja savo patirtimi analizuodami
problemas, galinčias turėti įtakos jų ar kitų žmonių
gyvenimui;
• Analizuodami naujas idėjas, įrodymus, nuomones bei
požiūrius, labiau pasitiki savimi ir kūrybingiau
interpretuoja įvairias situacijas.
Atviras ir išsamus kompetencijų
ugdymas
• Aiškus kompetencijomis pagrįstas tikslas
kiekvienai pamokai ar užduočiai (arba dvejopi
tikslai, padėsiantys suderinti dalyko mokymąsi ir
kompetencijos ugdymą).
• Mokykite strategijų, kurios padės ugdyti arba
tobulinti kompetencijas.
• Suteikite galimybių praktikuotis arba taikyti
kompetenciją įvairiuose kontekstuose.
• Apmąstykite kompetencijų ugdymą, kad
suteiktumėte galimybę aiškiai išreikšti ir pasitikėti
gebėjimais (parenkite pokalbį apie
kompetencijas).
• Stebėkite, kaip vyksta kompetencijų ugdymas
(„Kaip man žinoti, kad aš tobulėju?“).
Planą sudaro:
•
•
•
•
•
•
Dalykas……………………………
Pamokos tema………………….
Mokymosi uždaviniai (rezultatai)........
Mokinių motyvacija………………………
Mokomoji veikla………………
Palikta vieta mokytojo įsivertinimui
(ar tinkamai iškelti uždaviniai)………
Kam planavimas gali būti
naudingas?
Uždaviniai
Dalykinės
kompetencijos
Bendrosios
kompetencijos
Pamokos mokymosi uždaviniai –
pagrindinis mokytojo planavimo įrankis
• Nurodo tai, ko norime mokinius išmokyti: įgūdžius,
gebėjimus, žinias ir supratimą
• Remiantis mokymosi uždaviniais parenkamos aiškios,
glaustos, su konkrečia veikla susijusios užduotys,
sudarančios galimybes kiekvienam mokiniui (mokinių
grupei) pasiekti kuo geresnių rezultatų
• Atlikta užduotis rodo, kaip mokinys pasiekė iškeltų
uždavinių, kaip įsisavino medžiagą ir leidžia įvertinti
pažangą.
Mokymosi uždaviniai padeda susitarti
mokytojui su mokiniais dėl pamokos siekių ir
laukiamų rezultatų, įtraukia mokinius į
vertinimą
Uždaviniuose numatoma, kaip mokiniai parodys rezultatą žinias, supratimą, gebėjimą, nuostatas:
• pasinaudodami jutimo organais sugrupuoti pateiktas
įvairias atliekas - įgūdis, gebėjimas
• nurodyti, kad kai kurios medžiagos yra blizgios ir pagal tai
gali būti grupuojamos – žinios
• paaiškinti, kad kai kurios medžiagos turi savybę atspindėti
šviesą - supratimas
Mokymosi uždaviniai
Mokymosi uždaviniai – ketinimai nusakomi
konkrečiai, pamatuojamais teiginiais, rodančiais,
laukiamus mokinių mokymosi rezultatus
artimiausiu metu (pamokoje).
Pvz., mokiniai gebės:
– nurodyti tris atsinaujinančiųjų išteklių
naudojimo privalumus;
– taisyklingai naudoti skyrybos ženklus tiesioginei
kalbai užrašyti.
Aprašant laukiamus mokymosi rezultatus
numatoma, kaip mokinys parodys, kad išmoko
Vartojami mokinio veiklą parodantys veiksmažodžiai:
Analizuoti
Argumentuoti
Vertinti
Palyginti
Nurodyti/
Parodyti
Pateikti
pavyzdžių
Prognozuoti
Apibūdinti
Aptarti
Pagaminti
Ištirti
Paaiškinti
Nustatyti
Iliustruoti
Pateisinti
Suplanuoti
Peržiūrėti
Apibendrinti
Atlikti
Padaryti išvadą
Tokie veiksmažodžiai vartojami ir formuluojant artimuosius mokymosi tikslus,
pvz., pamokos mokymosi uždavinius
Mokymuisi mokytis labiausiai tinka
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Nuosekli pamokos struktūra;
Vertinimas kaip mokymasis;
Aktualijos
Darbas komandoje
Akademiniai iššūkiai
IT
Apmąstymas, refleksija
Mąstymo įrankių kūrimas ir taikymas
Problemų sprendimas
Tyrinėjimo metodai
Ryšiai su realiu pasauliu
Kaip mums geriausiai sekasi
mokytis
•
•
•
•
•
•
•
•
Įdomi projektinė veikla;
Tikro gyvenimo patirtys
Kai mokytis smagu
Kūrybinės meninės užduotys
Kai patys pasirenkame ko mokytis
Gaminame realius daiktus;
Dirbame komandoje
Ilgalaikės užduotys, .....
Glosterio mokyklos mokiniai
Mokymas(is) atitiktų šiuos 6 principus:
•
mokymasis turi būti tikroviškas, aktualus ir įtraukiantis;
•
mokymasis turi būti aiškus, tikslus, t. y. nukreiptas į konkretų
adresatą;
•
mokymasis turi suteikti mokiniams savarankiškumo pojūtį;
•
mokymasis turi kelti iššūkius ir būti pritaikytas skirtingų
mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams;
•
mokymasis turi sudaryti galimybių prisiimti skirtingus vaidmenis ir
atsakomybę;
•
mokymasis turi plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau.