Transcript parsisiųsti

“Vėtrungės” gimnazijos biologijos
mokytoja metodininkė
Ingrida Rimkienė
2012m. lapkričio 13d.
Koks turėtų būti ugdymo
procesas?
•
•
•
•
•
•
•
Mokinys mokosi aktyviai, mokosi mokytis:
Renka, apibendrina, panaudoja informaciją;
Tyrinėja aplinką;
Kelia problemas ir ieško sprendimų;
Daro išvadas ir prognozuoja;
Pristato savo darbo rezultatus;
Argumentuotai vertina ir įsivertina.
Mokomųjų dalykų krūviai
matematikos
2,7
gimtosios kalbos
2,7
anglų kalbos
2,5
rusų kalbos
2,4
vokiečių kalbos
2,2
geografijos
2,1
istorijos
2,1
fizikos
2,0
biologijos (gamta ir žmogus)
1,9
prancūzų kalbos
1,8
kūno kultūros
1,3
informacinių technologijų
1,3
muzikos
1,2
darbų (technologijų)
1,1
dailės
1,1
etikos
0,9
tikybos
0,8
0
1
2
3
4
„Jeigu mokytojai reikalautų visko,
kas parašyta vadovėliuose, tai
mokiniai išprotėtų“.
Kaip mokytojas turi organizuoti
pamoką?
Geros pamokos modelis
 Pamokos uždavinys (ką pasieksiu per 45 min.)
 Pasiekta pažanga
 Metodai ir priemonės pažangai pasiekti
 Užduotys
 Vertinimas
 Darbas su skirtingu gebėjimų mokiniais
 Mokytojo ir mokinių santykiai, bendravimo
kultūra
 (pagal išorės vertintojų pamokos stebėjimo protokolą)

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas
Apibendrinamasis
10%
Diagnostinis
15%
Formuojamasis
75%
Motyvacija
 Motyvacija
 Asmens noro įsitraukti į veiklą stiprumas
 Trys svarbiausi požiūriai į motyvaciją
 Poreikiais grįstas požiūris
 Požiūris į motyvaciją kaip į procesą
 Mokymusi/sustiprinimu grįstas požiūris
Bendrosios teorinės išvados
Mokinio motyvacija priklauso nuo:
 Požiūrio į mokytoją
 Požiūrio į dalyką ir mokymosi situaciją
 Požiūrio į save
 Tikėjimo sėkme
Požiūris į mokytoją
 Mokytojas gali tapti kliūtimi tarp mokinio ir dalyko
 Priežastis – psichologinė įtampa
Kaip mokytojas galėtų taisyti tokią padėtį:
 Išklausyti ir stengtis suprasti
 Elgtis su mokiniu maloniai
 Panaudoti visas turimas progas santykių gerinimui
 Permąstyti mokymą, kad jis taptų veiksmingesniu
Mokymosi variklis
(gerasis ratas)
Sėkmė,
patiriama mokinio.
Paskatinimas,
susidedantis iš pagyrimų,
savigyros ir bendraklasių
pripažinimo.
Motyvacija
didėja kartu su įgautomis jėgomis
ir dedamomis pastangomis
Tikėjimas savimi
Mokiniai tiki savo jėgomis,
didėja jų pasitikėjimas ir auga
savigarba.
Mokymosi variklis
(blogasis ratas)
Nesėkmė,
patiriama mokinio.
Netenkama motyvacijos,
kartu silpsta jėgos ir
pastangos.
Kritika
arba paskatinimo trūkumas,
kartu su asmeniniu
nepasitenkinimu.
Netenkama pasitikėjimo
Mano, kad nesugeba.
Pasitikėjimas ir savigarba
žlunga.
Nesėkmė
 Mokiniai sieja sekimąsi su pastangomis,
gebėjimais, gabumais, sėkme ir/ar užduoties
sunkumu
 Maždaug nuo 11 metų amžiaus mokiniai pradeda
suvokti, kad tokios nesėkmių priežastys, kaip
pastangų trūkumas ir gabumų trūkumas, tiesiogiai
nepriklauso viena nuo kitos
 Labiau linkę mokytis tie mokiniai, kurie tiki, kad
pastangos veikia pasiekimus
Mokymasis iš nesėkmės
 Nesėkmę gali patirti kiekvienas. Norint išvengti
nesėkmių, reikia išmokti sveikai į jas reaguoti ir
teisingai išsiaiškinti nesėkmių priežastis.
 Jei mokinys nusprendžia, kad jo nesėkmių
priežastis yra gabumų trūkumas, jis dažnai
pradeda taikyti ydingą “nesėkmių vengimo”
strategiją – tiesiog vengia nesėkmės net
nebandydamas siekti sėkmės – taiko formulę
“nesieksi ir nenusivilsi”.
Kaip mokytojas galėtų taisyti tokią padėtį:
 Garantuoti sėkmingą mokymąsi apgalvotai
parinkdami užduotis ir paaiškindami tikslus
 Padrąsinti mokinius
 Pabrėžti, kad sėkmė priklauso nuo to, ko, kiek ir kaip
mokaisi.
 Naudoti grupinį darbą savęs vertinimui pagerinti.
Motyvuojanti aplinka
Rekomendacijos (Sass, Teaching of Psychology,
1987)








Mokytojo entuziazmas
Mokytojo savitarpio santykiai su mokiniais
Turinio reikalingumo suvokimas
Organizuotumas (laiko ir kitų išteklių taupus
panaudojimas, efektyvios praktikos ir perėjimai)
Tinkamas sudėtingumo lygis
Pavyzdžių pateikimas
Aktyvus mokinių įtraukimas
Įvairovė (formų, metodų, tempo, patirčių, kontekstų)
20 – 80 taisyklė
“20% to , ką darote , lemia 80%
rezultato, todėl dirbkime ne sunkiau , o
sumaniau , susitelkdami į tuos
veiksnius, kurie lemia rezultatus”,Geoff Petyy.
Kiekvienas mokytojas atranda
veiksmingiausius mokymo būdus
KAS VEIKSMINGIAUSIA PER
BIOLOGIJOS PAMOKAS?
 AR YRA STEBUKLINGŲ MOKYMO METODŲ,
KURIE PADĖTŲ PASIEKTI LABAI GERŲ
REZULTATŲ?
1.Mokykimės biologijos, o ne
vadovėlio puslapius iš eilės
 Mokytojas turi aiškiai, suprantamai,naudodamas
įvairius pavyzdžius,modelius, paveikslus paaiškinti
mokomąją medžiagą.
 Mokinys turi įgyti suvokimą, o tada gali gilinti žinias
įvairiuose vadovėliuose ir t.t.,
 Svarbu ugdyti gebėjimus:
a)atliekant užduotis, lavinančias mąstymą;
b)atliekant praktinius darbus;
2.Mokykime kurti užrašus, kurie
padės ruoštis egzaminui
 Mokiniai biologijos užrašams naudoja A4 formato
sąsiuvinius.
 Sąsiuvinio pirmieji ir paskutiniai puslapiai skirti:
a)sąvokoms paaiškinti- nurodykite, apibūdinkite,
paaiškinkite;
b) temų pavadinimams;
c)sunkiai įsimenamoms sąvokoms (žodynėlis)
d)grafikams, diagramoms(pagal egzamino
reikalavimus)
3. Išskirkime pagrindinius dalykus
iš turinio , juos paryškinant.
PVZ.:
Plazmolizė – tai plazminės membranos atsitraukimas
augalinėje ląstelėje nuo sienelės hipertoniniame
tirpale.
2. Užrašuose teiginius rašykime
numeruojant, atskirose eilutėse
PVZ.:
Evoliucijos veiksniai :
1. Paveldimas kintamumas.
2. Kova už būvį.
3. Gamtinė atranka.
4. Schematiškai pieškime bei
sudarykime schemas.
PVZ.:
5. Užrašuose naudokime įklijas.
 PVZ.:
6.Tikrinkime, kaip mokiniai
atsimena ir supranta.
 Kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, dažniausiai
reikalinga mažiausiai 5 kartus su ja susidurti.
 Kuo dažniau mokiniai bus klausinėjami , tuo jų
ilgalaikė atmintis bus geresnė. Nebūtinai rašyti
pažymį, svarbiausia, kad mokinys įsivertintų save- ką
moku, ką užmiršau ir t.t
 Klausinėkite,kad mokinys suprastų “kaip” ir “kada”
taikyti tas žinias.
7. Naudokime kuo dažniau
formuojamąjį vertinimą.
 Kuo dažniau girkite mokinį už jo pastangas, pažangą.
 Kontrolinių darbų užduotyse įrašykite komentarus.
 Mokinį stenkitės kviesti vardu, o ne pavarde.
8.Vertinant rašykime ne tik
pažymius, bet ir procentus.
 Ar norai atitinka pastangas?
9.Kuo daugiau praktikos…
10.Prieš praktinį darbą gerokai
paplušėkime,nes
 Mokiniai savarankiškai turi planuoti eksperimentą.
 Mokiniai turi užpildyti praktinio darbo ataskaitą.
 Mokiniai turi dirbti grupėmis .......
o tai gaunasi ne iš pirmo karto, reikia įdirbio
11.Teisingai įvertinkime mokinį
 Mokytojas supažindina mokinius su vertinimu
biologijos pamokose.
 Vertinimo sistema turi būti “pakabinta” biologijos
kabinete ir prieinama mokiniams.
 PASTEBĖKITE MOKINIO PAŽANGĄ;
 LEISKITE MOKINIUI TAISYTIS;
12.Suraskime trūkumus ir juos
pašalinkime
 Nuolat stebėkite, ar jūsų taikomi metodai yra
veiksmingi mokiniams.
 Mokiniai keičiasi, ar mes, mokytojai, keičiamės ir
pritaikome mokymo metodus kiekvienai klasei?
 Tobulinkite planavimą, rašykite pastabas ką reikia
keisti.
13.Sugalvokime netradicinių
mokymo metodų
 Gal būtų įdomiau. Pvz.
a) Branduolio laiškas ribosomai;
b) Svogūninės gėlės pražydinimas;
c) Kortelių gamyba;
d) Pamoka gamtoje;
e) Arbatos iš žolelių pagal vaistines savybes
kūrimas;
f) ląstelės dalijimasis mitozės būdu( iš siūlų, kruopų ir
t.t)
Mokytojo profesija
 Geri mokytojai pakeičia visą žmogaus gyvenimą.
Jūsų dėka kai kurie mokiniai baigs mokslus tik dėl to,
kad puikiai mokote. Tada jie galbūt sieks tolesnių
žinių ir didesnių įgūdžių, susikurs savo gyvenimą,
kurio pagrindas bus puikus jūsų mokymas.
 Nėra kitos tokios profesijos, kuri būtų tokia svarbi ir
atvertų kitiems tiek galimybių.
G.PETTY
Ačiū už dėmesį