Transcript Vertinimas

Ugdymo turinio
planavimas
KAIP MOKYTOJUI PLANUOTI
DARBĄ?
 AR TAM PADĖS VALSTYBĖS LYGMENS
DOKUMENTAI?
 AR BŪTINA PLANĄ UŽRAŠYTI?
 AR REIKIA NUMATYTI SAVO DARBO
MATMENIS METAMS, PUSMEČIUI,
MĖNESIUI, DIENAI?
 AR REIKIA DIFRENCIJUOTI, INTEGRUOTI
VEIKLĄ?
 AR BŪTINA REFLEKTUOTI?
Pradėdamas planuoti pamoką
mokytojas turėtų sau kelti tris
klausimus:
• Kur mano mokiniai eina?
•
Kaip jie ten nusigaus?
• Kaip aš žinosiu, kad jei jau ten?
Planavimas – tai
 Darbo perspektyvos numatymas, tai
iš esmės ruošimasis darbui: metų,
savaitės, pamokos.
 Svarbi mokytojo darbo dalis.
 Nuoroda į ne “ką reikia išeiti”, o “ko
reikia pasiekti”.
 Svarbi efektyvaus darbo grandis.
Kaip planuoti? Nuo ko pradėti?
 Nacionaliniai dokumentai (BP ir IS)
 Bendrieji ugdymo planai
 Mokyklos veiklos planas (atitikimas mokyklos
tikslams)
 Mokymosi bazės peržiūra (vietovės ypatumų
išnaudojimas, metodinės medžiagos)
 Plano derinimas su kolegomis
 Vadovėlių peržiūra
 Naujų leidinių peržiūra
Planuojant mokymosi veiklą reikia
atsižvelgti į mokinių:
Turimas žinias ir supratimą, gebėjimus,
nuostatas
Ankstesnio mokymosi patirtį
Individualius mokymosi būdus
Asmeninius poreikius
Mokymosi tempą, stilių
Praleistas pamokas
Socialinę, kultūrinę aplinką
Brandą
Planavimas
Mokytojai planuoja kiekvieną mokymo ir
mokymosi etapą (pamoką ar ilgesnį laikotarpį):
atsižvelgdamas į tai, ko moksleiviai jau yra pasiekę,
formuluoja aiškius mokymosi tikslus ir uždavinius
moksleiviui individualiai, grupėms ar klasei;
* laikosi Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų
reikalavimų;
* atsižvelgia į papildomus savo mokyklos ar
individualius tikslus, turimus išteklius, mokymo ir
mokymosi sąlygas.
* tiksliai ir aiškiai formuluoja mokymosi tikslus bei
uždavinius, kad juos suprastų moksleiviai, jų tėvai ir
kiti mokytojai.
Tikslų niekada nepasieksime, jeigu labai
aiškiai neįsivaizduosime, kokie jie yra
(Geoffrey Petty)
1. Iškeliame tikslus
Ko norime pasiekti?
4. Vertiname
veiklas
Ar pasiekėme
tikslus?
Ar norime juos
keisti?
2. Planuojame
veiklas
Kaip geriau pasiekti
tikslų?
3. Veiklos
Vykdome
planą
Ciklinis planavimas
Vertinimas
Padėties
analizė
Tikslų ir
uždavinių
formulavimas
Metodų
parinkimas,
veiklos
organizavimas
Ugdymo
turinio
parinkimas
Tikslai – tai aiškiai ir glaustai išdėstyti teiginiai,
apibūdinantys, ką mokytojas tikisi pasiekti.
Suteikti mokiniams kūrybinės saviraiškos
galimybių.
Supažindinti mokinius su pramonės struktūra
ir išdėstymo principais.
Ugdyti gebėjimą suprasti ir vertinti gamtos
išteklius.
Tikslai – lyg kompaso rodyklės, rodančios pagrindinę
kryptį, kuria mokytojas nori eiti. Todėl jie būtini, bet
nėra tiek konkretūs, kad padėtų mokytojui parinkti
užduotį ar įvertinti, ko mokiniai išmoko.
Konkretūs mokymosi tikslai ar uždaviniai
turėtų būti:
konkrečiai nusakantys, ką ir per kiek laiko
mokiniai išmoks daryti;
užrašyti taip, kad galima būtų patikrinti, ar
tikslas jau pasiektas;
geriausia – trumpalaikiai;
suformuluoti mokytojo taip, kad atitiktų
turimus šaltinius ir mokytojo bei mokinio
poreikius.
Mokymosi uždavinys ir mokymosi
motyvacija
 Geras mokymosi uždavinys:
 nukreipia mokymą
 suprantamas mokiniams
 leidžia spręsti apie pamokos sėkmę
 Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi
uždavinių išsiaiškinimui klasėje, mokiniai:
 pozityviau žvelgia į mokymąsi
 labiau pasitiki savimi
 supranta mokymosi prasmingumą
MOKYMOSI UŽDAVINIAI
Mokymosi uždavinių komponentai:
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas
kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi
vertinant
Mokymosi uždaviniai padeda susitarti mokytojui su
mokiniais dėl pamokos siekių ir laukiamų rezultatų,
įtraukia mokinius į vertinimą
Uždaviniuose numatoma, kaip mokiniai parodys
rezultatą - žinias, supratimą, gebėjimą,
nuostatas:
pasinaudodami jutimo organais sugrupuoti
pateiktas įvairias atliekas - įgūdis, gebėjimas
nurodyti, kad kai kurios medžiagos yra blizgios
ir pagal tai gali būti grupuojamos – žinios
paaiškinti, kad kai kurios medžiagos turi savybę
atspindėti šviesą - supratimas
Aprašant laukiamus mokymosi rezultatus
numatoma, kaip mokinys parodys, kad išmoko
Vartojami mokinio veiklą parodantys veiksmažodžiai:
Analizuoti
Argumentuoti
Vertinti
Palyginti
Nurodyti/
Parodyti
Pateikti pavyzdžių
Prognozuoti
Apibūdinti
Aptarti
Pagaminti
Ištirti
Paaiškinti
Nustatyti
Iliustruoti
Pateisinti
Suplanuoti
Peržiūrėti
Apibendrinti
Atlikti
Padaryti išvadą
Tokie veiksmažodžiai vartojami ir formuluojant artimuosius mokymosi tikslus,
pvz., pamokos mokymosi uždavinius
UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI
 Rengdamiesi grupės pristatymui, moksleiviai pasidalins
vaidmenimis atsižvelgdami į kiekvieno grupės nario
sugebėjimus.
 Naudodami plakatų medžiagą mokiniai rišliai papasakos
apie mitologinius veikėjus sakmėse, atskleisdami
būdingiausius 5 bruožus.
 Naudodamiesi periodine elementų lentele teisingai
nustatys 5 elementų atomų sandarą. Aptars darbo
sėkmę.
Mokytojai darbą planuoja:
 metams
 semestrui (trimestrui)
 temai
 savaitei
 dienai ar pamokai
Planavimas priklauso nuo mokytojo patirties,
mokinių amžiaus, mokomojo dalyko, pamokų
skaičiaus ir kt.
Ugdymo turinio planavimo schema
aptarimui ir diskusijoms
Ilgalaikis planas
Trumpalaikis
planas
Pamokos
planas
PamokosPamokos
planas planas
Pamokos
Pamokos
Pamokos
planasplanasplanas
Trumpalaikis
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Trumpalaikis
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Trumpalaikis
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Pamokos
planas
Kaip planuojama
Tarpdalykinė integracija
Mokinių praktinė veikla
Projektinis darbas
Iniciatyva
Kūrybiškumas
Savarankiškumas
Individualumas
 ???
 ???
 ???
 ???
 ???
 ???
 ???
 ???
 ???
KUO REMTIS PLANUOJANT
METAMS?
INFORMACIJA:
APIE MOKSLEIVIUS(JŲ MOTYVACIJA,
SPECIALIEJI POREIKIAI...)
PRIEMONES(VADOVĖLIAI, PAPILDOMA
MEDŽIAGA)
VALSTYBINIAI DOKUMENTAI(BP, IS)
Metų teminis planas
 tai metų eigoje planuojamų dėstyti temų
išdėstymas laike, t.y. numatyta kaip bus
siekiama rezultato. Teminiame plane,
užrašomi tik bendrieji programos apmatai –
temos, apytikslis joms skiriamas laikas,
vertinimas ir vertinimai kriterijai. Šiame
plane reikėtų palikti vietos, skirtos plano
koregavimui.
Ilgalaikis planavimas, remiantis BP
Ugdymo turinio konkretinimas, atsižvelgiant
į mokyklos kontekstą:
Stipri gimnazija.
Pagrindinė mokykla.
Jaunimo mokykla.
Ilgalaikiame plane numatome:
 Didžiuosius ugdymo tikslus, kylančius iš klasės
situacijos analizės.
 Stambius darbo etapus ir jų nuoseklumą.
 Apytikriai paskirstome laiką.
 Pasižymime, kuriomis priemonėmis reikia
pasirūpinti iš anksto ir pan.
•mokytojas neturi prisirišti prie plano, bet
kuriuo momentu turi būti pasiruošęs kai ką
pridėti,kai ką išbraukti iš plano
( papildyti ar sumažinti turinio apimtis),
o jei reikia keisti pamokų eiliškumą, temų
apimtis laike ( pastebėjus, kad mokiniams
lieka neaiški išdėstyta medžiaga, mokytojas
keičia plane numatytą valandų skaičių,
pavyzdžiui vietoje 2 dėsto temą - 3 pamokas)
ILGALAIKIS (METŲ)
PLANAS
SVARBIAUSI ILGALAIKIO PLANO ELEMENTAI
Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė;
laikotarpis; pamokų skaičius).
 Trumpa mokinių grupės charakteristika[1]
(motyvacija ir nuostatos; pasiekimai; mokymosi
ypatumai (mokymosi stiliai, individualūs poreikiai)
 Mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į
konkretų kontekstą, patikslinti BP uždaviniai, susiję
su BP aprašytų dalykinių ir esminių kompetencijų
ugdymu; orientuoti į mokymosi rezultatą)
1] Ar įsivesti šią dalį, kaip ir kada įsivesti, aptaria ir
nusprendžia dalyko mokytojai atsižvelgdami į dalyko
specifiką.


KAIP UŽRAŠYTI METŲ PLANĄ?
BŪTINI TIK BENDRIEJI PROGRAMOS APMATAI
KOKS PLANAVIMO METAMS
TIKSLAS?
NUMATOMA:
BENDRI PROGRAMOS METMENYS, JOS
SEKA IR TOLYGUS PASKIRSTYMAS
LAIKE
REIKALINGA MOKYMOSI MEDŽIAGA,
PRIEMONĖS
Teminio plano modeliavimas
Pamąstymui, reiktų numatyti:
 laikotarpis
 numatomas pamokų skaičius
 pasiekimai (koks laukiamas rezultatas?)
 temos (turinio apimtys)
 tarpdalykiniai ryšiai
 metodai
 vertinimas
 kita (literatūra, vadovėliai t.t.)
Ilgalaikis metų planas
pvz., 9 – 10 klasė , 3 savaitinės pamokos
Ilgalaikis planas
Bendroji dalis.






Programa skirta 2 gimnazijos klasei
Programos apimtis – iš viso 35/+,- 2 val., 1 valanda per savaitę.
Programos ugdymo turinys atitinka Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos
geografijos programą ( Vilnius 1993 ) ir suderintas su Bendrojo išsilavinimo
standartais ( Vilnius 1998 ) bei bendrųjų programų atnujinimo projektu ( Vilnius
2007).
Programos tikslai: Suvokti bendruosius Lietuvos ir pasaulio visuomeninio
gyvenimo dėsningumus, visuomeninio gyvenimo sanklodą, jos įvairovę ir skirtumus.
Programos uždaviniai: formuoti praktinius įgūdžius. Vertinti ryšį tarp gamtos
išteklių ir ūkio vystymosi , analizuoti ir interpretuoti geografijos informacinius
šaltinius, siekiant geriau suvokti ūkio šakų plėtojimą. Daryti apibendrinimus ir
išvadas, rašyti projektinius darbus, rinkti duomenis Internete ir juos analizuoti
,naudotis GIS programomis.
Vertinimas. Pamokų metu mokiniai vertinami ir patys įsivertina svo pasiekimus ir
daromą pažangą. Kūrybiniai, projektiniai darbai, geografinės informacijos pajieška
internete ar darbas žemėlapiuose gali būti vertinami pritaikant kaupiamąjį vertinimą,
pagal mokykloje priimtus bendrus nutarimus ir mokyklos vertinimo sistemą.
Taikomas ir kriterinis vertinimas už mokinio veiklą ir jos pasiekimus.
Pamokų
skaičius
1
Ugdymo turinys
Temų
Laukiami
grupė/tema rezultatai
Įvadas.Pasau
lio politinio
žemėlapio
objektai.
Valstybė.
Metodai/
veikla
Nurodo,
Diagnostinis
kriterijus,
testas
pagal kuriuos
grupuojamos
valstybės.
Pastabos
TEMINIS (ILGALAIKIS) PLANAS
Dalykas:
lietuvių kalba
Klasė:
8
Pamokų skaičius:
5 pamokos per savaitę (iš viso 185 pamokos)
Laikotarpis:
1 mokslo metai













Priemonės:
Bendrosios programos; Čepaitienė G., Palubinskienė .E. Lietuvių kalba.
Vadovėlis 8 klasei. Pirmoji, antroji knygos. – Kaunas: Šviesa, 2006.
2006; Urba K. Knygų dienos (1,2,3 dalis). Kaunas: Šviesa, 2007.
Tikslas
Sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas,
būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi,
visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai
Uždaviniai
Kad būtų pasiektas dalyko tikslas mokiniai:
kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose
socialinėse ir kultūrinėse situacijose;
ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus
ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas;
ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir
literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas;
pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių
vertybių prasmę;
pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas
kūrybingai plėtoja.
Vertinimas
Taikoma bendra mokyklos arba mokytojo parengta vertinimo sistema. Nuolat taikomas
formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami
rašiniai, teksto suvokimo, kontroliniai ir projektiniai darbai.
Etapo uždaviniai,
laukiami rezultatai
Vertinimas
Pastabos
1. AIŠKINAMĖS EPINIO VAIZDAVIMO YPATUMUS
(35 – 37 pamokos)
Skaitydami epinius tekstus gebės daryti
teksto visumą apibendrinančias išvadas,
interpretuoti, analizuoti testų raišką ir
vertinti skaitomus tekstus. (2.1.A – 2.1.C)
Taikys tinkamas strategijas epiniams
tekstams suvokti. (2.3)
Gebės parašyti įtempto siužeto
pasakojimą, motyvuotai siedami
pasakojimo ir aprašymo elementus.
(3.1.B.)
Gebės taikyti pakartotas rašybos ir
skyrybos taisykles. (3.2.)
Epinio teksto skaitymo ir suvokimo
užduotis
Kaupiamasis įvertinimas už atskiras
veiklas, susijusias su epinių tekstų
nagrinėjimu.
Pakartojus kalbos dalis ir
veiksmažodžio formas rašinys
redaguojamas ir įvertinamas
pažymiu[1].
Morfologijos ir rašybos kontrolinis
darbas.
[1] Rašinių aptarimo ir taisymo
veiklai skirtos pamokos numatomos
kitame cikle rengiant trumpalaikius
planus.
Užduoti
perskaityti
„Baltaragio
malūną“
1. Tikslas
Ugdyti mokinių komunikacinę kompetenciją, visų kalbinės veiklos rūšių – klausymo,
skaitymo, kalbėjimo, rašymo – gebėjimus, plėsti ir gilinti lingvistinę kompetenciją,
suteikti sociokultūrinių žinių bei gebėjimų, reikalingų bendraujant su užsienio kalba
kalbančios tautos atstovais (BP numatytose kalbos vartojimo temose ir situacijose)





2. Uždaviniai
Ugdyti sakytinio teksto supratimo(klausymo) gebėjimus pateikiant
klausyti dialoginių ir monologinių pasakojamojo, aprašomojo,
samprotaujamojo ar mišriojo tipo tekstų (informaciniai skelbimai,
radijo ir televizijos pranešimai, interviu, diskusijos), mokyti atskirti
pagrindinę informaciją bei svarbesnes detales.
Ugdyti rašytinio teksto supratimo (skaitymo) gebėjimus pateikiant
skaityti autentiškus sudėtingesnės sandaros informuojamojo,
pasakojamojo, aprašomojo, samprotaujamojo ir mišriojo tipo
įvairių žanrų tekstus ( pasisakymai, interviu, informaciniai ir
reklaminiai tekstai, anketos, blankai, nesudėtingi prozos kūriniai).
Ugdyti dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus, pateikiant
realias bendravimo situacijas su aiškiai apibrėžtu komunikaciniu
tikslu, mokyti kalbėjimo strategijų.
Ugdyti rašytinio teksto kūrimo gebėjimus, pateikiant realias
bendravimo situacijas su aiškiai apibrėžtu komunikaciniu tikslu,
mokyti rašyti įvairaus žanro tekstus: CV, skelbimus, žinutes,
kvietimus, sveikinimus, asmeninius laiškus, pusiau oficialius laiškus
bei kūrybinio pobūdžio tekstus.








3. MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYS
3.1. Temos / potemės (pagal BP)
Mokymasis, ateities planai.
Kelionės (miestai ir šalys, viešbučiai,
aptarnavimas).
Kalbos šalis (įdomios vietovės, istorinės
asmenybės ir kt.).
Sveika gyvensena.
Šalies flora, fauna. Ekologija.
Visuomenė ir valstybė (šventės ir
tradicijos)
3.2. Nuostatos
Ugdyti
norą mokytis užsienio kalbų.
toleranciją , pagarbą kultūrų savitumui ir įvairovei.
norą dalyvauti interaktyviuosiuose tarptautiniuose projektuose, konkursuose,
renginiuose.
 3.3. Mokymasis mokytis
 Plėtoti mokymosi ir savikontrolės
gebėjimus: planuoti savo mokymąsi,
savarankiškai ir adekvačiai įsivertinti kalbos
mokymosi pasiekimus naudojantis Europos
Kalbų Aplanką (EKA).
 Panaudoti turimas žinias įvairiomis
situacijomis, naudotis patirtimi, įgyta
mokantis kitų kalbų.
 3.4. Pagrindinės ir papildomos mokymosi
priemonės ir kiti ištekliai
 Virginia Evans – Jenny Dooley Enterprise 4 vadovelių
komplektas (moksleivio knyga, darbo sąsiuvinis,
gramatikos pratybos), (Express Publishing leidykla).
 D. Gusčiuvienės. L. Lenkauskienės ir kitų autorių
vadovėlis 14 English Topics, (Kaišiadorių leidykla).
 V. Stanevičienės mokomoji priemonė “Mokykimės
bendrauti angliškai”, ( “Švieos” leidykla).
 Žodynai, žinynai.
 IKT, CD, DVD.
 Europos kalbų aplankas.
 Foto nuotraukos, iliustracijos.
 3.5. Vertinimas
 Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami pagal
mokykloje patvirtintą vertinimo tvarkos aprašą, kuris
parengtas vadovaujantis Mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.
vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (žin., 2004, Nr.
35- 1150).
 3.6. Ugdymo turinio išdėstymas
 Priklausomai nuo mokyklos formuojamo ugdymo
turinio, strateginių tikslų gali būti papildomų skilčių.
 Pastabų skiltyje numatoma papildoma literatūra,
integruotos pamokos, projektai, plano korekcija ir
pan.
 Iš viso – 111 val.
Iš viso – 111 val.
Kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai - 8
val.Rezervinis laikas – 12 val.
(Atsižvelgiant į moksleivių gebėjimus, darbo tempą, susidomėjimą, iš rezervinio laiko gali būti
imamos valandos vienai ar kitai temai plėsti, išeitai medžiagai kartoti, kontroliniams darbams rašyti
ir t.t.)
Eil.
Nr.
1.
Tema
Įvadinė pamoka: supažindinimas
su BP reikalavimais 9 klasei,
mokymosi priemonėmis,
Val.
sk.
1
Pastabos
15
Integracija: socialiniai
mokslai (bendri
projektiniai darbai,
integruotos pamokos,
pateikčių pristatymai)
vertinimo tvarka
2.
Jobs/People
 Šis metinis (ilgalaikis) planas yra parengtas remiantis
atnaujintomis Bendrosiomis programomis ir vadovėliu
„Biologija tau I d.“.
Lentelėje pateiktas planas apima gamtos tyrimų sritį,
kuri integruojasi į pamokas ir vieną biologijos veiklos sritį
organizmų sandara ir funkcijos. Stulpelyje vertinimas
pateikta keletas laboratorinių darbų, kurie galėtų būti
atliekami atitinkamo etapo (ciklo) metu. Mokytojo
nuožiūra į metinį planą galėtų būti įtrauktos temos ir iš
kitų biologijos veiklos sričių. Laboratorinius darbus
mokytojas gali koreguoti atsižvelgdamas į turimą klasės
ir mokyklos materialinę bazę.
 Metinis (ilgalaikis) planas 9 klasė
Dalykas
biologija
Klasė
9
Valandų skaičius
74
Savaitinių pamokų
skaičius
2
Tikslas:
sudaryti galimybę visiems mokiniams įgyti gamtamokslinės kompetencijos
pagrindus.
Siekiama, kad mokiniai perimtų esmines gamtos mokslų sąvokas ir
sampratas, įgytų gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį, ir išsiugdytų
vertybines nuostatas. Mokiniai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui
kaip visaverčiai piliečiai, gebantys sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystimosi
problemas.
Uždaviniai:
Suprasti pagrindinius ląstelėje vykstančius gyvybinius procesus, atpažinti
organus ir jų sistemas;
Taikyti įgytas žinias sprendžiant įvairias kasdieninio gyvenimo problemas.
Vertinimas
Diagnostinis vertinimas (etapo/ciklo pabaigoje galėtų būti rašomas kontrolinis darbas, tada
išnaudojama 1 valanda/1 pamoka.
Jei ciklo pabaigoje nerašomas kontrolinis darbas ir tam atskira pamoka neskiriama, tą
valandą mokytojas išnaudoja kartojimui/prie kito ciklo/ir pan.
Apibendrnamasis vertinimas (etapas/ciklas užsibaigia apibendrinamuoju vertinimu:
diagnostinis vertinimas+formuojamasis vertinimas)
Eil.
Nr.
Etapo (ciklo)
pavadinimas
/Tema (parodanti,
kokie gebėjimai ir
kokiame kontekste
ugdomi)
Gebėjimai
Valandos
(nuo -
Integracij
a
Vertinim
as
Matematika
(grafikų ir
diagramų
skaitymas,
nagrinėjim
as,
braižymas)
, chemija
(medžiagų
reakcijos).
Laboratoriniai
darbai:
fermentų
veikla
(kiaušinio
baltymo
skaidymas).
iki)
2. Organizmų sandara ir funkcijos
1.
Ląstelės,
audiniai ir
medžiagų
judėjimas į
ląstelę ir iš jos
1.1. Pagal pavyzdį susiplanuoti ir
atlikti stebėjimus ir bandymus.
Saugiai ir kūrybingai naudotis
mokyklinėmis gamtos tyrimo
priemonėmis, buityje
naudojamais prietaisais ir
medžiagomis.
2.1. Paaiškinti organizmų (augalų
ir gyvūnų) sandaros lygmenų:
ląstelės, audinių, organų ir
organų sistemų tarpusavio ryšius
atliekant gyvybines funkcijas.
Apibūdinti medžiagų pernašos per
ląstelės membraną svarbą
organizmų gyvybinėje veikloje.
3-4
Pasta
bos
TRIMESTRO AR PUSMEČIO PLANAS
PROGRAMOS METMENYS
DETALIZUOJAMOS TRIMESTRUI AR
PUSMEČIUI
TRUPUTI DETALESNIS(PROJEKTINIŲ,
KŪRYBINIŲ DARBŲ APIMTYS, PAMOKŲ
JUNGTYS...)
Planavimas:
- Ilgalaikis planas
- Trumpalaikis/ teminis/pamokos
planas
Pagrindinis reikalavimas:
…rašyti iš gyvenimo,
bet ne dėl rašymo…
Trumpalaikiame plane turėtų
gerai atspindindėti tai, ko bus mokoma (si)
pamokos metu,
išryškėti pamokos būtinumas BP
numatytiems pasiekimams ugdyti,
atsiskleisti pamokos vertingumas (BP ir
ilgalaikio plano kontekste.)
TRUMPALAIKIS ETAPO (PAMOKŲ CIKLO), KURIS
BAIGIAMAS DIAGNOSTINIU/APIBENDRINAMUOJU
VERTINIMU, PLANAS
 SVARBIAUSI TRUMPALAIKIO PLANO ELEMENTAI
1. Etapo pavadinimas/tema ir planuojama trukmė
 Turėtų gerai atspindėti tai, ko bus mokoma(-si.)
2. Etapo mokymo ir mokymosi uždaviniai
 Jie turėtų būti
 aiškūs;
 konkretūs;
 padedantys siekti BP numatytų rezultatų
 Uždavinių gali būti keletas, tarp jų – dalyko ir bendriesiems
gebėjimams ugdyti.
Planuoti pamoką – tai menas,ne mokslas; nėra jokios
apibrėžtos idealios pamokos, kuri būtų skirta
įgyvendinti bet kuriems tikslams. Geoff Petty.
 Planuokime taip, kad būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai.
 Tikslas turi būti aiškus mokiniams.
 Pasitelkime įvairių mokymo metodų ir skirkime įvairesnių
užduočių.
 Planas turi būti tinkamas konkretiems mokiniams.
 Pasiruoškime papildomų užduočių, tiems, kurie anksčiau
baigs.
 Visuomet pasiruoškime daugiau; nėra blogiau kaip
pritrūkti medžiagos.
Jeigu neturime plano, vadinasi, suplanavome nesėkmę.
•Mokytojas planuoja ugdymo procesą taip,
kad jis būtų naudingas tiek
rengiantis pamokoms, tiek jas pravedant.
Jis koreguoja savo planus,
priklausomai nuo klasės mokinių
žinių lygio. Derina pamoką,
apmąsto kur jis galės lavinti ar
ugdyti įgūdžius, reikalingus vienam
ar kitam gebėjimui formuoti.
Pamokos mokymosi uždaviniai – pagrindinis
mokytojo planavimo įrankis
 Nurodo tai, ko norime mokinius išmokyti: įgūdžius, gebėjimus,
žinias ir supratimą
 Remiantis mokymosi uždaviniais parenkamos aiškios,
glaustos, su konkrečia veikla susijusios užduotys, sudarančios
galimybes kiekvienam mokiniui (mokinių grupei) pasiekti kuo
geresnių rezultatų
 Atlikta užduotis rodo, kaip mokinys pasiekė iškeltų uždavinių,
kaip įsisavino medžiagą ir leidžia įvertinti pažangą.
PAMOKŲ PLANAVIMAS
Mokytojas, remdamasis
išsilavinimo
standartais(pasiekimais) numato
savo mokinių gebėjimų ugdymą ,
atsižvelgiant į jų amžiaus
ypatumus, poreikius ir interesus.
Paaiškinimai:
 Mokykloje susitarus galima parengti koncentro planą.
 Metų planas aptariamas Metodiniame ( grupėje)būrelyje, aprobuojamas
Metodinėje taryboje.
 Jei mokytojas parengė modulio programą kaip ilgalaikį planą, papildomo
ilgalaikio plano rašyti nereikia. Jei yra modulio Bendroji programa, mokytojas
rašo ilgalaikį planą, nurodydamas modulio įgyvendinimo eigą tam tikru mokslo
metų laikotarpiui.
 Norėdami, kad metinis planas būtų lankstus, nurodome valandų skaičiaus
intervalą (nuo mažiausio iki didžiausio). Plano pastabose parodoma, kaip ir kodėl
planas koreguojamas.
 Bendrieji gebėjimai (pvz., mokymasis mokytis, komunikavimas, gamtos tyrimai
ir kt.) integruojami į etapus/pamokas, kurių pagrindiniai uždaviniai specifinių
dalykinių gebėjimų ugdymas.
KOKS PLANAS GERAS?
PAPRASTAS IR AIŠKUS
TEMOS PLANAS
ATRENKAMAS IR INTEGRUOJAMAS
PRASMINGAS UGDYMO TURINYS
PARENKAMI MOKYMO METODAI IR
VERTINIMO BŪDAI BEI KRITERIJAI
KUO REMTIS?
MOKSLEIVIŲ PASIŪLYMAIS
IŠRYŠKĖJUSIOMIS PROBLEMOMIS
TURIMAIS MOKYMO(SI) ŠALTINIAIS
pvz.,
Trumpalaikis planas
Viso skirta pamokų: pvz., 8
TEMOS PLANAS/PAMOKOS
PLANAS
rengiamas konkrečiai pamokai,
atsižvelgiant į klasės mokinių amžiaus
ypatumus, jų turimas žinias,
gebėjimus, motyvaciją. Mokytojas
konkrečiai pamokai parenka
mokymo(si) metodus, vertinimo būdus
ir kriterijus.
Nuo temos plano prie pamokos plano
Ką mokiniai privalo žinoti?
Ką mokiniai privalo suprasti?
Ko mokiniai privalo išmokti?
Kokie įgūdžiai privalo būti lavinami?
3. Mokymo ir mokymosi turinys
(etapo/pamokos)[1].
Eil.nr Pamokos/ Mokymosi Mokymosi
.
pamokų uždaviniai veiklos
tema
Vertinimas
[1] Aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai
Struktūrinės dalys:
 Tema (temos)
 Problema ar probleminis klausimas
 Tikslas
 Mokymosi uždaviniai
 Klasė
 Integracija (dalykas)
 Trukmė
 Priemonės
 Eiga
 Vertinimas
 Perspektyva.
PLANŲ PAVYZDŽIAI
 Pamokos planas
 Mokykla
 Klasė
 Dalykas
 Pamokos tema
 Mokinių motyvacija
 Mokymosi uždaviniai
 Organizaciniai sprendimai
 Mokomoji veikla
 Pamokos vertinimas (po pamokos pildo mokytojas)
 Užrašams

PAMOKOS PLANAS
Pamokos planas:
Mokymosi uždavinys mokiniui.
Veikla.
Vertinimas (įsivertinimas).
Refleksija.
Darbas grupėje
Pamokos (atvarto) komponenčių
galimas išsidėstymas laike
Visas pamokos laikas
Įvadinė dalis
Medžiagos pateikimas
Taikymas (mokinių praktikavimasis)
Apžvalga ir vertinimas (baigiamoji dalis)
Pamokos planas – žingsnis po žingsnio
Sarah Lane (2006)
Pradžia 12
min.
Vidurys Grįžtamasis ryšys
Pabaiga 8 min.
Aktyvus mokymas/is, kai
mokinys įtraukiamas į
mokymosi procesą
Pagrindinė
informacija
Informacijos
įtvirtinimas
4. Individualizavimas ir diferencijavimas
(atsispindi mokymosi veiklose ir vertinime)
Ugdymo
individualizavimas ir
diferencijavimas
Mokinių praktinė
veikla
Projektinis darbas
Iniciatyva
Kūrybiškumas
Savarankiškumas
Individualumas
Kas yra gera pamoka?
 Nustatyti ir išsakyti uždaviniai
 Tikslios, naujausios mokytojo
techninės žinios
 Dalyko entuziastas
 Tinkami mokymo ir mokymosi
būdai
 Pakankamas temos
išnagrinėjimas skatinantis
savarankišką mokymąsi
 Tikslus, vertinantis ir
konstruktyvus grįžtamasis ryšys
 Tinkamas ryšys tarp teorinių
žinių ir praktinio taikymo
 Diferencijuota mokymo ir
mokymosi medžiaga
 Gabiems mokiniams skiriama
tinkama tolesnė veikla
 Silpnesni mokiniai remiami
tinkamomis priemonėmis
 Tinkami vertinimo būdai
PAMOKOS REFLEKSIJA
Refleksija/vertinimas:
Apgalvoti:
 tinkamas vertinimo sistemas (metodai, principai,
kriterijai)
 vertinimas turėtų stiprinti mokinio pasitikėjimą savimi,
skatinti mokinių mokymosi motyvaciją
AČIŪ UŽ DĖMESĮ