Transcript Tyrimo klausimai

IT MOKYKLOJE TYRIMAS
•TYRIMO TIKSLAI
•TYRIMO METODOLOGIJA
•TYRIMO REZULTATAI
•LIETUVOS MOKYKLŲ
ATVEJAI
TYRIMO TIKSLAI
SITES M2 — kokybinis tyrimas, skirtas išsamiai
išnagrinėti geriausiems įvairių šalių IKT taikymo
pavyzdžiams - “IKT pedagoginėms naujovėms”.
Mokymosi procesas yra “IKT pedagoginė naujovė”, jei:
•IKT vaidmuo ugdymo procese yra svarbus.
•Pastebimi akivaizdūs mokytojo ir moksleivių
vaidmenų, ugdymo tikslų, mokymo priemonių bei
infrastruktūros pokyčiai.
•Turi akivaizdžiai teigiamos įtakos moksleivių
rezultatams (žinioms, gebėjimams, nuostatoms, kt.).
•Yra ilgalaikė ir gali būti plačiau pritaikoma.
•Tenkina šalies švietimo naujovės kriterijus.
TYRIMO TIKSLAI
•Nustatyti ir pateikti išsamius aprašymus IKT panaudojimo
ugdymui pavyzdžių (“IKT pedagoginių naujovių”), kurie yra
vertingi tyrime dalyvaujančiai šaliai ir gali būti pritaikyti diegiant
IKT platesniu mastu arba panaudoti kitų šalių mokyklose.
•Šalies ir regiono švietimo darbuotojams bei politikams pateikti
informacijos, kuria jie galėtų pasinaudoti priimdami sprendimus
apie IKT vaidmenį keliant naujus švietimo tikslus, tenkinant
švietimo poreikius bei sprendžiant ugdymo problemas.
•Pateikti mokytojams ir kitiems švietimo praktikams naujų
pavyzdžių, kaip, pasitelkus IKT, galima patobulinti mokymą ir
mokymąsi.
•Ištirti kontekstą ir įvairius veiksnius, kurie turi įtakos
sėkmingam ir nuolatiniam “IKT pedagoginių naujovių” taikymui
įvairiose šalyse.
TYRIMO METODOLOGIJA
•Tyrimo laikas: SITES M2 studija vyko 1999–2002 metais.
Lietuvoje informacijos rinkimas vyko 2001 m. vasario –
balandžio mėn.
•Tyrime dalyvavo 28 šalys; nacionalinėse tyrimo grupėse dirbo
241 žmogus.
•Tyrimo objektas: kiekviena šalis turėjo ištirti po 4
veiksmingiausius IKT taikymo pavyzdžius pradinės, pragrindinės
ir vidurinės mokyklos klasių moksleiviams mokyti - iš viso nuo 4
iki 12 pavyzdžių. Lietuvoje buvo tiriama viena pagrindinės
mokyklos (5–10 klasių) amžiaus grupė - iš viso 4 pavyzdžiai;
tyrimo koordinatorė Lietuvoje – Lina Markauskaitė.
•Iš viso buvo atrinkta 174 pavyzdžiai.
•Ataskaitas apibūdino Tarptautinio koordinavimo komiteto nariai,
naudodami viršutinio lapo kodavimo schemą, grindžiamą
projekto konceptualiniu planu ir tyrimo klausimais.
TYRIMO METODOLOGIJA
Duomenų rinkimo metodai:
1. Interviu:
–
–
–
–
–
–
–
su naujoves taikančiais mokytojais;
su mokytojais, kurie netaiko naujovių;
su mokyklos IT koordinatoriumi (arba jo funkcijas atliekančiu asmeniu);
su mokyklos direktoriumi;
su mokyklą kuruojančiu rajono arba apskrities švietimo administratoriumi;
su mokiniais;
su mokinių tėvais.
2. Klausimynai:
–
–
mokyklos direktoriui;
IT koordinatoriui.
3. Stebėjimas klasėje.
4. Su naujove susijusių dokumentų analizė.
TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrimo klausimai:
IKT ir naujoviška pedagoginė praktika
•Kokia IKT paremta pedagoginė praktika laikoma naujoviška?
Kuo ji skiriasi ir kuo panaši kiekvienoje šalyje?
•Kokia nauja mokytojų ir mokinių rolė siejama su naujoviška,
technologija paremta, pedagogine praktika? Kaip šios naujovės
keičia mokytojų ir mokinių darbą klasėje? Kaip ji paveikia
mokytojo-mokinio ir mokinio–mokinio santykius?
•Kaip ši praktika pakeičia klasę? Kokiais būdais IKT naudojimas
pakeičia klasės įvaizdį, pratęsia mokymosi dieną, nugriauna
klasės sienas ir į mokymosi procesą įtraukia ir kitus veikėjus
(pvz., tėvus, mokslininkus ar verslininkus)?
•Kokie taikomos technologijos ypatumai skatina naujovišką
pedagoginę praktiką? Kaip šie ypatumai suformuoja praktiką,
kurią jie skatina?
TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrimo klausimai:
IKT ir mokymo planas
•Kaip naujoviška praktika pakeičia mokymo
plano turinį ir tikslus? Kaip ši praktika įtakoja
mokinių sugebėjimus, nuostatas ir kt.? Ar ši
praktika pakeitė tai, ką mokiniai mokosi, ir tai,
ką reikia išmokti mokytojams? Ar ji pakeitė
mokinių rezultatų vertinimo būdą?
TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrimo klausimai:
IKT mokyklose
•Kokie kontekstiniai veiksniai yra siejami su
naujovių naudojimu? Kurie veiksniai sieja
įvairią, naujovišką, pedagoginę praktiką? Kurie
veiksniai taikomi skirtingoje praktikoje? Kaip
kontekstiniai veiksniai prisideda prie naujovių
sustiprinimo ir perkėlimo/perdavimo?
•Kas užkerta kelią naudoti IKT naujoviškais
būdais? Kaip mokytojai kovoja su šiomis
kliūtimis? Kaip mokytojai susitvarko su tuo, kad
neturi pakankamai priemonių?
TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrimo klausimai:
IKT strategija
•Kokia vietinė strategija, susijusi su personalo
mokymu, mokesčiais už kompiuterius
mokiniams, technologijos prieinamumu,
technine pagalba ir kt., yra efektyvi palaikant
naujoves?
•Kokia valstybinė telekomunikacijų strategija,
susijusi su interneto įvedimu mokyklose,
aparatūros pirkimu, mokytojų mokymu ir
mokinių naudojimosi internetu, yra efektyvi
palaikant šias naujoves?
TYRIMO REZULTATAI
Daugelyje skirtingų šalių ir grupių mokytojai ir
mokiniai naudojo panašią naujovišką pedagoginę
praktiką, grindžiamą technologija.
Naujovės darė įtaką:
•mokinių IKT įgūdžių įgijimui (75%) ;
•mokytojų IKT įgūdžių įgijimui (63%);
•mokinių teigiamam požiūriui į mokymąsi (68%);
•dalyko žinių įgijimui (63%);
•mokinių bendradarbiavimo įgūdžių įgijimui (63%);
•mokytojų naujų pedagoginių įgūdžių įgijimui (57%) .
TYRIMO REZULTATAI
IKT ir naujoviška pedagoginė praktika
•Mokytojai nebebuvo žinių teikėjai, bet patarinėjo
mokiniams (90% visų atvejų), kūrė mokinių veiklos
struktūrą (80%) ir kontroliavo mokinių daromą progresą
(76%); kūrė produktus (56%), bendradarbiavo su
kolegomis (59%).
•Mokiniai per pamokas bendradarbiavo su kitais (83%),
ieškojo informacijos (74%), kūrė produktus (61%), atliko
tyrimus (39%), sprendė realias problemas (33%).
•Buvo naudojamas elektroninis paštas (68%) ir bendrosios
paskirties programinė įranga (78%).
•IKT buvo naudojamos ieškant informacijos (77%) ir
bendraujant (55%).
TYRIMO REZULTATAI
IKT ir mokymo programa
•
•
•
Naujo turinio atsiradimas (27%).
Naujų tikslų atsiradimas (37%).
Programos pasikeitimai buvo susiję su esamo turinio
reorganizavimu (68%).
• Laiko perskirstymas naujovei (36%).
• IKT grindžiami mokymo planų arba turinio pokyčiai (18%):
1. pavyzdžiai orientuoti į vieno dalyko dėstymą (mokymo turinio ir
koncepcijos tobulinimas);
2. teminis dėstymas (informacijos valdymo ir visą gyvenimą
trunkančio mokymosi tikslai, pritaikyta tarpdisciplininė ir tematinė
praktika, praplėstos dalykų ribos);
3. visą mokyklą apimančios mokymo programos (tikslai susiję su
mokyklos vizija, kuri ugdė mokinių atsakomybę už savo mokymąsi;
vyrauja komandinis mokymas ir klasės bei mokyklos ribų
praplėtimas).
TYRIMO REZULTATAI
•
•
•
IKT mokyklose
(Naujovių tęstinumo sąlygos)
Naujovė buvo išlaikyta bent metus
(75%).
Įrodyta, kad naujovė buvo įdiegta ir kitur
(41%).
Įrodyta, kad naujovė buvo ne tik tęsiama,
bet ir perduodama (34%).
TYRIMO REZULTATAI
Naujovių tęstinumo sąlygos
•Mokytojų parama.
•Mokytojų profesinis lavinimas.
•Administracijos parama.
•Mokyklos personalo ir naujovių pradininkų
parama.
•Finansavimas, remiančios strategijos ir planai.
•Naujos aplinkos infrastruktūros ir resursų
tinkamumas, mokytojų palaikymas, mokymo
planų skatinimas.
TYRIMO REZULTATAI
IKT strategija
•Yra ryšys tarp naujoviškos praktikos ir
mokyklos politikos ir planų (63%).
•Ryšys su nacionaline IKT politika (73%).
•Ryšys su bendresne nacionaline švietimo
politika (61%).
•Ryšys su nacionaline ir mokyklos lygio IKT
politika (54%).
TYRIMO REZULTATAI
•
•
•
•
•
PASIŪLYMAI
Mokytojams:
Suteikti mokinių veiklai struktūrą, vadovauti jų
darbui ir kontroliuoti mokymosi procesą.
Bendradarbiauti su kolegomis kuriant medžiagą.
Kurti sudėtingas tyrimo ir problemų sprendimo
užduotis.
Padėti mokiniams susisiekti su išoriniais ekspertais,
kitų mokyklų mokiniais ir mokytojais.
Padėti mokiniams dalyvauti realaus pasaulio
įvykiuose ir veikloje.
TYRIMO REZULTATAI
•
•
•
•
•
PASIŪLYMAI
Mokyklos administratoriams:
Remti naujoves.
Kurti naujovėms tinkamą aplinką.
Įsitraukti į naujovę tiesiogiai.
Inicijuoti naują mokymo ir mokymosi viziją
bei mokymo planų pokyčius.
Organizuoti mokytojų profesinį lavinimą.
TYRIMO REZULTATAI
•
•
•
•
PASIŪLYMAI
Nacionaliniams strategams:
IKT ir švietimo strategijos turi aiškiai nusakyti, kaip
IKT galėtų pakeisti švietimą ir pagerinti mokinių
pasiekimus.
Aprūpinti mokyklas finansavimu ir resursais.
Palaikyti švietimo programinės įrangos, suderintos
su mokymo planais, kūrimą.
Kurti ne didžiulius IKT panaudojimo švietime
planus, bet diegti detalesnes, praktika remiamas
programas, kurios paveiktų mokyklas ir pamokas.
TYRIMO REZULTATAI
•
•
PASIŪLYMAI
Nacionaliniams strategams:
Reikia keisti:
1. Mokymo planus.
2. Mokytojų profesinį lavinimą.
3. Vertinimą.
Šiuos dalykus suderinti:
1. Mokymo programa turi atspindėti naujus planus ir
turinį.
2. Mokytojai turi būti apmokomi, kaip naudoti IKT,
norint integruoti šiuos planus ir turinį į pamokas.
3. Turi būti sukurta tokia vertinimo sistema, kuri
galėtų įvertinti naujų įgūdžių pasiekimus.
LIETUVOS ATVEJAI
1. IKT integravimas į dailės teorijos ir meno
istorijos pamokas Kaišiadorių Algirdo
Brazausko vidurinėje mokykloje.
2. Informacinių gebėjimų ugdymas atliekant
projektus Panevėžio ”Vyturio” vidurinėje
mokykloje.
3. IT integravimas į astronomijos pradmenų kursą
Karmėlavos Balio Buračo vidurinėje mokykloje.
4. Projektų metodo taikymas per informatikos
pamokas Šilutės 4-ojoje vidurinėje mokykloje.
LIETUVOS ATVEJAI
1. Naujovės aprašymas:
• Įvadinė informacija.
• Trumpas naujovės aprašymas.
2. Analizė:
• Mokyklos kontekstas ir naujovė:
• Informacija apie mokyklą.
• Mokyklos kultūra.
• IKT mokykloje ir už jos ribų.
• Šalies bei regiono kontekstas ir naujovė:
• Nacionalinė politika.
• Naujovės teminė analizė.
LIETUVOS ATVEJAI
Naujovės teminė analizė:
•
•
•
•
•
•
•
Ugdymo tyrinys, tikslai ir vertinimas.
Mokytojo veikla ir rezultatai.
Moksleivio veikla ir rezultatai.
Naudojama įranga ir jos taikymo būdai.
Naujovės diegimo problemos ir sprendimai.
Įtvirtinimas.
Platesnis pritaikymas.
LIETUVOS ATVEJAI
Pagrindinės kliūtys įtvirtinant naujoves Lietuvos mokyklose:
•Atotrūkis tarp ugdomų naujų gebėjimų ir formalių dalyko žinių,
reikalingų laikant abitūros egzaminus.
•Projektinei veiklai nėra numatyta valandų privalomuose ugdymo
planuose; projektinis darbas nėra tarifikuojamas; projektų išlaidos
nėra atlyginamos; pagal Bendrąsias programas informatika yra
privalomas dalykas tik nuo IX klasės, o IKT panaudojimas per
kitų dalykų pamokas nėra apibrėžtas.
•IKT koordinatorių ir techninio personalo trūkumas.
•Nepakankamas mokytojų profesinio rengimo lygis.
•Nepakankamas mokytojų ir moksleivių kompiuterinio
raštingumo lygis.
•Specialistų parengtų metodinių rekomendacijų ir priemonių
trūkumas.
•IKT priemonių trūkumas, maža jų įvairovė.